Pastaruoju metu, vis daugiau Lietuvos įmonių pradeda veiklą užsienio šalyse. Siekiant išsiaiškinti, kokie motyvai skatina jų tarptautinę plėtrą, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 60 Lietuvos įmonių, kurios vykdo veiklą tiek savo šalyje, tiek ir užsienyje. Tyrimo metu buvo suformuluotos 4 hipotezės: 1) pagrindinis Lietuvos įmonių tarptautinės plėtros veiksnys yra ribota gimtosios šalies rinka; 2) Lietuvos įmonių tarptautinę plėtrą sąlygoja padidėjęs jų finansinis pajėgumas; 3) dėl žemos perkamosios galios Lietuvoje, šalies įmonės priverstos plėstis į kitų šalių rinkas, siekiant uždirbti didesnes pajamas; 4) Lietuvos įmonių tarptautinę plėtrą skatina jų vykdomai ekonominės veiklos rūšiai internacionalizacijos teikiami privalumai. Įvertinus gautus rezultatus, paaiškėjo, jog pirmoji hipotezė nepasitvirtino, antroji – pasitvirtino tik iš dalies, o trečioji bei ketvirtoji – pasitvirtino. Analizuojant Lietuvos įmonių, tiesiogiai investuojančių užsienio šalyse, veiklą, buvo nustatyti pagrindiniai jų plėtros motyvai: galimybė pasiekti didesnę perkamąją galią turinčius vartotojus; gamybinio potencialo išnaudojimas; gaunama didesnė ekonominė grąža bei gamybos masto efektas veikiant iš karto keliose rinkose. / At the present time, more and more Lithuanian companies starting they activities in foreign countries. To achieve the explanation of what motivates their international expansion, there was made a research, where participated 60 Lithuanian firms, which operates in Lithuania and in other foreign countries as well. During research, 4 hypotheses were developed: 1) the main motivating factor of foreign expansion of Lithuanian firms is limited native market; 2) the international expansion of Lithuanian firms occur because of their better financial status; 3) due to low purchasing power among Lithuanian customers, Lithuanian firms must expand abroad to gain more profits; 4) the international expansion of Lithuanian firms occur because of internationalization privileges, which emerge in a certain economic activity where they participate. During investigation, according to participant’s opinion, the first hypothesis was rejected, the second – partially supported, and the third and fourth – supported. It was estimated, that the main motives, which stimulate Lithuanian firms to expand abroad, are: ability to reach the customers with higher purchasing power; full exploitation of production potentials; higher gains and better production economy due to simultaneous operation in several countries.

Personalo atranka – tai planingas individo paskyrimas į darbo vietą. Personalo atrankos procesas leidžia surinkti reikiamą informaciją apie kandidatą ir apie jo galimą įtaką organizacijai. Darbo objektas – personalo atrankos metodai. Darbo tikslas – ištirti personalo atrankos metodų taikomų vykdant personalo atranką tarptautinėse įmonėse ypatumus. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas, 3 dalys ir išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 8 – 48 puslapiuose, įskaitant 6 lenteles ir 23 paveikslus. Taip pat pateikiami 3 priedai. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 44 šaltiniai. Atrankos procesas turėtų apimti abipusį sprendimą: organizacija sprendžia, siūlyti darbą ar ne ir kaip maloniai tai daryti, o kandidatas į darbuotojus sprendžia, atitinka ar ne organizacija ir siūlomas darbas jo poreikius ir tikslus. Šiame darbe išskiriamos trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje („Personalo atrankos organizacijose teoriniai aspektai“) siekiama atskleisti teorinius personalo atrankos aspektus. Išskirti pagrindiniai personalo atrankos etapai bei aptartos dažniausiai pasitaikančios personalo atrankos klaidos. Personalo atranką savo darbuose nagrinėjo R. Adamonienė, A. Sakalas, V. Šilingienė, N. Anderson, M. Born, N. Cunningham-Snell, P.A. Iles ir kt. Antroje dalyje („Personalo atrankos organizacijose empirinis ištyrimo lygis“) apžvelgiama kokie tyrimai personalo atrankos srityje jau yra atlikti, taip pat aptarta dabartinė situacija Lietuvoje. Efektyvią personalo atranką savo darbuose... [toliau žr. visą tekstą] / Personnel selection – is planed setting new individual to work place. The process of personnel selection allows getting all information about the candidate and about the influence which he can give to the organization. The object of master paper is methods of personnel selection. The purpose is to make a research of methods which are used in personnel selection ant to create the model of personnel selection. The structure of master paper: Master paper puts of introduction, 3 parts and conclusion. The main material is put in paged No. 8-42 including 6 tables and 23 figures. Also there are 3 additions. There are 45 sources in the list of used literature The process of selection takes both side decisions: organization makes decision whether to propose job place and how attractive it should it should do it; candidate makes decision whether the organization and job proposal satisfy his needs and proposes. There are three basic parts in this master paper. The first part of the paper is analysis of theoretical aspects. In this part are separated the most important stages in personnel selection. Also there are discussed the most frequent mistakes of personnel selection. In the second part of master paper are presented works of other scientist and the researchers they made. Also there are some facts about situation in Lithuania. In the fiord part of master paper are placed the analyses of the research which was made in international companies of Lithuanian market. The research was... [to full text]

