Akademinių pasiekimų sąsajos su įvairiais kintamaisiais yra nagrinėjamos jau daugiau kaip šimtą metų. Pastaruoju metu vis didesnio dėmesio susilaukia „neintelektiniai“ faktoriai, kurių sąsajas su mokymosi rezultatais bei prognostinį validumą patvirtina vis daugiau empirinių tyrimų. Vieni iš tokių faktorių yra asmenybės savybės bei kognityvusis stilius. Asmenybės savybės atspindi asmens polinkį elgtis, jausti bei mąstyti tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo situacijos, konteksto ar laiko (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Individualus asmens kognityvusis stilius parodo asmens polinkį apdoroti gaunamą informacija tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo informacijos turinio (Холодная, 2002). Šio darbo tikslas yra nagrinėti sąsajas tarp Penkių faktorių modelio rėmuose išskiriamų penkių asmenybės dimensijų bei juos sudarančių 30 žemesnio lygmens asmenybės bruožų, siauro/plataus ekvivalencijos diapazono kognityviojo stiliaus, kuris atspindi individo polinkį skaidyti informaciją į daug/mažai grupių, bei universitetinių ir mokyklinių akademinių pasiekimų. Tyrimo metu buvo ištirti 176 Vilniaus universitete įvairiose specialybėse studijuojantys pirmo ir antro kurso studentai. Tiriamieji užpildė NEO PI-R (Costa and McCrae, 1992) asmenybės klausimyno lietuvišką versiją (Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006), akademinių pasiekimų anketą bei atliko žodžių grupavimo užduotį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad: a)... [toliau žr. visą tekstą] / Relations between academic achievements and different variables have been investigated for more than 100 years. Recently, nonintellectual factors are becoming more and more popular among investigators. Also, these factors receive more empirical evidences supporting they predictive validity. One of these factors are personality traits and cognitive style. Personality traits could be decrypted as predispositions to think, feel, and behave in consistent ways relatively independent of the situation, context, and time (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Cognitive style is an individual way to process information in some relatively stable way independently from content of information. The purpose of this research is to analyze links between five personality dimensions and 30 personality traits which were derived from Five Factor Model, broad/narrow equivalence range cognitive style, which reflects a tendency of a person to separate objects in to few/many groups, and academic achievements obtained in a school and university. 176 first and second year students from Vilnius University from different specialties took part in the research. They were given the Lithuanian version ((Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006) of the NEO PI-R personality inventory (Costa and McCrae, 1992), the questionnaire for academic achievements to fulfil and words grouping task. Following results were obtained: a) academic achievements in a university statistically significantly correlate with... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo atskleisti skirtingo pobūdžio stimulais iššaukto Barnumo efekto sąsajas su asmenybės bruožais ir pasitikėjimu psichologiniu testavimu. Atlikti du tyrimai. Pirmu tyrimu aiškintasis „Jūsų NEO išvados“ teiginių suvoktas pageidaujamumas bei tinkamumas apibūdinti daugumą žmonių; pagal tai buvo sudaroma stimulinė medžiaga antram tyrimui. Pasirinkta patogioji imtis, apklausti studentai (N=101, amžiaus vidurkis 20 metų, SD=2.91). Tyrime naudoti NEO-FFI asmenybės klausimynai ir iš „Jūsų NEO išvada“ teiginių sudarytos anketos. Antrame tyrime tirtos Barnumo efekto sąsajos su pasitikėjimu psichologiniu testavimu ir asmenybės bruožais, grupėse, kurioms buvo suteikiamos skirtingo pobūdžio asmenybės išvados (tikros, aukšto bazinio validumo, socialiai pageidaujamos ir invertuotos). Pasirinkta patogioji imtis, apklausti studentai (N=243, amžiaus vidurkis 19.54 metų, SD=1.65). Tyrime naudotas NEO PI-R asmenybės klausimynas, trumpa anketa požiūriui į