SANTRAUKA Vitalija Mockutė Universiteto kultūra kaip akademinių pokyčių veiksnys Lietuvos aukštojo mokslo sistema šiomis dienomis aktyviai diskutuojama įvairiais pjūviais – tiek valdymo, tiek studijų kokybės, studijų programų ir pan. Tad akivaizdu, jog aukštojo mokslo sistemoje reikia pokyčių. Tačiau siekiant reformuoti pačią sistemą, reikia pokyčių sistemos smulkesniuose sistemos elementuose – universitetuose, pasižyminčiais įvairiomis charakteristikomis, kurių viena – organizacijos (universiteto) kultūra. Šiame kontekste formuluojama darbo hipotezė – universiteto kultūra gali tapti akademinių pokyčių universitete veiksniu. Tai sudaro darbo aktualumą. Siekiant įrodyti ar paneigti darbo hipotezę, keliamas tyrimo tikslas: atskleisti universiteto kultūrą kaip akademinių pokyčių veiksnį. Pasirinktas tyrimo objektas – universiteto kultūra akademinių pokyčių veiksnio aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. .aptarti universiteto kultūros sampratą; 2. atskleisti universiteto kultūrą kaip akademinių pokyčių veiksnį; 3. ištirti universiteto kultūrą kaip akademinių pokyčių veiksnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; 4. pateikti universiteto kultūros kaip akademinės kaitos agento panaudojimo gaires. Darbe naudoti mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizės, statistinio ir kokybinio tyrimų rezultatų analizės metodai. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog universiteto kultūrą galima tirti remiantis sukonstruota matrica „Universiteto kultūra kaip pokyčių veiksnys“, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Vitalija Mockutė University Culture as a Measure of Academic Change Lithuanian system of higher education these days is actively discussed in various sections - both management and the quality of studies, study programs and the like. So it is clear that higher education system needs a change. In order to reform the system some minor elements has to be changed, starting with a variety of features, one of which is the organisation (University) culture. In this context, the working hypothesis was formed - the University culture may become a factor for academic changes. This includes the relevance of the work. In order to prove or disprove the working hypothesis, the study raised a goal to reveal the University culture as a factor in academic developments. The chosen object of this research was the dimension of the University culture as a factor of change. Objectives of the research: 1. To discuss the concept of the University culture. 2. To disclose the culture of university as a factor of academic changes; 3. To explore the culture of University as a factor of change in the Lithuanian Academy of Music and Theatre; 4. To provide the guidelines of using the culture of University as an agent of cultural change. The research has been carried out by using analysis of the scientific literature and educational documents, statistical and qualitative research methods for the analysis of the data of the survey. The analysis of scientific literature revealed that the culture of... [to full text]

The master’s thesis reviews the major problems and concepts of the analysis of creativity. Having analysed the literature of foreign and Lithuanian authors on this subject has shown that in Lithuania the creativity of the future specialists of art has not been researched. In this thesis paper we seek to reveal the essence of creativity and the formation level of self estimation. A psychological problem has been raised in the thesis paper: what are the features of the creativity of the students of arts and their relation to other personality indexes. To determine the students’ creativity, the questionnaire of personality’s creativity by V. Petrulis (1988), consisting of 64 statements, was used, and the one point scale by A. Petrulytė (1995) which was used for the determination of the link between creativity and subjective estimation. The research carried out has shown that the creativity of the students of arts according to the personality questionnaire of V. Petrulis is higher and statistically significant. It was determined that the creativity is linked to subjective self estimation. Therefore, it is very important for young adults to estimate their creative skills; a successful creative process depends upon positive self estimation. The research has shown that creativity does not depend upon gender. It is common to think that the people with higher intellect are more creative. However, the research did not confirm this attitude. Our research confirms the opinion that... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tema labai aktuali šiandieninėje organizacijoje. Komandinis darbas vykstant pokyčiams svarbus veiksnys. Atlikus mokslinės literatūros analizę darbe pateikiama organizacijų kaitos apibrėžimas, taip pat nustatyta pokyčius sąlygojantys veiksniai, komandinio darbo efektyvumą įtakojantys veiksniai. Kadangi Lietuvoje nėra atlikta panašaus tipo tyrimų, todėl atliekant komandinio darbo raiškos pokyčių metu analizę Lietuvos įmonėse nustatyta, kad pokyčių sėkmę lemia komandinis darbas, pasireiškiantis komandinio darbo principais – bendradarbiavimu, bendrakomandiniu darbu ir bendru tikslu. Komandinio darbo efektyvumą didina – komandos narių įgūdžiai, kompetencija, įsipareigojimai, komandos sutelktumas ir savitarpio pagalba. Tyrimo objektas – komandinio darbo raiška. