Prekių ženklo savininko teisių apribojimai – savininko teisių išimtys, atimančios iš registruoto prekių ženklo savininko teisę uždrausti tretiesiems asmenims naudoti žymenį, net ir tapatų ar klaidinamai panašų į jiems priklausantį prekių ženklą. Tam, kad trečiųjų asmenų veiksmai (savo vardo, adreso, nuorodų, susijusių su paslaugų bei prekių charakteristika bei paskirtimi naudojimas) patektų į apribojimus nustatančių nuostatų turinį ir būtų nebaudžiami, žymuo turi būti naudojamas prekybos veikloje bei atitikti sąžiningą ūkinės ir komercinės veiklos praktiką. Lyginamojoje reklamoje nurodyti konkurentui priklausantį prekių ženklą leidžiama, jei reklamos davėjo veiksmai atitinka keturias Lyginosios reklamos direktyvoje numatytas sąlygas. Apribojimas dėl neprieštaravimo yra nukreiptas į ankstesnio prekių ženklo savininką bei jo galimybę pasinaudoti jam prekių ženklo suteikiamomis teisėmis vėlesnio prekių ženklo savininko atžvilgiu, jei penkerius metus žinodamas apie savo prekių ženklo naudojimą tam neprieštaravo. Nors šie apribojimai aiškiai įtvirtinti tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau nei viename iš teisės aktų nėra detalizuojami. Esminių sąvokų reikšmių teisės aktuose neapibrėžimas, aiškių ribų nenustatymas daro apribojimų pritaikymą praktikoje sudėtingą, tai artimiausiu metu sąlygos reformas prekių ženklų teisėje. / The limitations of trade mark owner's rights are the exceptions of the owner’s rights that prevent the proprietor of registered trade mark to prohibit a third party from using the mark, even if it is identical or confusingly similar to the registered one. The action of a third party, using his own name, address, indications concerning characteristics of goods or services and the trade mark where it is necessary to indicate the intended purpose of a product or service, is allowed if the use is in the course of trade and in accordance with honest practices in industrial or commercial matters. Comparative advertising is permitted when four conditions are satisfied. Limitation in consequence of acquiescence is orientated to the proprietor of an earlier trade mark and his ability to use his rights, if the proprietor has acquiesced, for a period of five successive years, in the use of a later trade mark while being aware of such use. Although all these limitations are established both the national and the European Union level, but in none of these acts are detalized. The lack of the definition of the essential terms used by the current regulation and lack of clear boundaries of the limitations, make them very difficult to use. For this reason the reforms in trade mark law are highly expected.

Šio magistro darbo tema – išvestinio ieškinio lyginamoji analizė. Taigi šio darbo objektą sudaro įvairūs su išvestiniu ieškiniu susiję klausimai, kurie analizuojami remiantis užsienio valstybių – daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos – patirtimi. Apžvelgus teismų praktiką, matyti, jog Lietuvoje ir kitose valstybėse išvestinis ieškinys yra naudojamas labai retai. Todėl kyla klausimas, kokios yra išvestinio ieškinio nepopuliarumo priežastys. Be to, Lietuvos teisės aktuose išvestiniam ieškiniui tėra skirta viena nuostata, kurioje pateikiamas tik šio instituto apibrėžimas. Dėl tokio siauro reglamentavimo ir teisinės doktrinos stokos kyla nemažai neaiškumų - kokia yra ieškinį pateikusių (bei nepateikusių) akcininkų ir pačios bendrovės procesinė padėtis, kas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuo išvestinis ieškinys skiriasi nuo asmeninio akcininkų ieškinio ir t. t. Į šiuos ir kitus probleminius klausimus siekiama atsakyti penkiose pagrindinėse darbo dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama išvestinio ieškinio samprata bei šio instituto susiformavimą lėmę veiksniai, taip pat samprotaujama, kokių tikslų įstatymų leidėjas turėtų siekti įtvirtindamas išvestinį ieškinį statutinėje teisėje. Galiausiai, pabaigoje pateikiamas kai kurių autorių neigiamas požiūris į išvestinį ieškinį ir abejonės, ar apskritai tokia mažumos akcininkų interesų gynimo priemonė yra reikalinga. Antrojoje dalyje nagrinėjamas išvestinio ieškinio atskyrimas nuo asmeninio (individualaus) akcininko... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Thesis is a Comparative Analysis of Derivative Action. Therefore, the Thesis‘ subject matter constitutes of various matters related to derivative action that are being analyzed considering the experience of foreign countries – especially Germany, France, USA, England. The review of case law shows that in Lithuania and some other countries derivative action is being used in practice very rarely. Therefore, the question arises what the reasons leads to the unpopularity of the derivative action. Also, in Lithuanian legislation there is only one provision for derivative action that contains only the definition of the institute. Due to the narrow regulation and lack of legal doctrine, there arises many problematic issues – what the procedural status of the company and shareholders who have submitted (and who did not) the action is, who has the duty to pay the costs, what the differences between derivative action and shareholder‘s personal actions are, etc. Answers to these and the other questions are given in five main parts of the Thesis. In the first part of the Thesis the concept of derivative action and the factors affecting formation of the institute as well as reflections of what objectives the legislator should seek by establishing derivative action in the statutory law are provided for. Finally, at the end some negative attitudes to the derivative action and doubts of necessity of such a remedy of interests of minority shareholders are provided for. In the... [to full text]

Intelektinės nuosavybės teisių išsėmimo taisyklė – vienas glaudžiausiai su prekyba ir laisvo prekių judėjimo principu susijusių intelektinės nuosavybės teisės institutų, sukeliantis ne tik teisines, bet ir ekonomines pasekmes. Pagrindinis nagrinėjamo instituto taikymo tikslas Europos Sąjungos teisėje – užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, teisių turėtojo interesų ir laisvo prekių judėjimo principo. Teisių išsėmimo taisyklės taikymas sąlygoja tai, kad tam tikroje teritorijoje pirmą kartą teisių turėtojui ar jo sutikimu pardavus intelektinės nuosavybės teisės saugomas prekes, teisė toliau kontroliuoti šių prekių perleidimą toje teritorijoje yra išsemiama. Teisės doktrinoje skiriamas nacionalinis, regioninis ir tarptautinis intelektinės nuosavybės teisių išsėmimas. Europos Sąjunga pasirinkusi regioninį intelektinės nuosavybės teisių išsėmimą. Prekių ženklais yra pažymėtos dauguma prekių, todėl prekių ženklo savininko teisių išsėmimas yra labiausiai susijęs su paralelinės prekybos problematika. Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnis, nustatantis prekių ženklo savininko teisių išsėmimą, doktrinoje vertinamas kaip vienas kontroversiškiausių Direktyvos straipsnių. ETT Silhouette byloje konstatavo, kad Prekių ženklų direktyvos 7 straipsnis nesuteikia valstybėms narėms galimybės nacionaliniuose įstatymuose nustatyti tarptautinio prekių ženklo savininko teisių išsėmimo. Dėl pasirinkto regioninio prekių ženklo suteikiamų teisių išsėmimo režimo, jo... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of exhaustion of intellectual property rights is an institute of intellectual property law closely related to international trade and the principle of free movement of goods. This principle causes not only legal but also important economic consequences. There are three types of the principle of exhaustion - national, regional and international exhaustion of intellectual property rights. In the European Union law a regional exhaustion was established by a whole series of decisions of the European Court of Justice (ECJ). The main purpose of the exhaustion rule is to prevent intellectual property owners from using their exclusive rights in order to partition the market, to safeguard the balance between the protection of intellectual property rights and the principle of free movement of goods in the Community. The application of the exhaustion rule determines that once goods protected by any right of intellectual property are placed on the market by or with the consent of the right-owner, the right to control further distribution of these goods are exhausted. Trade marks are of fundamental importance in the market. Exhaustion of trade mark rights is an issue most related to the problematic of parallel trade. The Article 7 of the Trade mark Directive, which establishes the exhaustion of trade mark rights, is one of the most controversial articles of this Directive. It was concluded in Silhouette case that Article 7 of the Trade Mark Directive precluded Member States... [to full text]