psichologinį testavimą įvertinti bei modifikuotos „Jūsų NEO išvados“. Aptikta, jog skirtingo pobūdžio asmenybės išvadų vertinimai iš esmės nesiskiria, tik invertuotos asmenybės išvados vertinamos kiek prasčiau. Barnumo efektas siejasi su asmenybės bruožais, šios sąsajos skiriasi tarp skirtingas išvadas gavusių asmenų grupių. Pasitikėjimas psichologiniu testavimu neturi įtakos Barnumo efektui, tačiau Barnumo efektas gali šiek tiek pagerinti pasitikėjimą psichologiniu testavimu. / The aim of this study was to reveal the Barnum effect’s links to personality traits and confidence in personality testing in groups receiving different types of personality feedback. Two studies were carried out. In the first study, we assessed the perceived social desirability and generalness of the statements, presented in the “Your NEO Summary” sheet. This study determined the statements that were used in the second study as stimuli. A convenience sample of university students was chosen for the study (N=101, mean age was 20 years, SD=2.91). The NEO-FFI personality questionnaire and a questionnaire, constructed from the “Your NEO Summary” feedback statements were used in this study. In the second study the Barnum effect’s links to personality traits and confidence in personality testing in groups receiving different types of personality feedback were examined. A convenience sample of university students was chosen for the study (N=243, mean age was 19.54 years, SD=1.65). In this study the NEO PI-R personality questionnaire, a short form for assessing confidence in psychological testing and a modified “Your NEO Summary” sheet were used. There were no differences in perceived accuracy of real, general, or socially desirable personality feedback, only inverted personality feedback was perceived as less accurate than the other three types of feedback. It was found that the Barnum effect is linked to personality traits and these links differ between different groups that... [to full text]

Lietuvoje pirmą kartą nagrinėjama daugiažidinių intraokulinių lęšių (DIOL) implantacija. Atliktas tyrimas leidžia detaliau vertinti regėjimo funkcijas po DIOL implantacijos. Keturi skirtingi DIOL lyginami pagal tą pačią meto¬diką ir pateikiami ilgos pooperacinės stebėsenos duomenys. Pirmą kartą aprašomos paciento pasitenkinimo po DIOL implantacijos ir Didžiojo penketo asmenybės dimensijų sąsajos. Darbo tikslas - įvertinti regėjimo kokybę ir pacientų pasitenkinimo rezultatais sąsajas su asmenybės bruožais po skirtingų modelių daugiažidinių intraokulinių lęšių implantacijos. Uždaviniai: 1) įvertinti regėjimo aštrumą implantavus skirtingus DIOL modelius; 2) įvertinti kontrastinį jautrumą implantavus skirtingus DIOL mo¬de¬lius; 3) įvertinti paciento poreikį papildomai korekcijai akiniais po DIOL implantacijos; 4) įvertinti pašalinių optinių fenomenų pasireiškimą su DIOL; 5) įvertinti pacientų pasitenkinimo regėjimo rezultatais dažnumą ir sąsajas su asmenybės bruožais po DIOL implantacijos. / In this study, postoperative follow-up data that cover a rather long period after the multifocal intraocular lens (MIOL) implantation are presented. It is the first time that the same methodology was used to compare four different types of MIOL. The influence of personality traits on the visual function has been defined. The aim of the study - to assess the influence of different MIOL on the quality of vision and the links between the satisfaction of patients with the results and their personality traits after the implanting of different MIOL models. The objectives of the study: 1) to compare the visual acuity between different MIOLs models; 2) to compare the contrast sensitivity between different MIOLs models; 3) to establish the need of patients for additional correction with glasses after the implanting of MIOLs; 4) to assess the occurrence of photic phenomena after the implanting of MIOLs; 5) to assess the level of visual function and the influence of personality traits on patients’ satisfaction with the visual function following the MIOL implantation.