Magistro darbo tikslai - sistemiškai pažvelgti į kultūros įtaką derybų strategijai ir taktikai, išsiaiškinti, ar kultūros poveikį derybų eigai įmanoma pagrįstai išmatuoti ir aprašyti, o šiomis žiniomis vienareikšmiškai naudotis prognozuojant ir analizuojant šį santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą atrasti sistemišką analizę įgalinančius požiūrius; aprašyti, kokie kultūriniai požymiai ir veiksniai įtakoja tarptautinių derybų strategiją ir taktiką bei kaip jie pasireiškia derybų eigoje; nustatyti, kiek kultūros įtakos sistematizavimas yra validus analizuojant derybinę patirtį; lyginant teorines žinias su derybų praktika išsiaiškinti, ar ir kokios išankstinės žinios apie kultūrą gali būti patikimas informacijos šaltinis ruošiantis tarptautinėms deryboms ir kaip jos gali būti panaudotos; išanalizuoti, kaip kultūros įtaką pasirenkant derybų strategiją ir taktiką galima pasverti kitų veiksnių kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, derybinės praktikos nagrinėjimo, lyginamuoju bei metaanalizės metodais, prieita prie išvados, kad kultūros įtaką galima nagrinėti sisteminiu pagrindu pasirenkant dichotomines kultūros savybes, tačiau tokios žinios visada yra sąlygojamos kontekstinių veiksmų. Sisteminio požiūrio validumo analizuojant derybų strategijos ir taktikos pasirinkimus kiekybiškai ir vienareikšmiškai išmatuoti neįmanoma ir tai neturėtų praktinės vertės. Ne visos dichotominės kultūrinės dimensijos turi vienodą reikšmę įtakojant... [toliau žr. visą tekstą] / Intercultural communication is gaining considerable importance in the today’s world, with processes of globalizations and increasing international interactions in business as well as other spheres of social life becoming somewhat of a daily life routine. However, knowing the language and having a possibility to communicate is by far not sufficient means for effective and productive communication, as many people note. International negotiations is one form of social interaction that causes all the same or even greater problems for negotiators, as difficulties frequently arise because of various misunderstandings and miscommunication. Therefore, it is essential to have at least basic knowledge of culture and intercultural communication in order to be prepared and to avoid problematic situations. Although there is significant amount of scientific literature, covering a wide range of topics of international communications, it is difficult to find a generalized and systematic approach, which would bring theory and practice together in order to help a negotiator to gain some basic knowledge and provide useful information as to what is to be know before getting to negotiation table. Therefore the main goal of this work is to provide a systematic overview of influence of culture in strategy and tactics of international negotiation. The aim to explain the validity of this structured approach when analyzing real life negotiations is of no less importance. These goals are achieved by... [to full text]

Tarptautinis verslas 20 a. pabaigoje tapo civilizacijos fenomenu, be kurio verslo neįsivaizduoja nei viena didesnė kompanija tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje. Sėkmingas dalyvavimas tarptautinėje rinkoje gali suteikti puikias galimybes pasinaudoti visais jo privalumais - didesne rinka savo produkcijai ir paslaugomis, naujomis idėjomis, geresne gyvenimo kokybe, pigesniais kapitalo ir darbo ištekliais, kvalifikuotais žmoniškaisiais ištekliais. O kita vertus, skatina prisiimti ir didesnę investicijų riziką, aukštą konkurencijos lygį ir kt. Kaip ir nacionalinis, taip ir tarptautinis verslas susiduria su mažesniais ar didesniais sunkumais. Tai ganėtinai paprasta ir aišku: mažesnėje kompanijoje mažesnės problemos, didesnėje kompanijoje - didesnės problemos. Viena iš pagrindinių ir svarbiausių problemų, kuri stipriai įtakoja darbo efektyvumą yra konfliktai. Nepaisant realybės, konfliktai yra neatsiejama kompanijos dalis todėl labai svarbus yra požiūris į konfliktus: kaip kompanijoje reaguojama į juos, kokie pasirenkami konfliktų sprendimo būdai, kaip bandoma išvengti konfliktinių situacijų. Taigi norint turėti sėkmingą