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Sudaryti juridiniai susitarimai darbo sutarties šalims sukuria darbo teises ir pareigas. Tam, kad būtų užtikrintas iš darbo sutarties kylančių teisių ir pareigų įgyvendinimas, valstybė norminiais teisės aktais yra įtvirtinusi pažeistų teisių gynimo priemones, kurių svarbiausios yra individualaus darbo ginčo institutas, savigyna ir darbo teisių gynimas pasinaudojant kompetentingomis valstybės institucijomis. Nors įstatymo leidėjas suteikia priemones pasinaudoti pažeistų teisių gynyba, tačiau numato ir pažeistos teisės gynybos įgyvendinimo sąlygas. Magistriniame darbe analizuojamos procedūrinės bei procesinės darbuotojų teisių gynimo priemonės, nagrinėjant jas remiantis individualaus darbo ginčo, savigynos individualiuose darbo teisiniuose santykiuose institutais bei analizuojant valstybinių institucijų administracines funkcijas, susijusias su darbuotojų teisių gynimu. Darbo analizė remiasi sisteminiu Darbo kodekso, Civilinio proceso kodeksų aiškinimu, analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje atsispindi tokių institucijų kaip Valstybinės darbo inspekcijos bei Lygių galimybių kontrolierių vaidmuo darbuotojo teisių gynimo procese, šių institucijų funkcijos bei jų reikšmė darbuotojų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / By implementing their rights and executing duties, employers, employees and their representatives are obliged to follow the regulation of law, respect common life rules and to act honorably, follow the principles of rationality, justice and honesty. The concluded legal agreements create labor rights and obligations for the concluding parties. In order the implementation of the rights and obligations arising of the employment agreements are ensured, the state by the help of legal regulation has entrenched measures of protection of violated rights, most important of which are the institute of individual labor dispute, self-protection and protection of employment rights by the support from respectful state authorities. Although the legislative body provides measures for the usage of violated rights protection, together also sets conditions violated rights protection. Master thesis analyses procedural and proceeding measures of protecting the rights of employees. Analyzing it pursuant to the institute of concept of labor dispute, institute of self protection in individual relation of labor law and analyzing administrational functions of governmental institutions for defending violated labor rights. Analysis of this thesis systematically refers to Labor Code and Civil Process Code. The practice of The Supreme Court of Lithuania, Supreme administrative court of Lithuania is being analyzed, where the role of such institutions, as State Labor Inspectorate and Equal Opportunities... [to full text]

Per savo veiklos metus Europos žmogaus teisių teismas ne tik išnagrinėjo šimtus bylų, kuriose ieškovai iš įvairių Europos valstybių skundėsi dėl savo šalyje pažeistų jų teisių, bet ir sukūrė savitą, visame pasaulyje pripažintą jurisprudencijos mokyklą bei tradicijas, kaip vertinti žmogaus teisių pažeidimus ir kaip spręsti tokio pobūdžio bylas. Tačiau kyla klausimas, kokia Teismo sprendimų reikšmė nacionalinei teismų jurisprudencijai ir teisei ? Darbe analizuojami Europos žmogaus teisių teismo sprendimai, priimti bylose prieš Lietuvą. Siekiant atskleisti kiek svarbūs ir kokią reikšmę Lietuvos baudžiamajam procesui ir visai teisės sistemai turi Teismo sprendimai, lyginamos baudžiamojo proceso kodekso normos galiojusios iki minimų sprendimų priėmimo ir po jų priėmimo, kai buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai. Darbe aptariami dažniausiai pasitaikantys žmogaus teisių pažeidimai: sulaikymo ar suėmimo teisėtumo problema, suėmimo ar sulaikymo trukmės pažeidimai, galimybė ginčyti suėmimo teisėtumą, suimtojo teisė į gynybą, teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai. Rašant darbą remtasi Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymais bei kitais teisės aktais, baudžiamojo proceso, tarptautinės teisės specialistų mokslo darbais, straipsniais teisinėje literatūroje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. / During its years of activity, the European Court of Human Rights has tackled hundreds of cases where plaintiffs from various European countries complained about their rights violations in their own countries. Moreover, the Court created a specific and globally acknowledged jurisprudence school and traditions on the way the human rights violations should be assessed and how this kind of cases should be dealt with. Still, the question remains: what is the importance of the Court’s decisions to the national courts jurisprudence and the Law? The work analyses decisions of the European Court of Human Rights taken in court cases against Lithuania. In order to disclose the importance and significance of the