Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

Globalizacijos procesų sąlygoti pokyčiai veikia įvairias valstybių sritis, ne išimtis, ir apskaitos reglamentavimas. Verslo vienetų veiklos išplėtimas už savo valstybės ribų sudaro prielaidą apskaitos reglamentavimui tarptautiniu lygmeniu. Dėl šios priežasties 2002 metais buvo nuspręsta dvi didžiausias apskaitos sistemas - JAV ir ES - harmonizuoti. Akivaizdu, jog ši apskaitos harmonizacija yra ypatingos svarbos projektas, kurio rezultatai paveiks ne tik JAV ir ES, bet ir kitų pasaulio šalių verslo vienetus, kurių akcijomis prekiaujama tarptautiniu lygmeniu. Harmonizuoti apskaitos standartai sudarys sąlygas efektyvesnei tarptautinių verslo vienetų veiklai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog tarptautinė harmonizacija yra itin daug pastangų reikalaujantis nevienareikšmis procesas. Todėl pravartu pažvelgti į JAV ir ES apskaitos harmonizaciją jos efektyvumo aspektu, t.y. patikrinti, ar toks plataus masto projektas yra praktiškai įgyvendinamas. Darbo tyrimo objektas - JAV ir ES apskaitos harmonizacija. Darbo tikslas - įvertinti JAV ir ES de jure bei de facto apskaitos harmonizacijos įgyvendinimo lygį. Darbo tikslas - įvertinti JAV ir ES de jure bei de facto apskaitos harmonizacijos įgyvendinimo lygį. Siekiant užsibrėžto tikslo, nagrinėjami šie uždaviniai: 1. Išanalizavus apskaitos reglamentavimo skirtumus įvairiuose tyrimuose, suformuoti apibendrintą apskaitos reglamentavimo skirtumų modelį. 2. Atlikti JAV ir ES teorinį apskaitos standartizacijos palyginimą. 3. Įvertinti JAV... [toliau žr. visą tekstą] / Changes that are caused by globalisation affects various fields in countries with no exception of accounting regulation. An extension of performance of business units makes premise to international accounting regulation. Due to this reason in 2002 was made a resolution to harmonize the biggest two accounting systems – U.S. and EU. This accounting harmonization is obviously a project with exclusive importance and it`s results will affect not only U.S. and EU but also others business units from around the world. Harmonized accounting standards will form the conditions for the more efective performance of international business units. There is the need to take a note of the fact that international harmonization is notably an imperative and one-to-many process, however. Consequently it is to the purpose to take a glance at U.S. and EU accounting harmonization, by it`s effectiveness approach. This way it is possible to examine if this kind of extensive project is practicable. Object of the paper – U.S. and EU accounting harmonization. The aim of the paper – to evaluate the implementation`s level of U.S. and EU de jure and de facto accounting harmonization. In pursuance of the aim there are examining these problems: 1. Form the generalised model of accounting regulation differences. 2. Perform the theoretical comparison of U.S. and EU accounting standartization. 3. Evaluate the formal de jure accounting harmonization of U.S. and EU. 4. Execute an analysis of methodology of... [to full text]