Tyrimo tikslas : nustatyti moterų emocinės būklės kitimo ypatumus nėštumo metu ir pogimdyminiame laikotarpyje, atsižvelgiant į asmenybės bruožus ir informuotumą apie gimdymą. Tyrime dalyvavo 142 moterys, lankiusios ir nelankiusios nėščiųjų mokymo kursus Kauno ir Vilniaus miestuose. Tiriamosios buvo apklausiamos du kartus : nėštumo metu ir po gimdymo. Tiriamųjų apklausai buvo naudoti šie klausimynai : lietuviškas H. ir S. Aizenkų (Eysenck) klausimynas (EPQ), Edinburgo pogimdyminės depresijos skalės klausimynas (EPDS), C.D. Spilbergo (Spielberger) nerimo skalė (STAI). Socialiniams, demografiniams bei subjektyvios sveikatos rodikliams nustatyti buvo naudojami bendrosios apklausos klausimai, sudaryti A.Masiukienės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėščiųjų informuotumas gerina emocinę būklę po gimdymo, įskaitant ir pažeidžiamų savybių turinčias moteris. Neurotiško tipo moterų lankiusių nėščiųjų kursus emocinės būklės pokytis pogimdyminiame laikotarpyje geresnis, lyginant su neurotiško tipo moterimis nelankiusiomis nėščiųjų kursų. Asmenybės bruožas gali nulemti nėščiųjų kursų lankomumą, neurotiškos moterys linkusios nelankyti neščiųjų kursų. Asmenybės bruožai, tokie kaip introversija ir neurotiškumas, yra svarbus veiksnys susijęs su prasta emocine būkle po gimdymo, bet tai ne svarbiausias veiksnys. Su prasta emocine būkle pogimdyminiame laikotarpyje turi ryšį ir kiti psichosocialiniai veiksniai, tokie kaip žemas išsimokslinimas, prasta emocinė būklė prieš... [toliau žr. visą tekstą] / The Purpose of The Study: To analyse the connection between changes in emotional wellbeing during and post pregnancy periods in women whilst observing their personality traits and obtained antenatal education levels. The study was conducted among 142 women, who have or have not attended antenatal courses in the cities of Kaunas and Vilnius. The participants were questioned twice: during pregnancy and after the childbirth. For the Survey were used: The H. and S. Eisenck Questionnaire (EPO), The Edinburgh Questionnaire of The Scale of Postnatal Depression (EPDS), The C.D. Spielberger Scale of Anxiety (STAI). The questionnaire that helped to assess the social, demographic and subjective health aspects in the study was constructed by A.Masiukiene. The study results showed that the level of antenatal education positively effects postnatal emotional wellbeing, including the wellbeing of vulnerable women. The positive change in the emotional wellbeing of the neurotic type is also noticed between those who attended the antenatal courses, compared to women of the neurotic type who did not attend the courses. Personality Traits, such as introversion and neuroticism, is an important factor that can determine a lower level of emotional wellbeing after childbirth, but is not the most important one. Low emotional wellbeing can be caused by other psychosocial conditions, such as poor education, lower emotional wellbeing before pregnancy, social support after childbirth. Antenatal education... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti seksualinio elgesio motyvų svarbą studentų rizikingo seksualinio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajai. Tyrime dalyvavo 319 Klaipėdos universiteto studentų, iš jų seksualinę patirtį turėjo 241 studentai (75,5 proc.). Tyrime buvo naudojami seksualinio elgesio motyvų, saugaus seksualinio elgesio motyvacijos, seksualinio elgesio klausimai, Didžiojo penketo asmenybės klausimynas ir polinkio rizikuoti klausimynas. Išanalizavus rezultatus nustatyta, jog vyrų seksualinis elgesys rizikingesnis nei moterų. Seksualinę patirtį prognozuoja vyresnis amžius, labiau išreikštas polinkis rizikuoti, labiau išreikšti malonumo motyvai. Taip pat nustatyta, jog didėjant studentų ekstraversijai, mažėjant sutariamumui bei didėjant polinkiui rizikuoti, didėja rizikingas seksualinis elgesys. Sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, impulsyvumas nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Didėjant studentų malonumo, įveikos, savęs pastiprinimo ir partnerio palankumo motyvams bei mažėjant studentų vidinei motyvacijai, rizikingas seksualinis elgesys didėja. Intymumo ir bendraamžių palankumo motyvai nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Sutariamumo ir rizikingo seksualinio elgesio ryšį prognozuoja didesni intymumo motyvai ir mažesnė vidinė saugaus seksualinio elgesio motyvacija. Sąžiningumo ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja mažesni įveikos/ savęs pastiprinimo motyvai. Polinkio rizikuoti ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja didesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the importance of Sexual Behavior Motives in prediction of between Student‘s Risky Sexual Behavior and Personality Traits. The subjects of the study were 319 student of Klaipeda university. 