Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui. Statistika rodo, kad kasmet vis daugiau vaikų iš nedarnių šeimų suteikiama valstybės globa (Pabedinskienė, 2004). Valstybė, ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, įsipareigoja užtikrinti visapusišką paramą vaikui, sudaryti visas reikiamas sąlygas sėkmingai pastarojo socializacijai. Pastaruoju metu mūsų šalyje dėmesys yra sutelktas į globos namų auklėtinių socialinę integraciją visuomenėje. Tam turi reikšmės priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų (1996), Vaiko globos (1998) įstatymai, Vaiko globos organizavimo nuostatai (2002), akcentuojantys būtinybę suteikti visą reikiamą pagalbą sėkmingai šių vaikų adaptacijai ir integracijai visuomenėje (Raudeliūnaitė, Paigozina, 2009). Šiame kontekste didelis reikšmingumas suteikiamas asmens socialiniams įgūdžiams, nes pastarųjų ugdymas pagerina asmens socialinio funkcionavimo galimybes, sudaro sąlygas jam efektyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Šio darbo tyrimo objektas - globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14m.) socialiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas - ištirti vaikų globos namų specialistų nuomonę apie globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14m.) socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Tyrime dalyvavo 82 respondentai, tyrimui panaudotas klausimynas, skirtas vaikų globos namuose dirbantiems specialistams. Tyrimas buvo atliktas... [toliau žr. visą tekstą] / Historically and traditionally, a child care has always been a sensitive and urgent public issue, which is inseparable from compassion and altruistic aid to a close person. Statistics show that every year more and more children from dysfunctional families, are given the state custody (Pabedinskienė, 2004). A Member which has ratified the United Nations Convention on the Rights of the Child, is committed to ensuring full support for the child, creating all necessary conditions for successful socialization. Recently, our country is focusing on social integration in society of children, who are living at care homes. The Child Rights Law on the basis (1996), the Child Care Law (1998), the Child care organization policies (2002), has a great significance for this, emphasizing the need to provide all necessary assistance to these children, taking care of successful adaptation and integration in society (Raudeliūnaitė, Paigozina, 2009). In this context, great significance is given to an individuals social skills, because of their education a child improves an individuals social functioning capabilities, he is enable to effectively participate in social activities as well as fully in our society. The object of the study is - young adolescents (12-14 years), who are staying at care home social skills. The aim of the study is - to explore child care home expert opinion about the young adolescents (12-14 years) peculiarities of social skills. For this study a questionnaire was used to... [to full text]

Darbo tikslas – Nustatyti taikomosios fizinės veiklos poveikį autistų savarankiškumo įgūdžių ugdymui. Hipotezė – Autistiškų vaikų savarankiškumo įgūdžių pagerėjimas po taikomosios fizinės veiklos programos taikymo. Darbo objektas – Autistiškų vaikų savarankiškumo įgūdžiai. Tyrimo problema: Taikomoji fizinė veikla – ugdymo metodas, kurio poveikis autizmo sutrikimą turintiems vaikams, nepakankamai tiriamas ir aptariamas, nors teigiama, kad fizinė veikla autistams būtina lygiai taip pat kaip ir komunikavimo, bendravimo ugdymas, elgesio modifikavimas ir kt. Šiuo metu mes neturime pakankamai atliktų tyrimų ir informacijos, apie autizmo sutrikimą turinčių vaikų, fizinės veiklos įpročius ir unikalius poreikius, fizinei veiklai kylančius trukdžius ir skatinimo veiksnius, kuriai veiklai jie teikia pirmenybę ir būtent kokia fizinė veikla, geriausiai ugdo tokių vaikų funkcinius gebėjimus. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti autistų savarankiškumo įgūdžių pasireiškimo lygmenį, atsižvelgiant į amžiaus grupes. 2. Nustatyti ir palyginti, autistų savarankiškumo įgūdžių raidos ypatumus ir pokytį, tarp vertinimų, atsižvelgiant į amžiaus grupes. 3. Nustatyti taikomosios fizinės veiklos poveikį autistų savarankiškumo įgūdžių ugdymui. Atlikus tyrimą, galima daryti tokias išvadas: 1. Įvertinus, autistų savarankiškumo įgūdžius, atsižvelgiant į amžiaus grupes nustatyta, kad blogais savarankiškumo lygmens rodikliais pasižymėjo 5 – 7 metų vaikai autistai, kai tuo tarpu 4 metų ir jaunesni, bei 8 metų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Work goal – determine the impact of the adapted physical activities onto the training of the autists' skills. Hypothesis – improvement of autistic children's self-sufficiency skills after application of adapted physical activity programme. Work object – Autistic children's self-sufficiency skills. Research problem: Adapted physical activities - training method whose impact onto children with autism disorder has not been sufficiently researched and discussed, though it is claimed that physical activities to autists are equally mandatory as training of communication and interaction, behaviour modification and etc. Currently, we do not have sufficient researches made and information collected about the physical activity skills of the children with autism disorder and their unique needs, barriers arising for physical activities and promotion factors, which activities they prefer and which physical exercises mostly train such children's functional abilities. Research tasks: 1. Evaluate the level of demonstration for the autists' self-sufficiency skills referring to their age groups. 2. Determine and compare the development peculiarities of the autists' self-sufficiency skills and an alteration among assessments referring to the age groups. 3. Determine the impact of the adapted physical activities onto the training of the autists' selfsufficiency skills. After the research such conclusions may be made: 1. After assessing the autists' self-sufficiency skills referring to the age... [to full text]