Tyrimo tikslas - įvertinti emigracijoje gyvenančių lietuvių asmenybės bruožų, sveikatos rodiklių ir prisitaikymo naujoje aplinkoje sąsajas, bei skirtumus su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Tyrime dalyvavo 409 tiriamieji: 199 emigracijoje gyvenantys lietuviai ir 209 Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė BFI (asmenybės bruožams tirti) skalė, HAD (nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos skalė), nusiskundimų sveikata dažnumo vertinimas, ir prisitaikymo naujoje aplinkoje strategijų klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvių emigrantai nepasižymi didesniu polinkiu į ekstraversiją, atvirumą patirčiai, neurotiškumą, sutarimą su kitais ir sąžiningumą, nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Emigrantų stipriau išreikštas neurotiškumas siejasi su didesniu polinkiu į separatizmą, švelniau išreikštas neurotiškumas, ryškesnis sąžiningumas siejasi su geresne integracija. Nenustatyta neurotiškumo su asimiliacija ir atvirumo patyrimui su integracija sąsajų. Lietuvių emigrantai nurodo mažiau nusiskundimų sveikatos būkle, vyrauja stipriau išreikštas nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika, palyginti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Be to, emigrantų didesnis nerimastingumas siejasi su stipriau išreikšta ekstraversija, sutarimu su kitais ir sąžiningumu, blogesnė nuotaika būdinga pasižymintiems didesniu sąžiningumu, bei vyrams su stipresniu ekstraversijos ir sutarimo kitais bruožu. Mažiau nusiskundimų sveikata nurodo linkusieji į ekstraversiją... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is to ascertain personality traits, health complaints and acculturation strategies in the sample of Lithuanian emigrants living abroad and compare with Lithuanian local inhabitants. The research involved 409 participants: 199 Lithuanian emigrants, living abroad and 209 local citizens that live in Lithuanian. Participants had to fill in a questionnaire made up of BFI (Big Five Inventory), HAD (Hospital anxiety and depression scale), health complaints scale and Acculturative Behavior Scale. The research results showed that Lithuanian emigrants and non-emigrants do not differ in the level of extraversion, openness to experience, neuroticism, agreeableness and consciousness. Higher level of neuroticism tends to correlate with higher rates of separatism, lower neuroticism and stronger consciousness correlates with better integration. The results also showed that Lithuanian emigrants report less health complaints, but tend to have more anxiety and state of mind symptoms to compare with non-emigrants. The greater degrees of anxiety result in higher rates of extraversion, agreeableness and consciousness. Lithuanian emigrants with higher rates of consciousness and especially men with higher degree of extraversion and agreeableness tend to have worse state of mind. It is noticed that less heath complaints demonstrate those who are more extraverted, agreeable, less neurotic and men who are more open to experience. Moreover, higher degree of separatism enhances... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti patiriamo perdegimo sindromo dažnumą ir intensyvumą tiriamųjų tarpe bei nustatyti jo ryšį su asmenybės bruožais bei patiriama žodine agresija darbe. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų iš dviejų Lietuvos įmonių, kurių darbo specifika yra klientų aptarnavimas. Perdegimas buvo vertinamas Maslach perdegimo sindromo klausimynu, kurį sudarė 22 teiginiai, matuojantys emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus (Maslach, Jackson, 1981). Patiriama žodinė agresija darbe vertinama, uždavus tris klausimus (Grandey et al., 2007). Asmenybės bruožai vertinami naudojant NEO PI-R asmenybės klausimyno lietuviškosios versijos (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006) sutrumpintą variantą. Tyrimo duomenimis, perdegti labiau linkę nesusituokę, aukštesnį išsilavinimą turintys bei jaunesnio amžiaus asmenys, darbuotojai, bendraujantys su klientais telefonu. Neurotiški ir pasižymintys mažesniu sutariamumu darbuotojai bei patiriantys žodinę agresiją darbe labiau linkę emociškai išsekti bei patirti depersonalizaciją, t. y. perdegti. Taip pat daroma išvada, jog emocinį išsekimą labiausiai galima numatyti iš neurotizmo, o depersonalizaciją – iš klientų patiriamos žodinės agresijos. / The purpose of the study was to assess the frequency and intensity of burnout and evaluate the links between burnout, personality traits, and verbal abuse at work. The sample group was 220 respondents from two Lithuanian companies that work in customers’ service fields. Burnout was measured with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consisted of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Verbal abuse was assessed with 3 questions (Grandey et al., 2007). Personality traits were measured with shortcut version of the Lithuanian NEO PI-R version (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006). The results showed that singles, younger, and higher educated people, or employees who have customer contacts by phone are more likely to burn out compare to others. Employees who are higher in neuroticism and lower in agreeableness, and who experiencing verbal aggression at work are more likely to burn out. Thus, emotional exhaustion could be predicted by neuroticism, while depersonalization – by customer verbal aggression more than personality traits.

