Magistro darbo objektas – šviečiamųjų smurtinės žiniasklaidos poveikio mažinimo programų padėtis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinėje praktikoje taikomų programų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo modelius ir išnagrinėjus šviečiamųjų programų padėtį Lietuvoje suformuluoti rekomendacijas efektyvesnei smurto žiniasklaidoje poveikio prevencijai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teorinę medžiagą apie žiniasklaidos smurtinio turinio poveikį vaikams ir paaugliams; išskirti faktorius, kurie laikomi reikšmingais tarpiniais veiksniais, darančiais įtaką smurto žiniasklaidoje priėmimo procesui; išnagrinėti pažangių pasaulio šalių mokslininkų ir organizacijų parengtas žiniasklaidos smurtinio turinio poveikio mažinimo programas pagal egzistuojančių programų tipus ir efektyvumą; ištirti dabartinę Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktiką ir nustatyti jų išvystymo lygį Lietuvoje; identifikavus tobulintinus aspektus, suformuluoti rekomendacijas Lietuvos atvejui, padėsiančias veiksmingai mažinti neigiamą smurtinės žiniasklaidos turinio poveikį vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus tyrimą prieita prie išvados, jog Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktika šiuo metu yra užuomazgų stadijoje. Programų įgyvendinimas Lietuvoje stokoja bendros politikos ir sistemiškumo, nėra vykdymo nuoseklumo ir tęstinumo. Dėl šios priežasties trūksta informuotumo apie galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / For efficient control over exposure of young people to violent media content it is important to influence, in an integrated way, the external and internal factors that affect perception of violent content. The intermediary factors – characteristics of media audience, social circumstances and subjects along with the cultural aspects – determine the processes of accepting violent media and the strength of effects. Educational programmes are one of the ways to reduce the impact of violent media. This paper examines the international practice of applying programmes and looks at the Lithuanian situation as far as educational programmes are concerned in the attempt to find out whether a need for this type of programmes exists in Lithuania and ways to use the relevant experience from other countries, as well as to examine the specificity of developing these programmes in Lithuania and to analyse existing measures to mitigate the impact of media violence. Problem of paper: in what way the international experience is applied to Lithuania in order to affect intermediary factors of violent media content ant to seek for effective mitigation of the negative effects of violent media content. Object of research: the situation with educational programmes aimed at mitigating the impact of violent media in Lithuania. Aim of the paper: to analyse the patterns of mitigating violent media content in programmes applied in international practice and after examining the situation of educational... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas, šio proceso svarba, problemos, aktualumas, įtaka žmogiškųjų išteklių valdymui tarptautinėse įmonėse. Darbe yra supažindinama su tarptautinių įmonių veiklos aplinka, pristatoma tarpkultūrinių kompetencijų samprata, jos elementai, kultūros, žmogiškųjų išteklių vadybos, edukacinės teorijos. Baigiamajame darbe yra parodomos tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo tarptautinėse įmonėse sąsajos su šiuolaikinės ekonomikos reiškiniais – globalizacija, darbo jėgos migracija, tarptautinių įmonių plėtra, nacionalinės ir organizacinės kultūros susiliejimu. Praktinėje dalyje pateikiami atlikto tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo tarptautinėse įmonėse tyrimo tyrimo rezultatai apie tarptautinėje veikloje reikalingas kompetencijas, kylančias bendravimo su kitataučiais problemas, tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo būdus ir pan. Išnagrinėjus teorinę medžiagą, pasaulinę praktiką ir gautus tarpkultūrinių kompetencijų ugdymo tyrimo rezultatus, pateikiami strateginiai sprendimai ir mokslinių tyrimų prioritetai tarpkultūrinėms kompetencijoms ugdyti, tarptautiniu mastu veikiančioms įmonėms. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados. Darbą sudaro: įvadas, nagrinėjamos srities tobulinimo prioritetai, teorijų ir metodikų studija, praktinė (tyriminė) dalis, siūlytini starteginiai sprendimai, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 106 p. teksto be priedų, 36 iliustr., 10 lent., 75 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of intercultural competencies improvement, problems, topicality and the influence for the human resource management of this process in the international companies is the aim this masters‘ work. Here are presented the working environment of international companies, the conception and elements of intercultural competence, cultures‘, human recourse maangements‘ and educations‘ teories. There are shown the links between the improvement of intercultural competencies and the phenomenons of todays economy, such as – globalization, labour force migration, global business expansion, the amalgamation of national anr organizational cultures. The results of the survey about the most necessary intercultural competecies, biggest problems in communication with foreignors, the ways how to improve intercultural competiences and so on. are written in the practical part of masters thesis. After theoretical and practical analysis, there are given the strategic proposals and the advices for the future surveys about the improvement of intercultural competencies in the enterprices working internationally. There are conclusions at the end of the work. Structure: introduction, the development priorities of intercultural competecies, the culture study of theories and methods, practical part, strategic proposals, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 106 p. text without appendixes, 36 pictures, 10 tables, 75 bibliographical entries. Appendixes included.