verslą, privaloma suprasti, kad konflikto galimybės plėtotis yra tiesiogiai susijusios su jo gebėjimu spręsti ir valdyti konfliktines situacijas. Tačiau tai nėra lengva užduotis, o ypatingai sunku tai suvaldyti tarptautinėse kompanijose, kuomet yra susiduriama su kultūros skirtumais, kalbos barjerais, skirtingai yra suprantamos vienos ar kitos vertybės, skirtingi... [toliau žr. visą tekstą] / International business became a phenomenon of the civilisation at the end of the 20th century, without it none of the bigger companies both abroad and in Lithuania can imagine their business. Successful participation in international market can provide excellent opportunities to take advantage of all the advantages thereof: larger market for the production and services, new ideas, better quality of life, smaller capital and labour output, qualified human resources. On the other hand, it encourages undertaking also bigger risk of investments, high level competitiveness and etc. Both national and international business faces smaller or bigger drawbacks. That is quite simple and obvious: smaller companies have smaller problems, bigger companies have bigger problems. One of the main and most important problems, having significant influence on the capacity of work comes from conflicts. Despite the reality, conflicts constitute an inseparable part of the company; therefore, the attitude towards conflicts is very important: how the company reacts to them, what conflict solving solutions are selected, what attempts are made to avoid conflict situations. Therefore, to have successful business, it must be understood, that the possibilities of the conflict to develop are directly related to the ability of solving it and managing conflict situations. Nevertheless, that is not an easy task, it is especially difficult to control conflicts in international companies, where culture... [to full text]

Magistro darbo objektas – knygų mugių įtaka Lietuvos leidėjams ir šalies leidybai. Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos leidėjų dalyvavimą knygų mugėse bei įvertinti dalyvavimo poveikį Lietuvos leidybai. Siekiant kuo geriau įgyvendinti šį užsibrėžtą tikslą darbe bus sprendžiami tokie uždaviniai: išnagrinėti pagrindinių sąvokų apibrėžimus, siekiant kuo tiksliau atskleisti knygų mugės sampratą; išskirti knygų mugės tikslus ir klasifikavimą; išanalizuoti knygų mugės atsiradimą ir raidą Lietuvoje kartu nagrinėjant šalies dalyvavimą užsienio knygų mugėse, kaip atspirties tašką knygų mugės atsiradimui Lietuvoje; išnagrinėti pardavimų skatinimo, įvaizdžio bei licencijų pirkimo ir pardavimo taikymą knygų mugėje. Naudojantis literatūros analizės metodu tyrinėjama knygų mugės samprata, pagrindinių terminų apibrėžimai, atliekama knygų mugių klasifikacija bei analizuojami leidėjo tikslai knygų mugėje. Lyginant su kitomis šalimis, kuriuose vyksta knygų mugės, Lietuvoje knygų mugė atsirado pakankamai vėlai, todėl taikant interviu metodą išanalizuotas knygų mugės atsiradimo ir raidos klausimas. Siekiant geriau ir tiksliau atskleisti knygų mugių įtaką šalies leidybai buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad šalies leidybą įtakoja Vilniaus knygų mugei leidžiami leidiniai, jų pardavimas, renginių organizavimas bei knygų reklama. Tyrimas parodė, kad dalyvavimas užsienyje vykstančiose knygų mugėse įtakoja šalies leidėjų leidybinius planus – jie ruošia reprezentacinių knygų leidimus... [toliau žr. visą tekstą] / With the expansion of the culture of published edition, the place of a book has a significant meaning both in the work of publishers and in consumers’ life, which is obvious in international book fairs held every year. The growing importance of book fairs is also evident in Lithuania; therefore it is a matter of great relevance to the country’s publishing industry. The participation of publishers in various book fairs contributes to the growth of the publishing market. Lithuania gained experience while preparing similar events and participating in international book fairs abroad which lead to the successful existence of Vilnius Book Fair. The topicality and novelty of this Master thesis is emphasized by the fact that there seems to be no research on book fairs and their impact on publishing. The theory of book fairs has not been broadly discussed in scientific Lithuanian and foreign literature and no research on the influence of book fair on publishing has been conducted. Therefore, the impact of book fair on publishing is of great interest. The object of this paper is the influence of book fairs on Lithuanian publishers and publishing. This Master thesis aims at analyzing the participation of Lithuanian publishers in book fairs and evaluating the impact of participation on publishing. In order to accomplish the established purpose the following tasks will be carries out: to analyse the definitions of main concepts with the purpose to describe the conception of book fair as... [to full text]