In Lithuania, as well as in other countries, psychological studies on time perspective are still making their first steps. Currently, no theoretical paradigm is extensive enough to serve well as a basis for further fundamental and applied research in this field. The goal of this study was to explore the link between time perspective and personality traits in different gender and age groups. To analyse time perspective and personality traits, two independent studies were carried out (N=636 in Study 1, N=153 in Study 2, samples heterogeneous in terms of gender and age). The findings support the assumption that time perspective might be classified as a personality trait. Time perspective and personality traits were found to be closely related, moreover, the results have revealed certain characteristics of time perspective development. In addition, gender differences in time perspective were explored and, finally, an analysis of the relationship between time perspective and certain behavioural variables (alcohol use, smoking, subjective health rating, etc.) was conducted. / Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje psichologiniai laiko perspektyvos tyrimai tik prasideda, nėra nė vienos išbaigtos teorinės paradigmos, kuria remdamiesi šios problemos tyrėjai galėtų telktis fundamentaliems ir taikomiesiems tyrimams. Šio tyrimo tikslas: nustatyti vyrų ir moterų laiko perspektyvos sąsajas su asmenybės bruožais skirtingais amžiaus tarpsniais. Buvo atlikti du tyrimai, kuriuose dalyvavo 636 ir 153 žmonės (abiejų lyčių, įvairaus amžiaus), buvo tirta jų laiko perspektyva ir asmenybės bruožai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad laiko perspektyva, tikėtina, yra asmenybės bruožas. Nustatytos tamprios sąsajos tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų, tyrimo rezultatai leidžia spręsti apie kai kuriuos laiko perspektyvos raidos ypatumus. Išnagrinėti laiko perspektyvos skirtumai vyrų ir moterų grupėse, taip pat laiko perspektyvos sąsajos su asmens elgesio kintamaisiais (alkoholio vartojimu, rūkymu, subjektyviu sveikatos vertinimu ir kt.).