Santraukos turinys: magistro baigiamajame darbe analizuojami legalios ir nelegalios migracijos mastai Lietuvoje, pateikiama emigrantų demografinė struktūra, emigracijos raida po nepriklausomybės atkūrimo bei įstojimo į ES. Nagrinėjami emigracijos makroekonominio ir mikroekonominio lygio veiksniai bei jų įtaka ekonominiams, socialiniams bei demografiniams procesams Lietuvoje. Darbe įvertinta reemigracijos situacija Lietuvoje bei aptartos šalies institucijų įgyvendinamos emigrantų grįžimą skatinančios priemonės. SANTRAUKA. Magistro baigiamajame darbe buvo naudojamasi moksline literatūra, atliktų tyrimų rezultatais, oficialiais pranešimais, publikacijomis bei analitiniais straipsniais, kuriuose apibūdinami gyventojų migracijos procesai, jų pasireiškimo formos, pateikti emigracijos iš Lietuvos mastai iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. bei po įstojimo į ES. Įvardinti veiksniai, įtakojantys migracijos mobilumą bei nustatytos emigracijos iš Lietuvos pasekmės šaliai. Darbe nagrinėjamos emigracijos iš Lietuvos priežastys bei pasekmės vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos darbo biržos metinėmis veiklos ataskaitomis, Lietuvos valstybės ilgalaikės strategijos duomenimis, faktorinės analizės metodais. Mokslinės literatūros analizė leidžia teigti, kad emigracijos priežasčių nustatymas, paprastai yra viena sudėtingiausių visų migracijų problemų todėl, kad dažnai priežastys supainiojamos su tikslu, kurio siekiama naujojoje šalyje. Migracijos priežasčių... [toliau žr. visą tekstą] / Resume: Master’s Thesis provide analysis of the scale of legal and illegal migration in Lithuania, presents the demographic structure of the emigrants, and the development of emigration in Lithuania after regaining the Independence and joining the EU. It also investigates macro- and microeconomic factors and the influence they make on economic, social, and demographic processes in Lithuania. This work also estimates reemigration situation in Lithuania, as well as discusses state-initialised measures for encouraging emigrants return to their homeland. SUMMARY These Master’s Thesis were completed using scientific literature, research results, oficial statements, publications, and analytical articles on migration processes and forms of their manifestation that discusses the scale of emigration from Lithuania after regaining the Independence in 1990, and after joining the EU. It also names factors that influence the mobility of migration, as well as defines the consequences of emigration from Lithuania for the state. Causes of Lithuanian emigration and their consequences are analysed with the reference to the data provided by Department of Statistics to the government of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Labour Exchange annual reports, the information on long-term strategy of the State of Lithuania, and the method of factorial analysis. Scientific literature analysis allows maintaining that the definition of the causes for emigration is usually one of the most... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo tema – „Perdirbimo muitinės procedūrų taikymo įtakos prekių eksportui ir importui analizė ir perspektyvos”. Tokia tema aktuali tarptautinės prekybos kontekste, kadangi minėtų procedūrų vykdymas leidžia ūkio subjektams naudotis pigesnėmis žaliavomis arba pigesne darbo jėga bei teikia kai kurių kitų privalumų ir tokiu būdu padidinamas prekių konkurencingumas pasaulinėje rinkoje. Perdirbimo procedūrų taikymas teigiamai įtakoja bendras valstybės eksporto apimtis, gerina darbo rinkos padėtį ir prisideda prie tarptautinės prekybos liberalizavimo. Darbe siekiama išanalizuoti perdirbimo muitinės procedūrų teisinį reglamentavimą (pradedant tarptautinėmis konvencijomis ir baigiant Lietuvos Respublikos teisės aktais) ir įvertinti kokią realią įtaką šių procedūrų vykdymas turi šalies eksporto ir importo apimtims. Dar vienas iš darbo tikslų – įvertinti perdirbimo muitinės procedūrų teisinio reglamentavimo pokyčius ir ateities vystymosi prognozes. Darbas pagrįstas mokslinės literatūros, susijusios su tarptautine prekyba ir muitinės procedūromis, analize, taip pat Kioto (tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo) konvencijos, ES muitų teisės aktų bei kai Lietuvos Respublikos muitų teisės aktų vertinimu. Praktinis perdirbimo muitinės procedūrų įtakos eksportui ir importui įvertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Muitinės informacinių sistemų centro ir Statistikos departamento pateiktais statistiniais duomenimis. Perdirbimo muitinės... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the thesis is "Analysis and perspectives of the influence of implementation of processing under customs procedures for the export and import of goods". This topic is relevant in the context of international trade since the implementation of the aforementioned procedures allows for the economic agents to use cheaper materials or cheaper labor force as well as provides some other advantages and thus increases the competitiveness of goods in the global market. The application of processing procedures positively affects the total country’s export volume, improves the situation in labor market and contributes towards the liberalization of the international trade. The thesis aims to analyze the legal framework of processing under customs procedures (from international conventions to legal acts of the Republic of Lithuania) and evaluate real impact of these procedures on the country’s export and import volumes. Another objective of the work is to assess the changes of legal framework of processing under customs procedures and future development forecasts. The work is based on the analysis of the scientific literature, which is related to international trade and customs procedures as well as evaluation of Kyoto (simplification and coordination of international customs procedures) convention, customs law of the EU as well as some customs laws of the Republic of Lithuania. Practical evaluation of the influence of processing under customs procedures to the export and... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėti jurisdikcijų kolizijos ir taikytinos teisės tarptautinėje privatinėje teisėje institutai internetinių deliktų apimtyje. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama deliktų sąvoka, internetinių deliktų išskirtiniai bruožai, šaltiniai bei deliktinės atsakomybės apimtis. Antroji darbo dalis skirta jurisdikcijų kolizijai internetinių deliktų atveju: analizuojamos esamos jurisdikcijų kolizijos taisyklės bei jų pritaikymas internetiniams deliktams, jurisdikcijų kolizijos problemų internetinių deliktų ginčuose sprendimo variantai bei teismų praktika. Trečiojoje dalyje nagrinėtos taikytinos teisės taisyklės, jų problematika internetinių deliktų ginčuose bendrai ir kiekvieno delikto atveju atskirai. / This master's thesis analyses the institutes of collision of jurisdictions and law applicable in private international law in the scope of internet delicts. The first part of this thesis analyses the concept of delicts, distinctive features and sources of internet delicts, as well as the scope of delict liability. The second part of this thesis is dedicated to the collision of jurisdictions in the case of internet delicts: it analyses current rules of jurisdiction collision and their application to internet delicts, versions of solving jurisdiction collision problems in the disputes of internet delicts and case law. The third part analyses applicable law rules, their problems in the disputes of internet delicts in general and in separate cases of each delict.

In this work there has been analyzed the States expression to be bound by a treaty as one of the treaty making process stages. A detailed study of the means of the expression to be bound by a treaty provided in the 1969 Vienna Convention on the Law of Treaties and the domestic law of the Republic of Lithuania was accomplished: signature, ratification, accession, acceptance, approval, exchange of instruments. The misalignments of the international law and the domestic law of the Republic of Lithuania in the field of expression to be bound by a treaty and a legal impact of them were highlighted. The treaties were divided from the administrative agreements as well. At the end of the work a repeated expression to be bound by a treaty was discussed, some adjustments for the domestic legal acts were proposed.