Magistro darbo objektas – tarptautinė ir tarpkultūrinė valstybinių institucijų komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos pobūdį valstybinėse institucijose, ištirti tarpkultūrines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos Respublikos kultūros atašė savo veikloje, bei pateikti pasiūlymus jų įveikimui bei sėkmingam kultūros dialogo užmezgimui. Darbo uždaviniai: pateikti tarptautinės valstybinės institucijos komunikacijos sampratą ir pobūdį, atskleisti tarptautinės bei tarpkultūrinės komunikacijos sąvokų skirtumus; išanalizuoti pagrindines kultūrų skirtingumo išorines apraiškas, pateikti G.Hofstede kultūrų klasifikavimo modelį; atskleisti komunikacinės bei kultūrinės kompetencijos būtinumą tarptautinėje bei tarpkultūrinėje komunikacijoje; pateikti kultūros atašė veiklos sritis kultūros diplomatijos sferoje; įvertinti tarpkultūrinių barjerų svarbą kultūros atašė tarnyboje bei pateikti pasiūlymus kultūros dialogo tobulinimui. Atlikus lietuvių bei užsienio autorių mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados, kad valstybinės institucijos tarptautinė komunikacija suvokiama kaip dviejų ar daugiau valstybių institucijų komunikacija siekiant realizuoti bendrą tikslą. Valstybinių institucijų tarptautinės komunikacijos mastai priklauso nuo jų vykdomų funkcijų. Vystydama veiklą, valstybinė institucija keičiasi su išorine aplinka informacija, idėjomis, gauna išteklius projektų įgyvendinimui, tuo užtikrinamas jos funkcionavimas... [toliau žr. visą tekstą] / The target of this masters work – international and intercultural communication between public institutions. The aim of the work – to analyse the format of international and intercultural communication of public institutions, to explore the intercultural problems in work of a cultural attache of Republic of Lithuania, to give solutions for solving them and starting successful cultural dialogue. The goals of the work: to represent the conception and format of international communication of public institution, to show the differences between conception of international and intercultural communication, to analyse the main external manifestations of cultures difference, to represent the cultures classification model of G. Hofstede, to reveal the necessity of communicative and cultural expertise in international and intercultural communication, to lay down the fields of work of cultural attache in cultural diplomacy area, to evaluate the importance of intercultural barriers in work of cultural attache and to give suggestions for improving the cultural dialogue. After making the analysis of literature Lithuanian and foreign authors, we made a conclusion that public international communication is knowable as communication between two or more public institutions for realisation of common target. Intercultural communication is knowable as a process of information changing between people who represent different cultures. We can also understand that intercultural communication is... [to full text]

Santrauka Humanitarinė intervencija ir jėgos nenaudojimo principas - daug diskusijų sukelianti tema. Atkreipti dėmesį į jėgos nenaudojimo principo ir humanitarinės intervencijos santykį skatina ne tik vyraujantis nuomonių skirtumas, bet ir palaipsniui vykstanti minėtų doktrinų modifikacija, kurią įtakoja valstybių praktika bei tarptautinėje arenoje vykstantys įvykiai. Darbe pateikiama trumpa humanitarinės intervencijos sampratų, kurias siūlo lietuvos ir užsienio autoriai, lyginamoji analizė. Taip pat aptariamas ir jėgos nenaudojimo principas. Antroje darbo dalyje glaustai pristatoma minėtų doktrinų istorinė raida. Trečiojoje darbo dalyje dėmėsys koncentruojamas į Jungtinių Tautų vaidmens, įgyvendinant jėgos nenaudojimo principą bei humanitarinės intervencijos doktriną, atskleidimui. Joje aptariama humanitarinės intervencijos ir jėgos nenudojimo principą įtvirtinančios Jungtinių Tautų Chartijos normos suderinamumo galimybė. Apžvelgiama Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos kompetencija sankcionuojant jėgos naudojimą pagal Chartijos VII skyrių bei galimybė pasinaudoti šiuo mechanizmu įgyvendinant humanitarinę intervenciją. Šioje dalyje taip pat glaustai pristatoma ST praktika įgyvendinant humanitarinės intervencijos doktriną bei vieni iš svarbiausių atvejų, kuomet jėga humanitariniais tikslais buvo panaudota be ST sankcijos. Neapseita ir be Tarptautinio Teisingumo Teismo praktikos, kurioje sprendžiami jėgos nenaudojimo ir humanitarinės intervencijos klausimai, iškilę... [toliau žr. visą tekstą] / Humanitarian Intervention and the Non Use of Force Principle The doctrine of humanitarian intervention and the non use of force principle is the theme that causes a lot of discussions. But this is not the only reason that makes it interesting, there are also changes in both of them caused by states practice and events in international arena. In this work it is given short analysis of what are conceptions suggested by foreign and Lithuanian authors, what is humanitarian intervention. Also it is talked what is the principle of the non use of force. The second part of work is imposed for historical analysis of both doctrines. In the third part of work attention is concentrated in the role of the United Nations in implementation of the non use of force principle and humanitarian intervention. In this part it is talked about the possibility to match the norm of the United Nations Charter that firms the prohibition of the use of force in international relations and the doctrine of humanitarian intervention. Also, the competence of the United Nations Security Council and General assembly to authorize the use of force under the Chapter VII of the United Nations Charter and the possibility to use this mechanism for humanitarian purposes is viewed. This part of work also represents shortly the practice of Security Council when it authorized the use of force for humanitarian reasons. Also in this part there are some examples when the use of force for humanitarian purposes was not... [to full text]

