Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas nepaprastai spartus pasaulinės prekybos augimas, viršijantis gamybos augimą. Lygiagrečiai su minėtu prekybos augimu, didėja ir nelegalios prekybos, terorizmo, ginklų, pavojingų medžiagų įvežimo grėsmės, kurios įgauna vis intelektualesnes ir išradingesnes formas bei būdus. Šiai temai atskleisti buvo atlikta tarptautinio prekybos saugumo užtikrinimo teisinių dokumentų, programinių dokumentų, Lietuvos bei užsienio literatūros, analizė. Išnagrinėjus muitinės ir ūkio subjektų veiklos teisinį reglamentavimą tarptautinės prekybos saugumui užtikrinti, pateikti šios problemos spendimo būdai bei priemonės. Siekiant apsaugoti ne tik ekonomiką, bet ir visuomenės saugumą, reikia, jog dėmesio centre būtų visa tarptautinės prekybos grandinė, apimanti ištisą prekių, medžiagų judėjimo logistinę grandinę, kurioje tam tikras operacijas, procedūras ar funkcijas atliktų gamintojai, eksportuotojai, importuotojai, vežimo ir/ar sandėliavimo operatoriai, ekspedicinės įmonės, muitinės įstaigos, tarpininkai. Vienintelė muitinė, turėdama specifinius įgaliojimus ir žinias, kurių neturi jokia kita valstybės institucija, gali ir turi vaidinti pagrindinį vaidmenį saugant pasaulinės prekybos grandinę. Darbe apžvelgiami tarptautinės prekybos liberalizavimo privalumai, bei kylančios grėsmės tarptautinės prekybos grandinės saugumui, nagrinėjamos tarptautinės prekybos grandinės saugumo užtikrinimo teisinio-organizacinio reglamentavimo priemonės, analizuojami muitinės, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades extremely rapid growth in the world trade process is being observed. However the said trade growth is accompanied by the boost of illegal trade, terrorism, import of weapons and hazardous materials as well as other threats acquiring increasingly inventive intellectual forms and ways. In order to assure the security of the economics and society at large it is necessary to focus attention on the whole international trade chain covering all logistic chain of movement of the goods and materials including producers, exporters, importers, carriers and/or warehouse operators, expedition entities, customs enterprises, and agents performing special operations, procedures and functions. Each of these chains contains certain security risks. The customs exclusively with its specific authorizations that no other state institution is rendered can and must play the main role in the security assurance in the world trade chain. In order to determine and evaluate risks in the international trade chain and to develop measures necessary to evaluate risk factors and corresponding to the national and international criteria, the customs inspection must be founded on risk analysis. Effective cooperation of business and state institutions in submitting advance information on goods carried, electronic data exchange, interdepartmental and international cooperation – these are the key provisions as the security assurance in the international trade chain promotes economics growth and... [to full text]

Ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi užsienio kapitalo vaidmuo šalių ekonomikos plėtrai tampa vis didesnis. Užsienio investicijos - sparčiausias technologijos perdavimo būdas. Besivystančios šalys būtų sugaišusios daug dešimtmečių, kad pasiektų tą technologijos tobulumo lygį, kurį išsivysčiusios šalys buvo pasiekusios jau amžiaus viduryje, jei ne užsienio investicijos. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti Lietuvos galimybes ir perspektyvas pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, bei pateikti pasiūlymus joms pagerinti. Darbe nagrinėjami tiesioginių užsienio investicijų teoriniai aspektai, aptariama tiesioginių užsienio investicijų samprata, formos, strategijos, teisinis reglamentavimas. Analizuojamas teoriškai pagrįstas tiesioginių užsienio investicijų poveikis vietinės ekonomikos plėtrai, tiriami veiksniai turintys įtakos tiesioginėms užsienio investicijoms, bei priežastys palankiam investiciniam klimatui sukurti. Remiantis įvairiais statistikos šaltiniais: Lietuvos statistikos departamento, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos, Pasaulio Ekonomikos Forumo, Pasaulio banko, bei Lietuvos bankų ataskaitomis, įvairiais metodais analizuojama tiesioginių užsienio investicijų dinamika Lietuvoje ir lyginama su pasirinktomis Europos Sąjungos šalimis. Tyrimas įvertina Lietuvos galimybes ir perspektyvas pritraukiant investicijas, išskiria bendrus veiksnius, kurie lemia užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Final Economic Master's thesis is relevant, because the role of foreign capital for economic development is becoming greater. Inflow of foreign capital can provide the fastest way for developing countries to acquire industrial technology for economic development. Developing countries would be lost many decades to reach that level of excellence in technology, which developed countries had already reached in middle age, if not foreign investment. The Master's objective - is to explore the possibilities and prospects for attracting foreign direct investment in Lithuania, and to make proposals to improve them. Master's paper deals with foreign direct investment in theoretical aspects, discusses the concept of foreign direct investment, forms, strategies, legal framework. Analyzes the impact of foreign direct investment to local economic development, examines the factors affecting foreign direct investment, and the reasons for the favorable investment climate to create. Based on various statistical sources: the Lithuanian Statistics Department, Economic Cooperation and Development Organization, United Nations Conference on Trade and Development, the World Economic Forum, the World Bank and Lithuanian banks statistics, the dynamics of foreign direct investment in Lithuania was examined and compared with selected European Union countries. Conditions of promotion of foreign investments are discussed, features attractive for investors and causing doubts and concerns when undertaking... [to full text]