Santrauka 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Bendrijų teisė tapo sudėtine Lietuvos Respublikos teisės dalimi. Plečiantis baudžiamosios teisės šaltinių sistemai, vienai teisės normai papildant, keičiant kitą ar esant jų konkurencijai, atsiranda objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios lemia galimų teisminių klaidų atsiradimą. Tuo aspektu vis didesnę reikšmę įgyja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialios doktrinos ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo vienodos teisminės praktikos formavimas. Darbo tikslas – iš esmės, sistemiškai peržiūrėti jau susiformavusią baudžiamosios teisės šaltinių sistemą, praplečiant ją naujomis teisės šaltinių rūšių formomis, pateikiant Europos Sąjungos teisyno sampratą ir tam tikrus teismų ir policijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ypatumus, inter alia darbe atskleidžiama: 1) semantinė teisės terminijos vartojimo svarba, pateikiami teisės normų šaltinio ir teisinės minties šaltinių atskyrimo kriterijai; 2) Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinių specifika ir juose atsispindėjusios idėjos įvairiuose valstybės ir teisės šaltinių raidos etapuose; 3) atskleidžiama norminių baudžiamosios teisės šaltinių subordinacija ir koreliacija; 4) metodiškai atskleidžiamas įvairių baudžiamosios teisės šaltinių formų turinys, santykis su kitais šaltiniais, pateikiami teisminės praktikos pavyzdžiai, iškeliamos galimos problemos bei jų pašalinimo būdai, atskleidžiama fakultatyvinių baudžiamosios teisės šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary When Lithuania joined the European Union on 1 May 2004, the law of European Communities became an integral part of law of the Republic of Lithuania. While the system of criminal law sources is expanding, whereby one legal norm complements or replaces another or there is a competition between them, objective and subjective reasons which cause the occurrence of potential judicial errors tend to arise. In this respect, the official doctrines of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the formation of uniform judicial practice of the Supreme Court of the Republic of Lithuania become increasingly important. The aim of the present thesis is to review in principle the established system of criminal law sources in a systematic manner by expanding it with new forms of kinds of legal sources, presenting the concept of the EU acquis and certain peculiarities of co-operation between courts and the police in the European Union, inter alia the paper reveals: 1) the semantic importance of the use of legal terminology and criteria for distinguishing sources of legal norms and sources of legal thought; 2) specifics of criminal law sources of the Republic of Lithuania and ideas reflected in them during various stages of the evolution of the state and legal sources and priorities of changed protected legal values in the new Criminal Code of the Rpulic of Lithuania; 3) subornation and correlation of standard sources of criminal law; 4) the content of different forms of... [to full text]

Šio darbo tema yra tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais. Pagrindinis darbo tikslas yra, remiantis tarptautinėmis sutartimis, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos priimtomis rezoliucijomis, Jungtinių Tautų Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, teisės doktrina, išryškinti pagrindinius principų sąveikos aspektus bei pateikti galimus pagrįstus prieštaravimų sprendimo būdus. Nagrinėjama šių principų raida, jų įgyvendinimas, priežastys, dėl kurių principų santykis vertinamas nevienodai, kai kurie susiję probleminiai klausimai. Atskiruose darbo skyriuose pateikiamas tautų apsisprendimo principo santykis su teritorijos vientisumo ir sienų neliečiamumo principais tautų, turinčių teisę į apsisprendimą ar jau įgyvendinusių šią teisę, atžvilgiu. / The theme of this work is the relation of the principle of self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability. The main purpose of the work is to clarify main aspects of the interface between these principles, on the base of international treaties, resolutions, adopted by the United Nations General Assembly and Security Council, practice of the International Court of Justice, doctrine of law, and to present the possible manners to solve contradictions. It is analysed evolution of these principles, its implementation, reasons for different interpretation of the relation of these principles, some problematical issues, related to the theme of this work. Separate sections of this work provide the relation of the principle od self-determination of peoples with the principles of territorial integrity and frontiers‘ inviolability in regard to nations which have a right to self-determination or which have already exercised this right.