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

Currently the protection of industrial designs in the European Union undergoes the harmonization process, and two legal protection systems co-exist today: Union-wide protection of Community designs and national protection of designs. These two systems do not always operate smoothly, sometimes they cause difficult problems for the common market. The so-called spare parts problem is one of them. Some problems have been successfully removed in the past by applying the exhaustion of rights doctrine. In fact, applying the doctrine amounts to restriction of intellectual property rights. Examining current harmonization efforts in the EU, we see that the design property rights are in a constant state of adjustment. The restriction of these rights seems to solve successfully the problems of the single market as well as those of free competition – it is a universal legal instrument indeed. The restriction must be motivated, however. The consumers‘ rights must be involved to substantiate the restriction. The design property rights amount to exclusive rights for certain modes of information usage. We have applied this information approach to substantiate the restriction of design property rights when solving the spare parts problem. According to this approach, consumer should have the inalienable right for a free usage of design information to restore the original appearance of a product. The analysis of the problem shows, that exhaustion of rights doctrine should be used to solve the... [to full text]

Darbo tikslas – išnagrinėti Stakliškių miestelio istorijos raidą XVII–XX a. pirmojoje pusėje. Iki šiol Stakliškių miestelio istorijos kompleksinio tyrimo nebuvo atlikta. Nors vieni ar kiti tyrinėtojai užfiksavo svarbesnius miestelio raidos įvykius, tačiau nuoseklaus vientiso tyrimo neatliko. Todėl ši priežastis paskatino autorę imtis tokio tyrimo. Autorės atrasti nauji, netyrinėti archyviniai šaltiniai svariai papildys turimą informaciją apie Stakliškes. Jie į mokslinę apyvartą įtraukiami pirmą kartą. Visuomenine prasme aktuali tema: auga visuomenės susidomėjimas Stakliškių miestelio istorija, jo paveldu. Ši priežastis paskatino parengti nuoseklią Stakliškių miestelio istorijos studiją. Subjektyvus-asmeninis noras detaliau pažinti gimtojo krašto istoriją, su ja supažindinti miestelio bendruomenę ir moksleivius. Šiuo metu naujoje švietimo koncepcijoje yra akcentuojama, kad mokyklose istorijos mokymą reikia pradėti nuo lokalinės istorijos (savo gatvės, kaimo/miesto, rajono) mokymo ir pereiti prie valstybės istorijos pažinimo. Tačiau dėl informacijos apie gimtąjį kraštą trūkumo, daugeliu atvejų tai neįmanoma padaryti. Todėl autorė siekė užpildyti Stakliškių miestelio istorijos tyrimų spragą. / The subject of this work for the Master of Science is the history of the Town of Stakliskes during the 17th Century through the first half of 20th Century. The work consists of introduction, 3 chapters with sections, conclusion, listings of abbreviations, sources and bibliography, as well as the enclosures. This kind of job structure was influenced by the chronological-problematic job research principal. The author discussing the historic development of the Town of Stakliskes, by distinguishing its most important stages, describing the stages of its religions heritage, and identifying its population’s demographic, social-economic, religious and cultural-public work during that historic period. Therefore the historic development of the events are outlined in the first chapter of this work, together with explanation of the most important factors (the origin of the estate and the church in Stakliskes). The second chapter talks about the history of the church in Stakliskes, its architectural style and the preservation of artistic and historic values. In the third chapter of this work the author analyzes the population situation and its social work during the 17th Century through the first half of 20th Century. This work is enriched with the enclosures, which include statistic tables with the population census in the 19th Century, created by the author. Also included are a variety of the church archival documents, which are exposed for the first time. Finally, there are... [to full text]

The problem of the youth’s sexual behaviour is one of the most serious problems. The following juvenile problems have lately become especially urgent: early sexual relationships, pregnancy, abortion, diseases that are spread through sexual intercourse. Thus it is not surprising that the problem of juvenile sexual behaviour receives so much attention in pedagogy. In most cases love is understood as physical satisfaction. It is compared to sex. The true secret of sexual life is not realized properly. The problems of irresponsible sexual behaviour cause a number of other problems that have a negative impact on the future of adolescents. On the basis of the research results it is possible to draw the conclusion that the problem of early sexual experience in Lithuania is becoming more and more urgent. The number of teenagers who have had early sexual experience is increasing. It has been noticed that over a half of pupils who took part in the survey have had sexual relationships. According to the research data, the majority of sexually active adolescents acquired their first sexual experience at the age of 16-17. Most male adolescents have begun their sexual life at the age of 16 and the majority of female adolescents – at the age of 17. Thus, the hypothesis of the research that male adolescents start their sexual life earlier than female ones has been confirmed.