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: 1. Įvardinti organizacijos kaitos teorinius aspektus, pateikiant organizacijos kaitos sampratos apibrėžtį. 2. Išskirti veiksnius, įtakojančius organizacijos kaitą ir joje vykstančius pokyčius. 3. Nustatyti komandinio darbo, vykstant pokyčiams, prielaidas ir galimybes. 4. Empiriniu tyrimu ištirti komandinio darbo raišką bei efektyvumą didinančius veiksnius pasirinktose organizacijose. 5. Empiriniu tyrimu nustatyti ryšį tarp komandinio darbo ir organizacijoje vykstančių pokyčių. Tyrime dalyvavo įvairių sričių specialistai – vadovai, tarnautojai, vadybininkai, administratoriai. Tyrimui buvo pasirinkta įvairaus dydžio įmonės – smulkios, vidutinės, stambios. Viso... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of master thesis is very important in modern organization. Important factor is team work when changes are in process. After scientific literature analysis in the project are represented: definition of changes in organization, conditions of changes determined, influenced factors for team work effectiveness. This type of analysis was not accomplished in Lithuania so far. And by analyzing team work changes expression in Lithuanian companies were found, that success of changes determine team work, asserting in team work principles – collaboration, general team work and aim. Effectiveness of team work increase because of skilled team members, capacity, liability, concentration of team and logrolling. Object of the analysis – expression of team work. Goals of the subject: 1. Name the aspects of organization changes by representing its conception definition. 2. Characterize factors which influence organization alternation and changes in it. 3. Determine assumptions and possibilities of team work when changes are in process. 4. Investigate expression of team work and factors increasing effectiveness in chosen organization by empirical analysis. 5. Determine link between team work and changes in organization by empirical analysis. Various specialists participated in the research: leaders, attendants, managers, administrations. Different sizes companies were chosen for the analysis: small, middle and large companies. Total 150 respondents attended in the questioning and 1... [to full text]

Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoninga, bet automatiška dvasinė būsena, savo ruožtu daranti įtaką fiziologinėms reakcijoms. Vyrai ir moterys tarpusavyje skiriasi ne tik anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis, bet ir asmenybės bruožais bei elgesio ypatumais. Magistrinio darbo tikslas buvo ištirti emocijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumus tarp lyčių ir skirtingus asmenybės bruožus turinčių asmenų bei tokių vaizdų poveikį autonominei nervų sistemai. Atlikus tyrimą su vyrais ir moterimis gauti rezultatai: (1) vyrų emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas stabilus, o moterų priklauso nuo mėnesinių ciklo fazių: patrauklūs vaizdai kaip labai malonūs vertinami ovuliacinėje fazėje, o atstumiantys vaizdai kaip labai nemalonūs vertinami geltonkūnio fazėje; (2) ištyrus lyties įtaką skirtingo turinio vaizdų vertinimui gauta, kad į erotinius vaizdus vyrai visada reaguoja stipriau, o moterys stipriausiai reaguoja ovuliacinėje fazėje; (3) moterys stipriau reaguoja į atsumiančius vaizdus nei vyrai, ypač geltonkūnio fazėje; (4) ekstravertės moterys emociškiau vertina vaizdus nei intravertės, o vyrų asmenybės bruožai nedaro įtakos vaizdų vertinimui; (5) IAPS vaizdų vertinimas Lietuvoje iš esmės nesiskyrė nuo normatyvinės grupės rezultatų; (6) vyrų širdies ritmas priklauso nuo vaizdų emocinio išgyvenimo pobūdžio, jis padažnėja stebint ir vertinant daugiau patrauklius vaizdus bei sulėtėja – atstumiančius vaizdus. / Emotion – a mental state that arises spontaneously rather than through conscious effort and is often accompanied by physiological changes. Gender differences include not only anatomical and physiological features, but also personality traits and behavior. The purpose of Master thesis was to investigate influence of gender and personality traits on estimation of affective pictures and effect of these pictures on the autonomic nervous system. Study with man and women revealed that: (1) rating of affective pictures by men is stabile. Women rate picture depending on menstrual cycle phases: attractive images are rated as very pleasant in ovulatory phase, antipathetic images are rated as very unpleasant in luteal phase; (2) men are more aroused by erotic images. Women’s reaction to erotic images is increased in ovulatory phase; (3) women are more affected than men by antipathetic images particularly in luteal phase; (4) extrovert women reacted more strongly to affective pictures than introvert. Personality traits do not affect rating of affective pictures by men; (5) estimation of IAPS images in Lithuania is comparable to rating of normative group; (6) men’s heart rate was correlated with valence - heart rate increased when viewed more attractive pictures and decelerated when viewied more antipathetic pictures.