Dinamiškas tarptautinių finansų rinkų pobūdis įtakojo tai, jog imta plačiai naudoti įvairiausias finansines priemones: nuo paprastų tradicinių priemonių, tokių kaip obligacijos, iki įvairiausių formų išvestinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Tiek viešojo tiek privataus sektoriaus ūkio subjektai savo veikloje naudoja įvairiausias finansines priemones, pradedant paprasčiausiomis, tokiomis kaip mokėtinos ir gautinos sumos, ir baigiant sudėtingesnėmis priemonėmis- valiutų apsikeitimo sandoriai, kuriais apsidraudžiami įsipareigojimai užsienio valiuta. Finansinių instrumentų naujovės padėjo efektyviau paskirstyti riziką tarp skolininkų ir investuotojų. Tačiau kai kurie finansiniai instrumentai gali būti susiję su sandoriais, kurie daro įtakos bendrovės atskaitomybei ir ji nebeparodo tikrosios bendrovės finansinės padėties. Taigi iškyla problema- kaip tinkamai atskleisti ir pateikti finansinius instrumentus, siekiant informuoti suinteresuotus asmenis dėl tikros bendrovės ekonominės būklės. Ženklus finansinių priemonių naudojimo augimas paskatino užsienio autorius nagrinėti finansinių instrumentų atskleidimą ir pateikimą, kai tuo tarpu Lietuvoje dar tik pradedama taikyti finansinių instrumentų pateikimo praktika. TASV išleido standartus, kaip turi būti pateikiamos finansinės priemonės, tačiau bendrovėms visgi iškyla problema: koks yra išvestinių priemonių poveikis įmonių veiklai ir kaip tam tikri išvestiniai instrumentai susiję su tam tikra rizika. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamic nature of international financial markets led the wide-ranging using of full range of financial instruments, from simple traditional instruments such as bonds, to various forms of derivatives such as interest rate swaps. Such public and such private sector entities in their activities using a wide range of financial instruments, beginning such as payables and receivables, and ending with complex instruments, foreign exchange transactions in which hedged foreign currency liabilities. Financial instruments innovation contributed more efficient allocation of risk between borrowers and investors. However, some financial instruments may involve transactions that affect the company's accounts and it don’t show the true financial position. This raises the problem-how to detect and provide the financial instruments in order to inform stakeholders of a company's economic condition. Significant financial instrument using growth led foreign authors encouraged the financial instruments disclosure and presentation, while in Lithuania is just the beginning of financial instruments practice. The IASB has released standards for financial instruments disclosure, but companies still poses problems: what is the derivatives influence to the businesses and how some certain derivatives are associated with some risk. The object of research - the financial instruments accounting. The aim – to disclose the presentation of financial instruments, which reflect the true and fair the... [to full text]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]

Disertacijoje apjungiant tarpdiscipliniškumą, antropologinį požiūrį bei metodologiją bandoma naujai – teoriškai ir empiriškai – pažvelgti, kaip vietos/erdvės klausimai gali būti susieti su migracijos procesais. Disertacijoje keliami tokie probleminiai klausimai: Kaip tarptautinė migracija transformuoja (sustiprina, susilpnina ir kt.) šiandieninio (trans)migranto ryšius su gyventomis/gyvenamomis vieta/vietomis (teritorija/teritorijomis)? Kaip (trans)migracinė patirtis daro įtaką sociokultūrinės erdvės konstravimui? Kaip vyksta migrantų „savos erdvės“ formavimas? Disertacijoje remiamasi antropologine metodologija struktūruojant bei organizuojant visą tyrimą. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje tyrimo (2006 m. pb. – 2007 m. vid.) strategija. Lauko tyrimo metu buvo derinami dalyvaujamojo stebėjimo, pusiau struktūruotų interviu, neformalių pokalbių, stebėjimo metodai. Teorinėje disertacijos dalyje nagrinėjami vietos, erdvės ir migracijos tarpusavio ryšiai, transnacionalizmo/transmigracijos paradigma, „namų“ ir „pragyvenimo“ koncepcijos, įvedama „savos erdvės“ sąvoka. Atskiroje dalyje apžvelgiami Lietuvos ir Šiaurės Airijos regionai šiandieninės migracijos atžvilgiu. Metodologinėje dalyje aptariama ne tik metodologinė prieiga, lauko tyrimo eiga, bet ir tyrėjos refleksijos. Empirinėje dalyje aptariami ir apibendrinami lauko tyrimo metu gauti empiriniai duomenys, išskiriant migrantų iš Lietuvos Šiaurės Airijoje „savos erdvės“ konfigūracijai... [toliau žr. visą tekstą] / In the dissertation the combining both the interdisciplinarity and anthropological approach and methodology enables us to have a new look at how questions of place can be linked to migration processes, that is how (trans)migrants connect themselves with place/places in their daily lives. The main questions of the dissertation are: How the international migration transforms (strengthens, weakens etc.) current connections of a (trans)migrant with a place/places (territory/territories) where he or she lived/lives? How (trans)migrational experience makes impact on the construction of sociocultural space? How the formation of “own space” takes place? This dissertation relies namely on the anthropological methodology in structuring and organizing the whole research. The research strategy of particular case - migrants from Lithuania in Northern Ireland (end of 2006 – middle of 2007) enabled the analysis of the phenomenon at a particular point in time. Fieldwork included a combination of research methods: participant observation, semi structured interviews, informal conversations, observation. The theoretical part of dissertation reviews evolution of the term “place” in anthropology, analysis the paradigm of transnationalism and transmigration, the concepts of “home” and “livelihood”, theoretically defines “own space”. Methodological part not only discusses methodological approach and describes evolution of fieldwork, but presents researcher’s reflections as well. Empirical part... [to full text]