Kasmet apie pusė milijono žmonių žūsta eismo įvykiuose visame pasaulyje. Dažniausiai į eismo įvykius patenka profesionalūs vairuotojai, nes profesionalus vairavimas sąlygoja daug didesnę riziką nei kitos profesijos. Eismo įvykiai – tai dideli ekonominiai ir socialiniai kaštai visuomenei ir darbdaviams. Tyrimo tikslas – nustatyti profesionalių vairuotojų darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo Lietuvoje dirbantis 181 profesionalus vairuotojas (vyrai) iš įvairaus dydžio organizacijų. Tiriamiesiems anketos buvo pateikiamos tiesiogiai, darbo vietoje, ir iš karto po užpildymo surenkamos. Tiriamieji atsakė į anketoje pateiktus klausimus, siekiant įvertinti darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas: a) darbo motyvacijai įvertinti sukurtas klausimynas, remiantis V. Vroomo lūkesčių darbo motyvacijos teorija, b) asmenybės bruožams nustatyti naudotas 44 klausimų Didžiojo penketo modelio klausimynas (John ir kt., 1991), c) rizikingam vairavimo elgesiui įvertinti naudotas 24 teiginių vairavimo elgesio klausimynas (Reason ir Parker, 1990) ir informacija apie eismo įvykius bei baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesionalūs vilkikų vairuotojai, pasižymintys labiau išreikšta ekstraversija, sutariamumu, sažiningumu ir mažiau išreikštu neurotizmu, mažiau rizikingai vairuoja. Tačiau tik mažiau išreikštu sąžiningumu pasižymintys profesionalūs mažųjų autobusų... [toliau žr. visą tekstą] / Every year, about half a million people are killed in traffic accidents around the world. In most cases, accidents are of concern to professional drivers, as professional driving involves much greater risk than other professions. Traffic accidents mean major economic and social costs to society and employers. The aim of the study was to identify the links between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers. The study covered 181 professional driver (male) employed in various size organizations in Lithuania. Trial questionnaires were distributed to the research individuals directly at their workplaces, and collected immediately after the filling. The respondents answered the questions in the questionnaire aiming to assess the relations between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers: a) questionnaire for the assessment of work motivation was developed on the basis of V. Vroom expectancy theory of motivation, b) personality traits were determined by using the Big Five model Inventory consisting of 44 questions (John et al., 1991), c) risky driving behaviour was determined according to the questionnaire with 24 statements on driving behaviour (Reason, and Parker, 1990) and information about traffic events and penalties for traffic offences. The results of this study demonstrated those professional truck drivers, during more expressed extroversion, agreeableness... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti IX-XI klasių mokinių asmenybės bruožų ir motyvacinės orientacijos sąsajas su kūrybinio mąstymo rodikliais. Tyrime dalyvavo 199 Kauno Antano Smetonos vidurinės mokyklos ir Neveronių vidurinės mokyklos IX-XI klasių mokiniai (berniukai ir mergaitės). Tyrime buvo naudojamas F. E. Williams Kūrybiškumo įvertinimo testas (angl., The Creativity Assessment Packet), R. R. McCrae ir P. T. Costos Asmenybės bruožų klausimynas (angl., BIG5) ir T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Motyvacijos skalė (angl., Work Preference Inventory (Student Form)). Tyrimo duomenų analizė parodė, jog didėjant mokinių atvirumo patyrimui rodikliams, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. Didėjant mokinių ekstraversijos ir neurotiškumo rodikliams, didėja vienas kūrybinio mąstymo rodiklis pavadinimas. Tuo tarpu 2 mokinių asmenybės bruožai: sutariamumas bei sąmoningumas nėra susiję nei su vienu kūrybinio mąstymo rodikliu. Darbe patvirtinta prielaida, jog didėjant mokinių vidinei motyvacijai veikti, didėja jų kūrybinio mąstymo rodikliai – originalumas, išbaigtumas, pavadinimas. O didėjant mokinių išorinės motyvacijos pripažinimo subskalei, mažėja vienas iš kūrybinio mąstymo rodiklių - išbaigtumas. Taip pat iš tyrimo rezultatų matyti, kad vidinė motyvacija veikti veikia, kaip mediatorius, kūrybinio mąstymo ir 3 asmenybės bruožų - atvirumo patyrimui, ekstraversijos ir sąmoningumo - ryšyje. Tačiau išorinė motyvacija nėra asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationship among students personality Traits, Motivational Orientations and indicators of Creative Thinking in IX through XI grades. 