Darbe keliama problema- neatitikimas tarp tobulėjančių ugdymo metodų, griežtėjančių reikalavimų mokytojo asmenybei ir atsiliekančio visuomenės požiūrio į mokytojo darbą bei bandymo spręsti suaugusiųjų ir ugdytinių santykio problemą senais, nebeveikiančiais metodais. Darbe siekiama atskleisti globalizacijos kontekste pakitusios visuomenės socialinių grupių lūkesčius mokytojo asmenybei ir jos būdo bruožams deformuoto tautos būvio sąlygomis, išsiaiškinti, kokie asmenybės būdo bruožai ir savybės labiausiai padėtų mokytojui sėkmingai spęsti iškilusias ugdymo proceso problemas pokyčių laikais. Darbe pateikiami įvairių socialinių grupių požiūrio į mokytojo asmenybės būdo bruožus kokybinio tyrimo rezultatai, kurie nurodo patraukliausius ir labiausiai pageidaujamus mokytojo būdo bruožus. / The problem - the new improving teaching methods and the requirements for the teacher’s personality do not correspond with the aging society’s point of view to teacher’s job and attempt to solve the adult and the students’ problems using old-fashioned, useless methods. What character features could help the teacher solve the problems during the time of changing methodology. Theoretical relevance of the thesis – the changing social groups’ expectations of teacher characteristics are revealed in the context of globalization. The aim of the research - to investigate different social groups’ attitude towards teacher’s personality and to find out which are the most attractive and the most wanted character features in the teacher’s personality.

Šiame darbe pateikiamas apibendrintas automatinio vaizdų jungimo į panoramas algoritmas, detaliai aptariami algoritmo žingsniai ir galimas našumo didinimas lygiagretaus programavimo priemonėmis. Tyrime aprašyti vaizdų jungimo bandymai panaudojant kelias populiarų vaizdų bruožų alternatyvas. Taip pat pristatoma praktinė vaizdų jungimą panaudojanti aplikacija. / This study presents a generalization of an automated image stitching algorithm, describes it's steps in great detail and discusses possible performance improvements by use of parallel execution. Results of stitching experiments using a couple of modern and popular image feature alternatives are shown. A practical application using an implementation of automated image stitching is presented.

Magistro darbas: „Dirbančių suaugusiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo sąsajos“. Darbo tikslas: ištirti sąsajas tarp dirbančiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Pradžioje keliama hipotezė, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė, asmenybės bruožai ir savęs vertinimas yra susiję. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti tiriamųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo ypatumus; palyginti tiriamųjų subjektyvios gerovės įverčius pagal: lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, vaikų turėjimo, gaunamų pajamų, darbo pobūdžio aspektus; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir asmenybės bruožų; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir savęs vertinimo; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrimo grupės (dirbančiųjų) subjektyvi gerovė yra vidutinio lygio; daugumos respondentų vyraujanti asmenybės ypatybė yra sąmoningumas (kiti asmenybės bruožai: ekstraversija, sutariamumas, neurotiškumas ir atvirumas patyrimui); didžiajai tiriamųjų daugumai būdingas teigiamas savęs vertinimas. Buvo nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė yra susijusi su gaunamomis pajamomis, bet nesusijusi su kitais sociodemografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsilavinimu, šeimine padėtimi, vaikų turėjimu, darbo pobūdžiu. Taip pat nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė teigiamai siejosi su tokiais asmenybės bruožais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is examine the connections between workers subjective well-being, personality traits and self-evaluation. In the beginning of the research was raised a hipothesis that workers’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation are connected. To reach the aim was raised these objectives: to evaluate investigatives’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation features; to compare investigatives’ grades of subjective well-being according to these social-demographic aspects: gender, age, education, family state, having offsprings, getting incomes, job position; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and personality traits; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and self-evaluation; to set the connections between investigatives’ personality traits self-evaluation. As demonstrate the results of research, investigatives’ subjective well-being is on the middle level; the majority of investigatives’ personality trait is Conscientiousness (other traits: Extraversion, Agreebleness, Neuroticism and Openess to Experience); for the vast majority of the investigatives is typical possitive self-evaluation. It was estimated, that workers‘ subjective well-being is connected with incomes, but does not connected with others social-demographic factors. It was also estimated, that investigatives’ subjective well-being was positively connected with such personality traits as Extraversion... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti pirmą kartą ir pakartotinai atliekančių bausmę nuteistųjų adaptacijos ypatumų ir asmenybės bruožų sąsajas. Tiriamieji: tyrimas buvo atliekamas nuo šių metų sausio mėnesio 8 dienos iki rugsėjo mėnesio 1 dienos ir vyko dviem etapais. Tyrime dalyvavo 316 bausmę atliekančių nuteistųjų (vyrų). Pirmajame etape tyrimo anketos buvo išdalintos pakartotinai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems buvo pasibaigęs 3 mėnesių adaptacijos laikotarpis. Šią grupę sudarė 134 asmenys. Antrame etape tiriamųjų grupę sudarė 182 pirmą kartą atliekantys bausmę nuteistieji, kuriems buvo pasibaigęs adaptacijos programos taikymas. Tiriami asmenys buvo atrinkti pagal tai, ar jų adaptacijos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Tyrimui buvo naudotos Adaptacijos klausimynas, Eyesenck H. Ir S. klausimynas (asmenybės bruožų klausimynas), BDI (Beck Depression Inventary) metodikos. Išvados: tyrimo metu įvertinta, kokios įtakos nuteistųjų adaptacijai pataisos namuose gali turėti tokie veiksniai kaip išsilavinimas, darbas/ mokymasis, priklausomybės, nuteistųjų subkultūros tradicijų laikymasis, fizinė bei psichologinė sveikata, žalojimasis, santykiai su kitais nuteistaisiais, laisvalaikio prasmingumas, drausminės nuobaudos, bei kaip nuteistųjų adaptacija pataisos namuose susijusi su asmenybės bruožais. Nustatyta, jog pirmą kartą atliekantys bausmės nuteistieji adaptuojasi geriau nei pakartotinai atliekantys bausmę nuteistieji. Gauti rezultatai rodo, kad nuteistųjų amžius neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To investigate first time and repeatedly serving time convicts adaptation peculiarities and personal traits connection. The object of the research: research was performed from 8th of January till 1st of October of this year and took place in two stages. In this research participated 316 (three hundred and sixteen) convicts, who serve the punishment (males). In first stage of research forms were given out to convicts, who served punishment repeatedly, and whose three month adaptation period was expired. This group was formed out of 134 (one hundred and thirty- four) individuals. In second stage of research group was formed out of 182 (one hundred and eighty-two) convicts who serve punishment for the first time, and whose adaptation program application were expired. Individuals were selected based on their expired adaptation period. In this research was used Adaptation questioner, Eyesenck H. ir S. questioner (personal traits questioner), BDI (Beck Depression Inventory) methodic. Conclusions: at the time of research was evaluated, which influence to convicts adaptation in penitentiary can effect factors like education, job/ study, dependency, convicts subculture tradition observance, physical and mental health, relations with other convicts, free time meaning, discipline penalty, and how convicts adaptation in penitentiary were connected with personal traits. Established, that convicts serving time for the first time adapting better than convicts... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių sąsajos Airijoje gyvenančių lietuvių imtyje. Atliktu tyrimu siekiama nustatyti, ar Airijoje gyvenantys lietuviai skiriasi asmenybės bruožais, pasitenkinimo gyvenimo lygiu, rūkymo ir gėrimo paplitimu, nusiskundimų sveikata dažnumu, patiriamo psichosocialinio streso lygiu nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Tyrimas padės atskleisti, ar egzistuoja sąsajos tarp asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad Airijoje gyvenantiems lietuviams yra būdinga labiau išreikšta ekstraversija ir atvirumas patyrimui. Taip pat Airijoje gyvenantys lietuviai pasižymi žemesniu neurotškumo lygiu. Nustatyta, kad Airijoje gyvenantys lietviai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų patiriamo psichosocialinio streso lygis žemesnis, jie turi mažiau nusiskundimų psichine ir fizine sveikata nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Rūkymo ir gėrimo paplitimas didesnis Airijoje gyvenančių