In light of the widely acknowledged absence of the definition of terrorism in international law and once again unsuccessful attempts to agree on it in April 2013 at the United Nations, this thesis aims to propose such a definition. Chapter One firstly attempts to answer why international law needs to define terrorism. It analyzes international criminalization of terrorism, sectoral anti-terrorism conventions and the obligations to fight terrorism imposed on states by the Security Council. Disagreeing with the views expressed by Rosalyn Higgins and John Dugard, the author advances arguments how such a definition could help solve problems of efficiency and legitimacy in all these fields. Chapter Two then asks why, if a definition is needed, it does not already exist. The Chapter surveys the major historical attempts to define terrorism, aiming to identify the greatest obstacles and advances to agreeing on a definition. Notably, it finds that the main obstructions were disagreements whether states and national liberation movements can be actors of terrorism. Aside from treaty definitions, the author also analyzes and criticizes the arguments in the 2011 Ayyash judgment by the Special Tribunal for Lebanon over the alleged emergence of a peacetime definition of terrorism in customary international law. Chapter Three then draws on the first two Chapters and analyzes the elements of the definition of terrorism: actors, conduct, intent, targets, motive and scope. It aims to explain... [to full text] / Atsižvelgdamas į plačiai pripažįstamą faktą, kad tarptautinėje teisėje nėra terorizmo apibrėžimo, ir į dar kartą nepavykusius Jungtinių Tautų Organizacijos 2013 m. balandžio mėnesio bandymus dėl jo susitarti, šis darbas siekia pasiūlyti tokį apibrėžimą. Pirmasis skyrius iš pradžių bando paaiškinti, kodėl tarptautinėje teisėje reikalingas terorizmo apibrėžimas. Skyriuje nagrinėjami tokie klausimai kaip tarptautinis terorizmo kriminalizavimas, sektorinės kovos su terorizmu konvencijos ir Saugumo Tarybos valstybėms nustatyti įsipareigojimai kovoti su terorizmu. Prieštaraudamas Rosalyn Higgins ir John Dugard išreikštoms nuomonėms, autorius pateikia argumentus, kaip toks apibrėžimas galėtų išspręsti efektyvaus reguliavimo problemas visose minėtose srityse. Antrasis skyrius tuomet klausia, kodėl, jeigu apibrėžimas reikalingas, jis vis dar neegzistuoja. Skyrius apžvelgia pagrindinius istorinius mėginimus apibrėžti terorizmą, siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis ir svarbiausius pasiekimus tariantis dėl apibrėžimo. Autorius atskleidžia, kad pagrindinės kliūtys kilo dėl nesutarimų, ar valstybės ir nacionalinio išsivadavimo judėjimai gali būti terorizmo vykdytojai. Be sutartyse pateikiamų apibrėžimų, autorius nagrinėja ir kritikuoja Specialiojo Tribunolo Libanui 2011 m. Ayyash byloje pateiktus argumentus, kad taikos metu taikomas terorizmo apibrėžimas neva jau susiformavo tarptautinėje paprotinėje teisėje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmųjų dviejų skyrių išvadomis, nagrinėjami... [toliau žr. visą tekstą] / Rappelant l'absence de la définition du terrorisme en droit international, cette thèse vise à proposer une telle définition. Le Chapitre Un explique le besoin de définir le terrorisme. Par la suite, le Chapitre analyse la criminalisation du terrorisme international, les conventions sectorielles contre le terrorisme et les obligations de combattre le terrorisme imposée par le Conseil de sécurité. En désaccord avec les opinions exprimées par Rosalyn Higgins et John Dugard, l'auteur avance des arguments défendant une telle définition, et expliquant comment elle pourrait contribuer à résoudre les problèmes d'efficacité et de légitimité dans tous ces domaines. Le Chapitre Deux demande alors pourquoi, si une définition est nécessaire, elle n'existe pas. Ce Chapitre examine les principales tentatives historiques pour définir le terrorisme. Il essaie d'identifier les principaux obstacles et avancées à l'accord. On en conclut que les principaux obstacles étaient les désaccords concernant le fait que les Etats et les mouvements de libération nationale puissent être des acteurs du terrorisme. Mis à part les définitions conventionnelles, l'auteur analyse également et critique les arguments de l'arrêt de Ayyash 2011 par le Tribunal spécial pour le Liban sur la prétendue émergence d'une définition du temps de paix du terrorisme en droit international coutumier. Le Chapitre Trois s'appuie ensuite sur les deux premiers chapitres et analyse les éléments de la définition du terrorisme: les... [toliau žr. visą tekstą]