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text]

The development of new technologies determined the appearing of new possible ways for delivering, saving and transferring information. By creating and developing new technologies able to protect human lives and lessen the severity of injuries, we may prevent road accidents, soften their consequences and make rescue works easier. A very important and urgent step in this field would be the introduction of general(united) telephone number 112 for emergency calls and the aid system in all the states – members of the EU. In this work „A model of international implementation of service 112“ the comparative analysis of functioning of the service 112 is acomplished, the range of operating is measured and problems tackled. Also, the main acting objects, types of users and cooperation among the different types of users are being dealt with. According to the formulated requirements, a model of implementation of the service is offered. Agreeably to which, a prototype of the international system of the service 112 is created. With the help of the prototype, it has been concluded that the presented model would partially solve the problems identified during the analysis.

Dvidešimtas amžius atnešė žmogaus teises ir jų apsaugos idėją, kaip jas būtų galima puoselėti. 2001 metais Tarptautinė komisija dėl intervencijos ir valstybės suverenumo parengė projektą “Pareiga ginti” (Responsability to protect). Ši doktrina paremta valstybės pareiga saugoti ir gerbti jos piliečių žmogaus teises bei tarptautinės bendruomenės pareiga įsikišti, jeigu valstybė padaro didelio masto žmogaus teisių pažeidimus. Šis darbas siekia atsakyti į klausimą, ar doktrina “Pareiga ginti” yra tarptautinės paprotinės teisės norma. Tuo remiantis, pirmoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama, kas yra tarptautinė paprotinė teisė ir kaip ji gali būti pritaikyta realioje situacijoje. Antroje dalyje pateikiamas doktrinos “Pareiga ginti” aprašymas, bei nurodomi pagrindiniai šios doktrinos elementai. Trečioje ir ketvirtoje dalyse analizuojami jėgos panaudojimo prieš valstybę teisiniai aspektai ir pateikiamas naujausias doktrinos pritaikymo atvejis Libijoje. Išvados darbo pabaigoje pateikia atsakymą į darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, jog doktrina “Pareiga ginti” dar nėra tarptautinės paprotinės teisės norma, nors toks statusas padėtų išvengti politinio akligatvio ir Jungtinių Tautų Saugumo tarybos veiksmams suteiktų lankstumo. Pažymėtina, kad baigiamajame darbe taipogi pateikiama idėja, kad pirmasis doktrinos elementas, t.y. valstybės atsakomybė saugoti ir gerbti žmogaus teises yra tarptautinė paprotinė teisė. Tačiau antrasis elementas – tarptautinės bendruomenės įsikišimas į... [toliau žr. visą tekstą] / The rise of human rights in 20th century brought the idea of minimal international standard to ensure and protect those rights. In 2001 the International Commission on Intervention and State Sovereignty made a report which suggested the doctrine of Responsibility to Protect based on the state’s duty to respect its own citizens’ rights and the duty of international community to step in if a state commits mass scale human rights violations. This final paper focuses on answering the question whether R2P has gained the status of customary law. For this reason the first chapter analyzes what defines international customary law and how can it be applied in particular cases. The second part of the paper focuses on presenting the R2P doctrine and its elements. The third and fourth chapters analyze the legal justification of use of force and the most recant example of R2P application in Libya. The conclusions bring the answer to the hypothesis that R2P is not yet an international customary law. Although the status of being one could be very beneficial in order to avoid political dead-end in the United Nations Security Council actions. In addition to this, this paper argues that state’s duty to protect its own people is already an international customary law, on the contrary international community, if needed to cope with failed states, still waits for the UNSC authorization. This leads to the conclusion that the second element of R2P (the actions of international community) is not an... [to full text]