lietuvių tarpe. Tyrimo rezultatai leido atskleisti ir patvirtino užsienio autorių tyrimo rezultatus, kad pasitenkinimas gyvenimu susijęs su asmenybės bruožais. Patikimiausiai su pasitenkinimu gyvenimu susiję šie bruožai: ekstraversija ir sutariamumas. Neurotizmas susijęs su patiriamo psichosocialinio streso lygiu, ir bendru sveikatos vertinimu. / The purpose of this stydy is to investigate correlates of personality traits, satisfaction with life and health in the sample of Lithuanians living in Ireland. This research will allow to determine whether Lithuanians living in Ireland differ in personality traits, satisfaction with life level, smoking and drinking habbits, psychosocial stress level, satisfaction with health and health complaints from lithuanians living in Lithuania. Although it will be examined if there is correlates between personality traits, satisfaction with life and health. The results show that Lithuanians living in Ireland have higher levels of extraversion and openness to experience. Lithuanians living in Ireland have lower level of neuroticizm. Although Lithuanians living in Ireland are more satisfied with life, have lower levels of psychosocial stress, are more satisfied with their health and have less complaints about physical and mental health then Lithuanians living in Ireland. Lithuanians in Ireland drink and smoke more then lithuanians in Lithuania. Research results confirmed that satisfaction with life correlates with personality traits: extraversion and agreebleness. Neuroticizm correlates with psychosocial stress and health satisfaction.

Šiuolaikinėje organizacijoje vis svarbesnę vertę turi darbuotojas ir asmeninės jo savybės, kadangi daugėja įrodymų, kad nuo darbuotojo asmeninių savybių priklauso pasitenkinimas darbu bei darbo kokybė. Teigiami charakterio bruožai žmogui padeda dirbti, didinti darbo našumą, gerinti jo kokybę. Pagrindinė mokslinių tyrimų, susijusių su teigiamais charakterio bruožais, idėja yra ta, kad harmoningai nugyventas gyvenimas pabrėžiant pagrindines charakterio stiprybes gali būti pilnavertis ir produktyvus tiek darbe, tiek visuomenėje. Svarbus veiksnys numatant darbuotojų pasitenkinimą darbu yra ir darbo charakteristikos, kurių pasireiškimas užtikrina darbuotojo veiklos efektyvumą. Šio darbo tikslas yra nustatyti ir pagrįsti šių prielaidų patikimumą, išsiaiškinant ryšius tarp teigiamų charakterio bruožų, darbo charakteristikų ir pasitenkinimo darbu. Tyrime dalyvavo 136 tiriamieji (iš kurių 51 vyras ir 85 moterys), dirbantys įvairiose paslaugas teikiančiose įmonėse Vilniuje. Pasitenkinimas darbu buvo matuotas P. E. Spector Pasitenkinimo darbu klausimynu, sudarytu 1994 m. Teigiami charakterio bruožai matuoti Stiprybių ir Dorybių klasifikacijos trumpąja forma, sukurta Peterson ir Seligman 2003 m. bei Subjektyvia laimės skale, sudaryta Lyubomirsky 1999 m. Darbo charakteristikos matuotos Darbo diagnostikos klausimynu, sudarytu Taber, Beehr ir Walsh 1985 m. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendras pasitenkinimas darbu statistiškai patikimai skyriasi lyties atžvilgiu. Skirtumų tarp moterų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Employee and his individual characteristics become more and more important in the modern organizations. Growing evidence show that job performance and job satisfaction depend on personal resources. According to the scientific literature positive character traits help person to work and improve productivity in organizations. Positive psychology focuses on resources in human character strengths wich enable a good life if highly developed. Important factors as well as character traits in predicting employee’s job satisfaction are job characteristics. The aim of this study is to discover and to determine the validity of these proposings by finding out the correlations between positive character traits, job characteristics and job satisfaction. Survey with 136 (51 men and 85 women) customer service employees across various organizations in Vilnius were conducted. Job satisfactions was assessed by Job Satisfaction Survey developed by P. E. Spector in 1994. Positive character traits were assessed by the VIA Classification of Strengths and Virtues, developed by Peterson and Seligman in 2003 and Subjective Happiness Scale developed by Lyubomirsky in 1999. Job Characteristics were assessed by Job Diagnostic Survey developed by Taber, Beehr and Walsh in 1985. The results showed statistical difference between job satisfaction and gender. There were no relation between job satisfaction with age, job lenght and marital status between men and women. Results also showed statistically... [to full text]