Court’s decisions for the Lithuanian penal process and the legal system in general, a comparison has been made between the norms of the penal process code in force before and after the relevant Court’s decisions when the human rights violations were identified. The work discusses the most frequent human rights violations, such as the problem of the legality of detention and arrest, violations of the period of arrest or detention, the possibility of litigation of the arrest legality, the right of the arrested for defense, the right for fast case trial, and the violations of the presumption of innocence. The author based her work on the laws of the Lithuanian penal process and other legal acts, on the scientific works and articles in legal literature by the specialists in the penal... [to full text]

Baigiamojo darbo temos aktualumas grindžiamas tuo, kad šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje žmogaus teisės bei laisvės ir paties individo padėtis yra tiesiogiai įtvirtinama tarptautiniuose dokumentuose. Vis dėlto, pabrėžiama, kad nereikia pervertinti tarptautinės teisės galimybių tiesiogiai reguliuoti individo teises bei pareigas, nes didžiausia individo teisių ir pareigų dalis yra ir bus reguliuojami vidaus teisės normomis ir užtikrinama valstybės institucijų pagalba, o tarptautinės priemonės ir toliau liks kaip papildomos, tai yra veikiančios ten, kur valstybės mechanizmas neveikia ar negali veikti. Mokslinio darbo naujumą nusako Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtakos Lietuvos administracinio proceso teisei esmės ir reikšmės paieška. Baigiamajame darbe siekiama ne tik išnagrinėti minėto dokumento taikymo ypatumus Lietuvos administracinėje teisenoje, bet ir išsiaiškinti minėto administracinio proceso teisės šaltinio vaidmenį praktinėje viešojo administravimo institucijų veikloje. Šiame baigiamajame darbe iš esmės pirmą kartą tiriama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtaka Lietuvos administracinei teisenai ir bandoma prognozuoti tolimesnės administracinės teisenos doktrinos raidos tendencijas šiame kontekste. Baigiamajame darbe siekiant išnagrinėti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo ypatumus Lietuvos administracinėje teisenoje, visų pirma, išsiaiškinama administracinės... [toliau žr. visą tekstą] / Master work is written on very actual theme, because at present international law human rights and freedoms and position of individual are consolidated directly in international documents. Although international law could not directly regulate all human rights and duties, because the biggest part of individual rights and duties are and will be regulated by concrete state legal regulations and ensured by help of state institutions. International law regulations are only additional and work only there, where state mechanism does not work. Master work newness – searching the Convention’s for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms influence on Lithuania’s administrative process essence and meaning. The aim of master work is not only analyzing peculiarity of aiming above mentioned document, but to find out the role of that document in active work of public administration institutions. In that master work first time is studied the Convention’s for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms influence on Lithuania’s administrative legal procedure and is tried to forecast the development of administrative process doctrine in this context. First of all in this work is explained the conception of administrative process, the main touches and structure institutions, which implement administrative legal procedure. In the work is also described the Convention’s for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms purpose and meaning. In work is analyzed... [to full text]

Magistro Darbo objektas – Vartotojų teisės į informaciją įgyvendinimas, gynimas ir apsauga Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti įstatyminę vartotojų teisės į informaciją bazę informacinių teisių vystymosi kontekste ir ištirti vartotojų teisės į informaciją situaciją bei šios teisės įgyvendinimą, pasirenkant konkrečių produktų rūšį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti istorinį informacinių teisių vystymąsi ir kismą. 2. Atskleisti vartotojų teisės į informaciją atsiradimą. 