Lietuvių grožinės literatūros vertimai:1990-2005 m. Magistro darbo objektas – lietuvių grožinės literatūros vertimai į užsienio kalbas nuo 1990 iki 2005 m. Darbo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti, kokia yra tikroji lietuvių grožinės literatūros vertimų į užsienio kalbas padėtis. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti vertimo reiškinį ir svarbą kultūrai; išsiaiškinti lietuvių grožinės literatūros vertimų situaciją iki viešosios įstaigos „Lietuviškos knygos“ įkūrimo; išnagrinėti „Lietuviškų knygų“ veiklos pagrindus ir veikimo sistemą; išanalizuoti „Lietuviškų knygų“ veiklos efektyvumą vertinant įstaigos steigėjų, užsienio ir Lietuvos leidėjų, vertėjų, verčiančių lietuvių grožinę literatūrą, komisijos, sprendžiančios, kurias knygas „Lietuviškos knygos” turėtų paremti, ekspertų nuomonę; palyginti „Lietuviškas knygas“ su užsienio šalių, ypač Norvegijos, analogais; surinkti „Lietuviškų knygų” tinklalapyje, „Bibliografijos žiniose. Lituanikoje“, „Lietuvos spaudos statistikoje“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos 1999–2002 metų leidinyje „Literatūrinio gyvenimo kronika. Bibliografija“ pateikiamus statistikos duomenis apie lietuvių grožinės literatūros vertimus nuo 1990 iki 2005 metų, gautus rezultatus išanalizuoti ir pateikti išvadas. Taikant pusiau standartizuoto interviu, dokumentų analizės, laisvo individualaus pokalbio, apklausos, kiekybinės analizės ir lyginamąjį metodus, prieita prie šių išvadų: mažos tautos pačios turi rūpintis savo literatūros vertimu į kitas kalbas, jos... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN FICTION TRANSLATIONS IN 1990–2005 The main focus of this Master’s Thesis is the synthesis of translations of Lithuanian fiction from 1990 to 2005. This paper seeks to depict the general situation of translations of Lithuanian fiction. It sets out the specific features and highlights the current situation and trends in the translations of Lithuanian fiction. Some aspects of cultural policy are reviewed, as well. Only translated books of Lithuanian authors are selected for analysis in this paper. It aims to discover and evaluate the contemporary situation of translations of Lithuanian fiction. This way several tasks are undertaken to meet the purpose of the paper. Firstly, the significance of translations to culture is discussed. Secondly, it seeks to depict Lithuanian fiction translations until 1998, before non-commercial organisation „Lietuviškos knygos“ (Books from Lithuania) was founded. Also the guidelines and activities of „Lietuviškos knygos” are analysed. A more thorough analysis of the activities of „Lietuviškos knygos“ is based on the opinions and remarks made by the founders, translators, publishers in Lithuania and abroad, the experts that decide on works to be translated and benefit from „Lietuviškos knygos” grants. Thirdly, the paper compares „Lietuviškos knygos” with similar institutions abroad. Organisation Norla in Norway is one of the examples. Moreover, the paper is ambitious to gather every piece of information in a wide array of sources available... [to full text]

Magistro darbo objektas – internetinė žiniasklaida, kaip pagrindinis tarptautinių naujienų perdavimo kanalas. Darbo tikslas – ištirti tarptautinių santykių problematikos komunikaciją internetiniuose informacijos portaluose įvardinant galimą priklausomybę nuo geopolitinės situacijos. Darbo uždaviniai: apibrėžti tarptautinių santykių sampratą bei įvardinti pagrindinius tarptautinių santykių tyrimo objektus; išanalizuoti konfliktą, kaip nesėkmingų tarptautinių santykių rezultatą; išnagrinėti galimus konflikto komunikacijos kanalus; ištirti elektroninės žiniasklaidos privalumus ir trūkumus; įvardinti pagrindinius naujienų atrankos kriterijus; ištirti tarptautinių santykių problematikos komunikacijos priklausomybę nuo geopolitinės situacijos. / The Problematic of International Relationship Communication on the Internet Websites and its Dependence on Geopolitical Situation.