SANTRAUKA Kolektyvinis saugumas: teorija ir praktika Kolektyvinio saugumo ištakos aptinkamos jau „amžinosios taikos“ teorijose, o praktikoje pirmą kartą kolektyvinį saugumą bandyta įgyvendinti XIX amžiuje. Tradicinė kolektyvinio saugumo sąvoka apibrėžiama kaip universali ar regioninė institucionalizuota sistema (tarptautinė organizacija), kurios narės įsipareigojo vieningai atsakyti į bet kokį agresijos aktą ar kitą neteisėtą jėgos panaudojimą, nukreiptą prieš šios sistemos narę. Šiuo metu pasaulinė kolektyvinio saugumo sistema realizuojama per Jungtinių Tautų organizaciją. JT Chartija nustato, kad pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas – tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Kolektyvinis saugumas yra vienas iš būdų užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Kolektyvinio saugumo mechanizmas pradeda veikti dėl tokių situacijų, kurios sukelia grėsmę taikai arba ją pažeidžia. Tradiciškai kolektyvinis saugumas buvo orientuotas į situacijų, susijusių su potencialiu jėgos panaudojimu, sprendimą. Tačiau ilgainiui kolektyvinio saugumo samprata kito. Saugumo Tarybai yra suteiktos plačios diskrecijos teisės – ji gali spręsti, kurios situacijos turėtų būti traktuojamos kaip grėsmė taikai, taikos pažeidimas ar agresijos aktas. Kaip rodo praktika Saugumo Taryba imasi kolektyvinio saugumo priemonių ir dėl tokių situacijų, kurios nėra susijusios vien tik su jėgos naudojimu, nukreiptu prieš valstybę narę. Saugumo Taryba sprendžia, kokios konkrečios kolektyvinės priemonės turi būti taikomos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collective Security: Theory and Practice The origins of collective security are found in the theories of “eternal peace”, and the first time in practice collective security have been realized in XIX century. Traditional conception defines collective security as universal or regional system, which is created to react collectively in the situation when one of the member states is attacked by other member. At present universal collective security system is realized through United Nations. The main purpose of United Nations is to maintain international peace and security. Collective security is one of the ways to maintain international peace and security. The mechanism of collective security is invoked to deal with situations, which are threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. Traditionally collective security was orientated to deal with situations, which involved the use of force. However in practice this has been modified. UN Security Council enjoys wide discretion – it can decide which situations should be regarded as threats to the peace, acts of aggression or other breaches of the peace. As the practice shows Security Council had invoked and decided to use collective measures also in situations which involved not only the use of force. Security Council decides which collective security measures should be used in order to maintain international peace and security. In practice Security Council developed and used great variety of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Šių teisės normų taikymas yra ypatingas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismams kolizinės normos taikymas dažnai reiškia nukreipimą į kitos valstybės teisę arba tiesioginį tarptautinių sutarčių normų taikymą teisiniams šalių santykiams. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys konkrečiose bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Kadangi Lietuvos teismų praktika šioje srityje negausi, darbe yra ieškoma atsakymų į kai kuriuos su užsienio teisės taikymu susijus klausimus, kurie gali kilti teismas taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra teorinio pobūdžio, skirta apibūdinti pačią tarptautinės privatinės teisę kaip savitą teisės šaką, išskirti pagrindinius jos požymius, apibūdinti jos reguliuojamus teisinius santykius ir juos reglamentuojančius teisės aktus ir jų vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje yra nagrinėja teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas atskiriems privatinių teisinių santykių institutams. Kadangi Lietuvos teismams dažniausiai tenka taikyti tarptautinės privatinės teisės normas nagrinėjant šalių ginčus kylančius iš tarptautinio krovinių pervežimo keliais teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis presents the analysis of the judicial practice of courts in the Republic of Lithuania related to