Šiame baigiamajame darbe įrodinėjama, kad tarptautinių organizacijų teikiama apsauga neatitinka Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. nurodytų reikalavimų. Bendrojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami bendrieji tarptautinių organizacijų požymiai. Specialiojoje nagrinėjama tarptautinių organizacijų, kaip apsaugos teikimo subjekto, specifika išskiriant probleminius aspektus. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama tarptautinių organizacijų samprata, subjektiškumas ir jo teorijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautinių organizacijų ir valstybių tarptautinio teisinio subjektiškumo skirtumus lyginant valstybių bei tarptautinių organizacijų gebėjimą atlikti tam tikrus teisinius veiksmus. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama apsaugos teikimo subjekto samprata 1951 m. konvencijoje bei Kvalifikavimo direktyvoje, išskiriant esminius šių teisės aktų skirtumus apibūdinant apsaugos teikimo subjektą. Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami efektyvios apsaugos kriterijai bei analizuojama, ar tarptautinės organizacijos pagal savo pobūdį gali teikti efektyvią apsaugą šalies gyventojams. Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama kai kurių tarptautinių organizacijų veikla tam tikrose kilmės valstybėse, ir analizuojama, ar jų atliekami veiksmai yra pakankami tam, kad asmenims būtų garantuojama Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. minima apsauga. Baigiamojoje darbo dalyje autorė pateikia išvadas, kuriose apibendrinami baigiamojo darbo tyrimo rezultatai. Nurodoma... [toliau žr. visą tekstą] / In this final work it is argued that international organizations do not provide protection that is qualified as it is required in Qualification directive article 7 second part. In the common part of this work it is discussed about common features of international organizations. In the special part there is discussed about international organizations such as the security supplying subject specifics marking out problematic aspects. In the first part of this work there is discussed about international organization conception, personality and theories. Also attention is directed to international organizations and nations of the international legal personality differences comparing nation and international organizations abilities to perform legal actions. In the second part of this work there is discussed about security supplying subjects conception that is formed in year 1951 Convention and Qualification directive, highlighting most important legal acts defying security producing subject differences. In the third part of this work there is discussed about effective security criteria and analyzing how international organizations can offer effective security for citizens by its nature. In the fourth part of this work there is discussed about some international organizations activities in some kind of countries and analyzing if their actions are sufficiently efficient for guaranteed security mentioned in article 7 second part of Qualification directive. In the end author... [to full text]

