Integravus vaikus su negalia į bendrojo lavinimo mokyklas, mokytojui, ugdančiam šiuos vaikus, iškyla nemažai rūpesčių. Tapo aktualu ištirti mokytojo padėjėjo veiklą ir apibūdinti mokytojo padėjėjo vaidmenis bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant spęsti šią problemą buvo iškeltas toks tyrimo tikslas: atskleisti svarbiausius mokytojo padėjėjo vaidmenis, kuriant palankias mokymosi sąlygas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo lavinimo mokykloje. Šiam tikslui pasiekti buvo suformuluota keletas uždavinių: išanalizuoti specialiosios pagalbos teorinius pagrindus; atskleisti bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir mokinių tėvų lūkesčius mokytojo padėjėjo pagalbai; įvertinti bendrojo lavinimo mokykloje dirbančių mokytojų padėjėjų atliekamų vaidmenų kryptingumą, nustatyti mokytojo padėjėjo veiklos ryšius su kitais ugdymo proceso dalyviais, pateikti siūlymų dėl mokytojų padėjėjų rengimo. Empirinis tyrimas atskleidė visuomenės lūkesčius: mokytojo padėjėjas turėtų būti kiekvienoje klasėje, turėtų turėti specialųjį pedagoginį – psichologinį išsilavinimą ir turėtų padėti mokiniams turintiems specialiųjų poreikių bendradarbiauti su mokytojais, padėti mokytojui ir mokiniui atlikti pateiktas užduotis, judėti mokykloje, orientuotis aplinkoje. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad mokytojo padėjėjas atlieka tokius vaidmenis: pagalbininko mokytojui, pagalbininko mokiniui, tarpininko tarp mokinio ir mokytojo, prižiūrėtojo, draugo. Siekdami įvertinti jų kryptingumą, ištyrėme... [toliau žr. visą tekstą] / As the disabled children have been integrated in comprehensive schools their teachers encounter many problems. Therefore, analysis of assistant teacher functions and description of his/her roles in a comprehensive school has become relevant. To resolve the issue the following aim of the research was put: to reveal basic roles of assistant teacher in creating favourable learning environment for children with specific education needs in comprehensive schools. To achieve the said aim several tasks have been formulated: to analyze theoretical bases of specific assistance; to reveal expectations of comprehensive school teachers and schoolchildren parents in regard of assistant teacher functions; to evaluate functional singleness of roles of assistant teachers working in comprehensive schools; to ascertain relations of assistant teacher activity with activities of other participants of educational process and to give suggestions on training assistant teachers. The empirical study carried out has disclosed social expectations: an assistant teacher should be in each and every class, he/she must have specific pedagogical and psychological education, help children with specific needs to cooperate with teachers, help teachers and children do their tasks, move across a school and orient in the environment. Results of the study show an assistant teacher has the following roles: he/she is an assistant to a teacher, an assistant to a child, an intermediate between a child and a teacher, a... [to full text]

En aquesta tesi es fa una valoració dels elements que incideixen en les creences dels mestres d'educació infantil i primària i dels professionals dels EAP respecte la detecció dels alumnes amb altes capacitats i les principals mesures d'intervenció educativa. Els instruments utilitzats són els propis de les metodologies naturalistes i quasi experimentals. L'anàlisi de resultats obtinguts llarg de tres cursos escolars recull les creences dels mestres i EAP a partir de diferents fonts d'informació: entrevistes, descripció de casos, anàlisi de dades, valoració de normativa i dos qüestionaris, un per a mestres i l'altre per a EAP. Els resultats posen en evidència una molt baixa detecció, insuficiència de regulació legal, eines de diagnòstic febles, dispersió documental i falta de formació. Es detecten contradiccions entre les creences i les pràctiques. Finalment es proposa una redefinició del concepte Altes Capacitats-superdotació des dels àmbits de l'eficàcia, del perfil i del rendiment escolar. / In this thesis, the factors influencing the beliefs of the teachers of primary school (pupils of 3-12 years old) and the members of the "EAP" (Psychopedagogy Assessors' Teams) towards the detection of gifted and high capabilities pupils are evaluated. The used instruments are the typical ones of naturalistic methodologies and quasi-experimental. The results obtained during three academic years from different information sources (interviews, description of cases, data analysis, legal regulations and two questionnaires, one for teachers and one for EAP members) are analysed. Results put into evidence a very low detection rate, insufficient legal regulations, weak diagnosis instruments, heterogeneous information in pupils' expedients and lack of teachers formation training. Contradictions are detected between the beliefs of the teachers and their practices at school. Finally, a redefinition of the concept of high capabilities-gifted pupils is proposed from the area of efficiency, of the profile and of the school performance.