international private law norms. The practice of the norms is specific due to the fact that the collision norm application in the courts of the Republic of Lithuania often means shifting the matter to the other country’s law or the direct application of the international contract norms. The main source used to explore the theme is judgments in civil cases passed by the Lithuanian Supreme Court and the international private law practice in the courts of the Republic of Lithuania which was approved by the Lithuanian Supreme Court Senate. Considering the fact that the practice of Lithuanian courts in this field is spare, the thesis is looking for answers in some of the foreign law applications which arise for courts examining them. The thesis consists of three main parts. The first part is theoretical and describes the international private law itself as a distinctive branch of law. In addition, it speaks about the main features of the international private law as well as its interaction with judicial relations, law acts and their place in the Lithuanian law system. The second part discusses the court practice in the international private law and its norms for distinct institutes in private legal relations. Due to the fact that most litigation in the international carriage of goods is solved by applying the international private law, the third part studies the 1956 Geneva... [to full text]

In the thesis transformation of the international organizations will be analyzed. Nation-state foreign policy approach will be applied to the analysis, because international organizations are a peculiar kind of political systems. This leads to the general key research question: how and why do international organizations change? The methodological purpose of the thesis is too show the limits of existing scholarship on international organizations, because they neglect the external factors behind actual change within international organizations. The organizations NATO and the UN were chosen as cases. The UN from an international law point of view is undeniably the most important IO and the only truly system-wide IO; whereas NATO is seen by many as simply the strongest IO due to its combined military strength. In the thesis it will be argued that the terrorist attacks of September 11, 2001 served as an external shock and had an empirical effect on NATO and the UN. The main empirical aim of the analysis is to explore 9/11 effect upon two cases of IOs, namely the UN and NATO, in an attempt to gain better understanding of their transformation processes. The intention is also to explore the further effect of this change upon the security policy situation of small states. The research question of the thesis: how and why were the United Nations and North Atlantic Treaty Organization affected by the events of 9/11? Therefore the following tasks are set in the analysis: 1. to construct... [to full text] / Šioje analizėje nagrinėjami tarptautinių organizacijų transformacijos procesai. Tyrimo aspektas, kuriuo remiantis bus nagrinėjamos tarptautinės organizacijos yra pritaikytas iš valstybės užsienio politikos studijų. Šis tarptautinių organizacijų nagrinėjimo aspektas analizėje taikomas, kadangi kaip ir valstybės, tarptautinės organizacijos yra savitos politinės sistemos. Kaip jau minėta, tyrime nagrinėjami tarptautinių organizacijų kaitos procesai, todėl pagrindinė tyrimo problema – kaip ir kodėl tarptautinės organizacijos keičiasi. Šiuolaikiniai politikos mokslų tyrinėtojai analizuodami tarptautinių organizacijų kaitą yra linkę nagrinėti vidinę organizacijų dinamiką, t.y. veiksnius organizacijų viduje, sąlygojančius organizacijų pasikeitimus. Tokiu būdu yra pamirštama organizaciją supanti išorinė aplinka. Šioje analizėje dėmesys bus skiriamas išorinės aplinkos, t.y. išorinio šoko poveikio organizacijoms tyrimui. Tyrimo objektas - NATO ir Jungtinių Tautų (JTO) organizacijos. Analizei pasirinktos šios organizacijos, kadangi karine prasme NATO yra vertinama kaip stipriausia ir sėkmingiausia tarptautinė organizacija pasaulyje. Tuo tarpu JTO yra didžiausia tarptautinė bei vienintelė globali organizacija. Analizės tikslas - ištirti 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV poveikį JTO ir NATO organizacijoms, išanalizuoti šio įvykio sąlygotus abiejų organizacijų pasikeitimų procesus ir ��ių pasikeitimų įtaką mažųjų valstybių saugumo politikos situacijai. Iš analizės tikslo kyla... [toliau žr. visą tekstą]