Baigiamajame darbe yra analizuojamas klasifikacinių bendrovių vaidmuo užtikrinant saugią laivybą, jų atsakomybės pagrindai bei reikšmė ir teisės aktai reglamentuojantys klasifikacinių bendrovių veiklą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti klasifikacinių bendrovių funkcijas ir įrodyti klasifikacinių bendrovių atsakomybės buvimą ir svarbą siekiant užtikrinat saugią laivybą, aptarti bendrovių santykį su vėliavos valstybe ir laivų savininkais, aptarti laivų apžiūros ir saugumo sertifikavimo patikimumą ir klasifikacinės sistemos reformos galimybes. Tikslas buvo pasiektas naudojant duomenų rinkimo, surinktos informacijos analizės, aprašymo metodais ir siekiant užsibrėžtų uždavinių. Analitinėje darbo dalyje gana išsamiai išaiškintos klasifikacinių bendrovių atsiradimo priežastys, įstatyminės ir klasifikacinės funkcijos, jų skirtumai bei atliekamos inspekcijos. Aptariama Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos reikšmė, išdėstyti reikalavimai įgaliotoms pripažintoms organizacijoms. Atskirai aptariama klasifikacinių bendrovių techninių nuostatų atitikimo tarptautiniams teisės aktams reikšmė ir klasės liudijimų kokybės problema. Išanalizuotos sutarties, kuri sudaroma tarp valstybės nacionalinės administracijos ir pripažintas klasifikacinės bendrovės, siekiant jų vardu inspektuoti vėliavos laivus ir išduoti tarptautinėse konvencijose nustatytus liudijimus, standartinės sąlygos. Aptarta Lietuvos saugios laivybos administracijos vykdoma įgaliotos klasifikacinės bendrovės veiklos... [to full text] / The final thesis analyzes the role of classification societies in ensuring maritime safety, the basis and meaning of their responsibility, as well as legal acts regulating the activity of classification societies. The aim of the thesis is to analyze the functions of classification societies and to prove the existence of their responsibility and the importance of their role in search for maritime safety, to discuss the relationship of such societies with the country the flag of which the ships are flying and with the owners of the ships, to discuss the reliability of ship inspection and safety certification and the possibilities for the reform of the classification system. The aim of the thesis was met by using data collection, analysis of the collected data, description methods and trying to meet the set objectives. A thorough explanation of the reasons for the establishment of classification societies, their legal and classification functions, differences and performed inspections is provided in the analytical part of the thesis. The role of the International Association of Classification Societies and the requirements for authorized accredited organizations are discussed here as well. The importance of the compliance of technical regulations of classification societies with international legal acts and the problem of the class certification quality are dealt with separately. There is an analysis of standard terms and conditions of the agreement that is drawn between the... [to full text]

Magistro darbo objektas – tarptautinės komunikacijos ypatumai verslo organizacijos reputacijos valdyme. Darbo tikslas – išanalizuoti reputacijos svarbą verslo organizacijai, nustatyti ją lemiančius veiksnius bei įvardinti pagrindines prielaidas, pagrindžiančias efektyvios tarptautinės komunikacijos būtinybę, siekiant išsaugoti teigiamą verslo organizacijos reputaciją tarptautiniu mastu. Darbo uždaviniai: išanalizuoti organizacijos reputacijos svarbą organizacijai; aptarti organizacijos reputacijos valdymo būdus; išanalizuoti tarptautinės komunikacijos įtaką organizacijos reputacijai; apibūdinti verslo organizacijų komunikavimo su tarptautinėmis auditorijomis ypatumus. Atlikus sisteminę mokslinių šaltinių analizę, remiantis analogijos ir metodais organizacijos reputacijos svarbai apibūdinti, prieita prie išvados, jog organizacijos reputacija vienas pagrindinių sėkmingai veikiančios organizacijos pamatų, lemiančių visuomenės požiūrį į ją. Taikant lyginamosios analizės metodą, konstatuota, jog tiesioginė organizacijos reputacijos priklausomybė nuo organizacijos įvaizdžio ir tapatumo. Analizuojant reputacijos valdymo galimybes pagal sisteminės analizės metodą, remiantis A. Little, E. Gray ir J. Balmer siūlomais modeliais bei TRI*M metodologija, prieita prie išvados, jog kiekviena verslo organizacija, norinti teigiamos reputacijos, privalo kryptingai ir efektyviai ją valdyti, investuodama reputacijos valdymo strategijų sukūrimą. Tarptautinės komunikacijos ypatumų apibrėžimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the concept of international communication and its potential to influence reputation of business corporate are reviewed and theoretical considerations on a necessity to manage corporate reputation systematically are presented. Corporate reputation is considered to be a valuable asset that enables to attract and operate material and intellectual resources for seeking competitive advantage. Any organizational activity, visual element and even effective international communication may influence corporate reputation significantly. Therefore international communication can be considered as a need for any modern corporate, which was forced by dynamic and sophisticated business environment. The object this thesis is characteristics of international communication in the corporate reputation management. The main goal of this paper is to establish the role of international communication on the reputation of business corporate, and to indicate the main factors pounding necessity of effective international communication, to protect the corporate reputation. To reach the main goal of this paper the method of qualitative contents analysis is used. According to empirical research, effective international communication decides positive reputation of business corporate. Also it is concluded that elements of international communication as means of proper reputation on the websites of business corporate are used poorly.