199 students from IX-XI grades in Kaunas Antanas Smetona and Neveronys secondary schools participated in the study. F. E. Williams The Creativity Assessment Packet was used to measure indicators of Creative Thinking. R. R. McCrae and P. T. Costos BIG5 Questionnaire was used for personality traits evaluation. T. M. Amabile, K. G. Hill, B. A. Hennessey, E. M. Tighe Work Preference Inventory (Student Form) was used to measure motivational orientation. The statistic analysis showed that Creative Thinking indicators originality, elaboration and title increase when students openness to experience indexes grow. When students extraversion and neuroticism increase, their indicator for Creative Thinking - title - grows. Student Personalily Traits: agreeableness and conscientiousness are not related to any indicator of Creative Thinking. An assumption that when students intrinsic motivation to work increases, indicators originality, elaboration, title of Creative Thinking go up, was sustained. And when the outward scale of extrinsic motivation increases, students indicator for elaboration decreases. The results showed that intrinsic motivation mediates the relationship between Creative Thinking and openness to experience, Creative Thinking and extraversion, Creative Thinking and conscientiousness. But extrinsic... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti aleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajas priklausomų nuo alkoholio bei depresiškų tiriamųjų grupėse. Tyrimo metodai. Aleksitiminiai asmenybės bruožai buvo tiriami naudojant 20-ties teiginių Toronto aleksitimijos skalę (TAS-20). Socialiniam palaikymui įvertinti buvo naudoti socialinio palaikymo klausimynas (SSQ)(Social Support Questionnaire and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A. S. Zigmondo ir R. P. Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Tyrime dalyvavo 177 asmenys (77 vyrai (43,5%) ir 100 moterų (56,5%), iš jų priklausomi nuo alkoholio - 91 asmuo, (51 vyras (56 %) ir 40 (44%) moterų) ir sergančių depresija asmenų grupė, kurioje buvo 86 asmenys, iš jų 26 vyrai (30,2%) ir 60 moterų (69,8 %). Aleksitimija yra išankstinis rizikos veiksnys, turintis reikšmės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pradžiai, kadangi daugelis priklausomybę turinčių asmenų vartoja alkoholį ir vaistus, jog kompensuotų nesugebėjimą išreikšti ir valdyti emocijas. Aleksitimija susijusi su nerimu ir depresiškumu, neigiamai veikia gydymo rezultatus ir apsunkina sveikimo procesą. Rezultatai. Aleksitiminių bruožų pasireiškimas nesiskiria priklausomų nuo alkoholio ir depresiškų tiriamųjų grupėse. Labiau išreikšti aleksitiminiai bruožai tiesiogiai siejasi su ryškesniais pablogėjusios nuotaikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess depressive features, social support and the deterioration of the interface depending on the mood and spirit with depression groups. Methods of study. alexithymia personality traits were tested using Toronto's Alexithymia Scale 20 propositions (TAS-20). Social Support Questionnaire (SSQ) and Duke Social Network Questionnaire were used to assess social support. In order to assess worsening mood and anxiety, A. S. Zigmond and R. P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD) was employed. The study included 177 subjects (77 men (43.5%) and 100 women (56.5%) of their dependence on alcohol - 91 person (51 males (56%) and 40 (44%) women) and group of people, suffering from depression, which has 86 members, of which 26 were males (30.2%) and 60 women (69.8%). Alexithymia traits is an early risk factor values of psychoactive substance use beginning, whereas many people which are addicted to alcohol and drugs are using them to compensate the inability to describing and control their emotions. Alexithymia is associated with anxiety and depression, adversely affects treatment outcomes and complicates the recovery process. Results. Alexithymia traits features are the same in both groups, people addicted to alcohol and depressed people. The features, which are more significant, directly relates to the deterioration of the brighter mood indicators. Alcohol-dependent patients group experience less social support because of more expressed... [to full text]