241 (75,5 percent) of them had sexual experience. In this research motives for sex questionnaire, motivation of safer sexual behavior questionnaire, sexual behavior questions, Big Five Personality questionnaire and Risk Taking Propensity questionnaire were used. The statistic analysis showed that men sexual behavior is riskier than women. Sexual experience predicted elder age, increase risk taking propensity and increase enhancement motives. Statistic analysis also showed that student’s increased risky sexual behavior is related to increase of extraversion and risk taking propensity and decrease of agreeableness. Student’s personality traits: conscientiousness, neuroticism and openness to experience are not related to risky sexual behavior. Student risky sexual behavior increase when student’s enhancement, coping, affirmation, partner approval motives increase and student’s intrinsic motivation decrease. Intimacy and peer approval motives are not related to risky sexual behavior. Correlation of agreeableness and risky sexual behavior is predicted by increase intimacy motives and decrease intrinsic motivation. Correlation of conscientiousness and risky sexual behavior is predicted by decrease coping/ affirmation motives. Correlation of risk taking... [to full text]

The study analyses the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates. In the dissertation, there will be introduced the criteria and how they will be applied during the assessment of leadership effectiveness, who will evaluate and what are those raters that give such a different feedback. The main aim of this research is to disclose what conditions of the evaluation (criteria from different theoretical background, applied research method), raters’ psychological (personality traits) and social perception (social identification, perceived leader prototypicality) factors are and how they are related to differences in the assessment of leadership effectiveness. It is expected that the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates is not stable: it depends on conditions of the evaluation and raters’ psychosocial factors. The empirical part of the dissertation presents the results of cross-sectional quantitative survey (sample of 505 subordinates) with self-administered questionnaire and quasi-experimental scenario. The results show that assessment of leadership effectiveness performed by subordinates differs according to the applied research method, but tendencies of the evaluation based on criteria of behavioural theory and transformational leadership perspective are similar. Further analysis reveals that regardless of conditions of the evaluation, perceived leader prototypicality mostly affects the assessment of leadership effectiveness... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas pavaldinių požiūris į realaus bei kvazi eksperimento scenarijuje aprašyto vadovo vadovavimo efektyvumą remiantis elgesio ir transformacinio vadovavimo teorijomis. Pristatant pavaldinių atliekamą vadovavimo efektyvumo vertinimą kalbama ne tik apie ką bei kaip bus klausiama vertinant vadovą, bet ir kas bei kokie yra tie vertintojai, pateikiantys skirtingus vertinimo rezultatus. Darbe siekiama išsiaiškinti, kokios vertinimo sąlygos (teoriniai efektyvaus vadovo kriterijai ir tyrimo metodas), vertintojų psichologinės (asmenybės bruožai) bei socialinio suvokimo (socialinė identifikacija su grupe ir vadovo prototipiškumas) charakteristikos ir kaip yra susiję su vadovavimo efektyvumo vertinime atsirandančiais skirtumais. Keliamos prielaidos, jog pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą, šio vertinimo rezultatai nėra stabilūs ir priklauso nuo vertinimo sąlygų bei psichosocialinių vertintojų charakteristikų. Empirinėje darbo dalyje pristatomi įvairiose Lietuvos organizacijose vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo 505 tiriamieji iš 20 skirtingo dydžio padalinių, rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą vertinimo rezultatų tendencijos skiriasi tik pagal pritaikytą tyrimo metodą, bet ne pagal pasirinktus teorinius efektyvaus vadovo kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė, jog nepriklausomai nuo vertinimo sąlygų vadovavimo efektyvumo vertinimo rezultatus labiausiai lemia vadovo prototipiškumas. Vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – nustatyti neurotizmo, ekstraversijos, atvirumo patyrimui, sutariamumo ir sąžiningumo bruožų prognostinę vertę muzikos mokytojų faktiniam ir/ar suvokiamam suderinamumui su savo profesija. Tyrime dalyvavo 174 muzikos mokytojai. Tiriamųjų imtį sudarė 110 (63,2%) moterų ir 64 vyrai (36,8%). Tyrimui atlikti buvo naudojamas J. L. Holland Profesinio kryptingumo klausimynas (1996) (angl. Vocational Preference Inventory), Penkių didžiųjų faktorių inventorius (angl. Big Five Inventory) (John et al., 1991), suvokiamam muzikos mokytojų suderinamumui su profesija nustatyti buvo užduodamas klausimas, tiriamųjų prašant įvertinti savo suderinamumą su muzikos mokytojo profesija. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant muzikos mokytojų faktinio suderinamumo su profesija išreikštumui, didėja ir suvokiamas suderinamumas su savo profesija. Buvo nustatyta, kad atvirumo patyrimui ir sutariamumo bruožai prognozuoja aukštesnio lygio vyrų muzikos mokytojų faktinį suderinamumą su profesija, tačiau ekstraversijos ir sąžiningumo bruožai neturi prognostinės vertės vyrų muzikos mokytojų faktiniam suderinamumui su profesija. Atvirumo patyrimui bruožas prognozuoja aukštesnio lygio moterų muzikos mokytojų faktinį suderinamumą su profesija, tačiau ekstraversijos, sutariamumo ir sąžiningumo bruožai neturi prognostinės vertės moterų muzikos mokytojų faktiniam suderinamumui su profesija. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad atvirumo patyrimui bruožas prognozuoja aukštesnio lygio muzikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify the predictive value of neuroticism, extraversion, openness to experience, agreeableness and conscientiousness features to music teachers’ actual and/or perceived compatibility with the profession. There were 174 music teachers in the study. Research sample consisted of 110 (63,2%) women and 64 (36,8%) men. The study was carried out using Vocational Preference Inventory (Holland, 1996), Big Five Inventory (John et al., 1991), to establish perceived music teachers‘ compatibility with profession, the participants of the study were asked the question, asking to assess their compatibility with the music teaching profession. The results of the study showed, that if increases expression of the actual music teachers’ compatibility with the profession, increases and perceived music teachers’ compatibility with the profession. It was established, that openness to experience and agreeableness features predict a higher level of male music teachers’ actual compatibility with the profession, but neuroticism, extraversion and conscientiousness features have not predictive value to male music teachers’ actual compatibility with the profession. Openness to experience feature predicts a higher level of female music teachers’ actual compatibility with the profession, but neuroticism, extraversion, agreeableness and conscientiousness features have not predictive value to female music teachers’ actual compatibility with the profession. The results of the... [to full text]

Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]

System of performance evaluation is an essential part of performance management and a major source of organizational control. Discussion about motivational/demotivational power of the formal and informal systems of performance evaluation for different personality types of employees opens a new page in the studies of human resource management. The following research question reflects the core of this thesis “To what extent the informal system of performance evaluation exists beside the formal system of performance evaluation and how do they operate as work motivators/demotivators for civil servants of different psychological types?”. The formal and informal systems of performance evaluation in the Office of the Prime Minister of Lithuania (OPML) are analysed using the theoretical research framework based on three different perspectives: sociology of law, human resource management and psychology. An ethnographic research, supplemented by the psychometric instrument HEXACO PI-R, is conducted to unfold the informal system of performance evaluation and to investigate its motivational/demotivation impact on two different personality types of OPML advisers (ORGANIZED and FLEXIBLE). The formal system is found to be a motivator for the ORGANIZED civil servants and demotivator for the FLEXIBLE advisers, while the informal system served as demotivator for all of the advisers who admitted its existence. In-depth interpretations of the doctoral dissertation research results are provided... [to full text] / Veiklos vertinimo sistema yra neatskiriama veiklos valdymo dalis ir svarbus organizacinės kontrolės įrankis. Diskusijos apie formalios ir neformalios vertinimo sistemų motyvavimo / demotyvavimo galią skirtingų asmenybės tipų darbuotojams atveria naujas perspektyvas žmogiškųjų išteklių valdymo tyrimuose. Šios disertacijos esmę atspindi tyrimo klausimas „Kiek neformali veiklos vertinimo sistema egzistuoja šalia formalios veiklos vertinimo sistemos, ir kaip jos, kaip darbo motyvatoriai / demotyvatoriai, veikia skirtingų asmenybės tipų viešojo sektoriaus darbuotojus?“. Formali ir neformali veiklos vertinimo sistemos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje (MPT) analizuojamos pasitelkiant teorinį tyrimo pagrindą, kuris yra paremtas trimis skirtingomis perspektyvomis: teisės sociologija, žmogiškųjų išteklių valdymu ir psichologija. Etnografinis tyrimas, kurį papildo psichometrinis įrankis HEXACO PI-R, atliktas siekiant identifikuoti neformalią veiklos vertinimo sistemą ir ištirti jos motyvacinį / demotyvacinį poveikį dviejų skirtingų asmenybės tipų(ORGANIZUOTIESIEMS ir LANKSTIESIEMS) MPT patarėjams. Nustatyta, kad formali sistema veikia kaip motyvatorius ORGANIZUOTIESIEMS patarėjams ir kaip demotyvatorius LANKSTIESIEMS valstybės tarnautojams, o neformali sistema demotyvuoja visus patarėjus, kurie pripažino, kad tokia sistema egzistuoja. Darbe analizuojami atlikto tyrimo rezultatai ir pateikiamos išvados.