Šiame darbe nagrinėjamos pasaulio valstybių derybos dėl klimato kaitos problemos sprendimo per tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų prizmę. Tiriama, ar šios teorijos tinka klimato kaitos derybų dinamikai aiškinti. Tinkamas teorinis modelis yra puikus įrankis šioms deryboms analizuoti ir suprasti, tiek nuo pat jų užuomazgos XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, tiek tolimesnę jų eigą. Pateikiama išsami mokslinių darbų tarptautinių režimų teorijų ir pasaulinių klimato kaitos derybų temomis apžvalga, įvertinamas šio darbo indėlis į tokius akademinius tyrinėjimus; nustatinėjama, ar pasaulio valstybių derybas dėl klimato kaitos problemos sprendimo galima laikyti tarptautiniu režimu ir nuo kada jis buvo sukurtas; aiškinamasi, ar dominuojanti (didžiausią galią turinti) tarptautinės sistemos valstybė turi lemiamos įtakos režimo formavimuisi ir funkcionavimui; taip pat ieškoma atsakymo, kokiais klausimais dažniausiai ir labiausiai nesutapdavo valstybių pozicijos šiose tarptautinėse derybose. Siekiant pagrįsti jas paaiškinančio teorinio modelio aiškinamąją galią, jis tikrinamas ozono sluoksnio apsaugos režimo atveju. Pagrindinė magistro darbo problema – tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų pritaikomumas pasauliniam klimato kaitos sprendimo režimui aiškinti. Magistro darbo objektas – tarptautinių režimų teorijos ir jomis aiškinamos pasaulinės derybos dėl klimato kaitos neigiamų pasekmių ribojimo. Darbo tikslas – patikrinti neorealizmo ir neoliberalizmo... [toliau žr. visą tekstą] / The main problem of this thesis is the ability of the international regime theory to explain the international regime to solve the climate change problem. The object of this thesis is the international regime theory and its explanation of the international climate change negotiations. The purpose of this thesis is to test the neorealistic and neoliberalistic international regime formation theories on the case of global climate change negotiations. The research is being carried out on the basis of two main assumptions: firstly, that United States of America is the hegemon of international system; such position was especially revealed at the beginning of the last decade of XX century, when Soviet Union collapsed and the Cold War ended. These events coincided with the first attempts to form an international regime to solve the climate change problem. It is assumed that only USA – the hegemon – had the ability and power to form such a regime. Secondly, the need to form such a regime arose because the essential problem was identified – global climate change. Since this problem will be negatively affecting the well-being of the all states around the world, it is their common interest to reduce its destructive consequences. During the research the definition of an international regime, created by Stephen Krasner and modified by the Tübingen research team, was used to identify the global climate change negotiations as an international regime. This regime was established in February... [to full text]

Magistro darbo teorinėje dalyje ,,Teorinis rašytinės komunikacijos raidos pagrindas“ analizuojamos socioligvistinė, socio-psichologinė mandagumo ir retorikos teorijos kaip metodologinis rašytinės komunikacijos tyrimo pagrindas, atskleidžiamos jų pritaikymo rašytinės komunikacijos tyrimams galimybės. Tiriamojoje dalyje ,,Diplomatinių raštų tipai ir istorinė raida“ analizuojami diplomatinių raštų ir oficialių dokumentų tipai (notos, laiškai, memorandumai, pro memoria, tarptautiniai teisiniai dokumentai ir kt.), apžvelgiamas istorinis-komunikacinis diplomainių raštų raidos aspektas nuo antikos laikų iki šiuolaikinės rašytinės komunikacijos ir elektroninio komunikavimo. / This thesis provides an analysis of written diplomatic language as a part of the diplomatic protocol in the context of human communication process and courtesy. Various approaches of different authors are presented including the overview of sociolinguistiscs, socio-psychological politeness theory and rhetoric; different aspects of diplomatic intercourse are discussed while text being considered as the essence of diplomacy. Three main issues of written diplomatic language are here considered as the most significant. The first aspect is the diplomatic correspondence with its different forms for communicating with international actors. These are notes, letters, memoranda and aides-memoires. Both form and contents of these documents are analysed. The second aspect is diplomacy and language, surveying the historical development of diplomatic language and the current language trends related to IT development. The third aspect emphasizes the importance of written language in international legal documents such as agreements. It alsoprovides a historical perspective to the developments of diplomatic language and focuses on the diplomatic correspondence as the means of negotiation, representation and exchange between nations. It also deals with politeness of diplomatic language and the art of drafting official letters and documents, describes the growth of diplomatic process and its conventions as the response to the interconnected developments of more complicated governing structures... [to full text]

