Šiame darbe tiriami ir lyginami Lietuvos, Latvijos, Estijos įvaizdžiai tarptautinėje spaudoje po įstojimo į NATO ir ES. Kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodu analizuojami Baltijos valstybių įvaizdžių panašumui ir skirtumai teminėse ir vertinamosiose kategorijose. Įvaizdį suvokiant santykyje su identitetu analizuojamos Baltijos valstybių regioninės identifikacijos ir išskiriami pagrindiniai naratyvai, apibūdinantys „Baltijos šalis“ kaip regioną. / In the International Relations state image is perceived not only as the source of soft power but also as identity. Identity is more of how we see us, and image is about how they see us. Image is especially important for so called new states which have emerged or returned to the international arena after collapse of the Soviet Union. They had to position themselves on to the geographical and mental map of Europe and the entire world. So what is the image of the Baltic States when they became the real members of NATO and the EU, how they are portrayed in the international media, what are differences and similarities between them and are they seen as one region? The purpose of this study: to reveal what are the image of each Baltic state and the whole image of the Baltic region in the international press. The content analysis of the articles in ‘Financial Times’ and ‘The Economist’ (in the period from 1 of May 2004 until the end of 2007) was carried out. The main findings are summarized below: • During the analyzed period Estonia was most visible in ‘The Economist’, but Lithuania was most visible in ‘Financial Times’. Aggregated results of both newspapers show that Lithuania was most visible, Estonia is slightly less visible and Latvia is least visible. • The image of Estonia was most positive, the image of Lithuania was less positive and Latvia’s image was least positive. On the other hand Estonia’s image is also most controversial. • The analysis of Baltic States images... [to full text]

Plečiantis tarptautinei prekybai, vis daugiau prekių dalyvauja importo ir eksporto procedūrose, po kurių patenka į kitų valstybių rinkas, negu jos buvo pagamintos. Prekių kilmė ir jos įtaka apmokestinimui yra svarbi bei aktuali tema ne tik su muitų surinkimu susijusioms institucijoms, bet taip pat ir verslo subjektams. Prekių kilmė parodo ,,ekonominę” prekės pilietybę ir yra svarbi tuo, jog ji yra vienas iš trijų veiksnių, kuriais remiantis nustatomas skolos muitinei, t. y. mokėtinos muitų sumos, dydis. Šiame magistro darbe nagrinėjamos dviejų prekės kilmės rūšių – preferencinės ir nepreferencinės – taisyklės, kuriomis nustatoma, kokios šalies kilmę įgijo išgauti, apdoroti arba perdirbti produktai bei kokios lengvatos arba apribojimai jiems bus pritaikyti importo metu. Kadangi Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos narė, ji taiko šių tarptautinių organizacijų nustatytas kilmės taisykles, o nacionalinės teisės aktuose konkretina procedūrinius klausimus, pavyzdžiui, kilmės dokumentų išdavimo tvarkas. Nepreferencinė prekių kilmė yra svarbi taikant Bendrąjį muitų tarifą, netarifines priemones bei išduodant kilmės sertifikatus. Nors šios kilmės taisyklės remiasi vertinamaisiais kriterijais, aiškumo siekiama įvesti per teismų (daugiausiai – Europos Teisingumo Teismo) išaiškinimus bei harmonizuojant kilmės taisykles tarptautiniu mastu. Preferencinės kilmės prekėms yra taikomos lengvatos, jeigu tarp šalių sudarytas preferencinis susitarimas arba šalis, iš... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of international trade has been increasing year to year and more goods are subject to import and export procedures. After these procedures, goods appear in different country’s market than they were produced. Origin of goods and its influence on taxation is of great importance not only to customs institutions, but also to trade. Origin of goods determines the “economical” citizenship of goods and is important because it is one of the three factors on which the size of payable customs duty relies. In this Master thesis two types of origin are discussed: non-preferential and preferential. The author presents a wide scope of rules concerning both types of origin, and the privileges or restrictions as an outcome. Because Lithuania is a member of the World Trade Organization and the European Union, there is no need to create national rules of origin, internationally accepted and harmonized rules are applied within the country. Only procedural aspects are found in national laws, for example, the issuance of proofs of origin. Non-preferential origin is important for applying the Common Customs Tariff, other than tariff measures and for preparation and issue of certificates of origin. Although non-preferential origin rules are based on constructive criterion, the need of certainty is reached by decisions of courts (mainly European Court of Justice) and by suitable level of international harmonization of these rules. The goods, which comply with preferential origin rules... [to full text]