Paprotys - vienas reikšmingiausių ir seniausių teisės šaltinių. Kartu, nepaisant egzistuojančių priešingų nuomonių, tai vienas reikšmingiausių tarptautinės teisės šaltinių. Tarptautinį paprotį sudaro du elementai: 1. objektyvus - valstybių praktika, kuri turi atitikti bendrumo, vieningumo, nuoseklumo, trukmės reikalavimus; 2. subjektyvus - atitinkamos praktikos pripažinimas teisiškai privaloma. Abu minėti elementai yra reikšmingi ir būtini paprotinės normos susiformavimui. Kartu tarptautinis paprotys yra glaudžiai susijęs su "pastovaus prieštarautojo", "greito" papročio bei jus cogens normų doktrinomis. Pažymėtina, jog, nepaisant egzistuojančių kodifikavimo tendencijų, tarptautinis paprotys išlieka reikšmingu tarptautinės teisės šaltiniu. / Custom is one of the oldest and widely recognized legal sources. In addition, despite existing different approaches, custom is considered to be one of the most significant legal sources of international law. International custom consists of two elements: 1. objective - state practice, which must also fulfill the requirements of consistency, repetition, duration and generality; 2. subjective - the recognition of certain practice as legally binding. Both above mentioned elements are of significant importance in the formation of customary rule. International custom is also closely related to the doctrines of "persistent objector", "instant" custom and jus cogens norms. Finally, it must be noticed that, despite the existing codification tendencies, international custom still remains a very important source of international law.

Šiame darbe yra analizuojamos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, aptariant jų istoriją, pagrindinius principus bei įtaką šiuolaikiniu globalizacijos periodu. Tarptautinės sveikatos taisyklės yra neatsiejama dalis, siekiant išvengti tarptautinio infekcinių ligų plitimo tarptautiniu mastu, netrukdant tarptautinei prekybai bei susisiekimui. Norint išlikti visaverte partnere tarptautinėje erdvėje vystant ekonominę, socialinę padėtį, privalu taisykles įgyvendinti. Lietuva, būdama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos narė, ratifikavo taisykles bei įsipareigojo jas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime iki 2012 metų. Pagrindiniai uždaviniai – suderinti atitinkamus teisės aktus su Taisyklių reikalavimais, užtikrinti tinkamą pasirengimą ir reagavimą į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, taip pat efektyviai ir laiku koordinuoti tokias situacijas, sustiprinti administracinius gebėjimus, kurių reikia reaguojant į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą. Teisinė bazė yra rengiama pakeičiant/priderinant jau egzistuojančias bei kuriant naujas teisės normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja teisinę bazę galutinai parengti 2009 metais. / This work is an analysis of the International Health Regulations, discussing their history, basic principles and the impact of globalization in the contemporary period. International Health Regulations are an integral part, to prevent the international spread of infectious diseases internationally, impeding international trade and travel. To remain full–fledged partner in international space development in economic, social situation, the regulations must be implemented. Lithuania as the member of World Health Organization and European Union has ratified the regulations, and undertook implement by the resolution of the Goverment Republic of Lithuania until 2012. The main tasks of harmonizing the legislation with the regulations, are to ensure adequate preparedness and response to emergency public health situations which pose an international concern, as well as an efficient and timely coordination of such situations, to reinforce the administrative capacity needed to respond to emergency public health situations which pose an international concern. The legal framework is being prepared modyfing / adjusting existing and the developing new legal norms. The Government of the Republic of Lithuania commited to finalise legal framework in 2009.

This master’s final thesis is purposive to analyze the International compensatory system on the damage caused by oil pollution. There are discussed the stages of the formation of the current system identifying the concrete premises, which have determined the origin of each compensatory level and its obliged regulation. There is indicated that every tanker which is responsible under this system has to face strict liability. Specific attention has been paid to each separate element of this system and uncover characteristic features for it. After research concluded in the master’s final thesis there are defined that at this moment operate particular compensatory system which ensure the reimbursement for every damage caused by oil spill. Although this system has been prevailing for 40 years but it always had to face with financial difficulties which were impacted by more and more tankers incidents in the sea. Thereby, for the lean working of this system there must be implanted prevented measures which ensure much safer navigation at sea. Also there is discussed new third compensatory element which have started to operate since 2005 years but it still hasn’t happened any major tanker’s incident to test how this element can cope with financial burden in reality. In the master’s final thesis there talked over the first and the second compensatory elements and international compensatory funds which are recognized as intergovernmental organizations responsible for these compensatory... [to full text]