3. Išanalizuoti vartotojų teisės į informaciją teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 4. Atlikti informacijos pateikimo vartotojams tyrimą ir nustatyti, ar pasirinktos rūšies produktų (varškės sūrelių) gamintojai pateikia visą pagal įstatymus būtiną informaciją, ar informacija atitinka jai keliamus įstatyminius reikalavimus. Darbo struktūra. Pirmajame skyriuje, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, analizuojamas vartotojų informacinių teisių kontekstas, atskleidžiamas istorinis teisės į informaciją vystymasis, kismas, prisitaikymas prie tendencijų ir socialinių santykių pokyčių. Šiame skyriuje taip pat atskleidžiama teisės į informaciją samprata. Antrajame skyriuje analizuojamas informacinių vartotojų teisių turinys – kokias informacines teises turi vartotojai ir į kokio tipo informaciją, atskleidžiami iškylantys probleminiai ir etiniai informacinių teisių klausimai. Trečiajame skyriuje analizuojama vartotojų teisės į informaciją situacija Lietuvoje – apžvelgiami pagrindiniai įstatymai, kurie savo aprėptimi apima... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the right to information is wide-ranging, closely linked with various human rights, associated with many spheres of living. The basic notion of human informational rights is the rights to know about activities of the government. However, the content of the right to information is fast changing, affected by the vicissitude of its environment. Thus it means that the right to information had to find its place in the legal basis as well and was determined by the natural need for relationship regulations. In other words, the development of consumers’ rights was evolution and adaptation to the fast changing environment, consumerism movements, development of information society, technological progress. Even from the times of the French Revolution, the most important aspect of informational rights was knowing, what was being done, and how it was being done by the elected society members – the right to the information about activities of the government (as well as the right to participate in the ruling of the country). It was one of the fundamental bearers of democracy. Time went by and the notion of the bigger picture began to appear – it was understood that the citizen had more informational rights ant the content of his rights was expanding. The right to obtain information about oneself, collected by the institutions of the government, emerged. It is hard to say, whether the movements of the consumerism were the main influences, that stimulated the appearance of... [to full text]

Magistro darbo temos pavadinimas – Elektroninė leidyba: autorių teisių aspektai. Darbo tikslas yra išnagrinėti esamą autorių teisių, reguliuojančios elektroninę leidybą, reguliavimą, įvertinti, ar jis atitinka šiuolaikines ekonomines ir technologines tendencijas, palyginti nacionalinį, Europos Sąjungos ir įtaką turinčių kitų valstybių, ypatingai JAV, reguliavimą bei pasiūlyti reikalingus pokyčius teisiniame reguliavime arba tinkamą esamo reguliavimo aiškinimą. Elektroninės leidybos sąvoka yra nagrinėjama plačiai, įtraukiant ir elektroninių bibliotekų, darančių didelę įtaką tiek leidėjų ekonominiams interesams, tiek visuomenės poreikiui į lengvą kūrinių prieinamumą, klausimą. Nagrinėjami Lietuvos, Europos Sąjungos teisės aktai, turintys įtakos elektroninei leidybai bei elektroninių bibliotekų kūrimui. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas nacionalinio reguliavimo tinkamumas besivystantiems elektroninės leidybos teisiniams santykiams – teisinio reguliavimo skirtumai tarp materialių ir nematerialių laikmenų, tarp tradicinių ir elektroninių knygų. Nagrinėjamas platinimo teisės išnaudojimo principo taikymas, knygų panauda bibliotekose, reglamentavimo ypatumai, atsirandantys dėl nematerialių formų nepatekimo į išleidimo sąvoką, reprografinio atgaminimo išimties taikymo aspektai. Patariama, kaip reikėtų pritaikyti leidybos sutartis, siekiant išlaikyti autorių ir leidėjų teisių pusiausvyrą elektroninėje leidyboje. Analizuojami nauji Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai... [toliau žr. visą tekstą] / The title of this master's thesis is E-publishing: Aspects of Copyright. The purpose of this paper is to examine the current E-publishing copyright legislation, evaluate its compliance with modern-day economical and technological tendencies, compare national and European legislation, suggest the necessary changes or interpretations of current legislation. The term “E-publishing” is considered broadly and analysis includes digital libraries legislation and legal perspectives, which has a significant impact on both public interest and interests of copyright right holders – publishers and authors. Firstly, the national copyright legislation and its relevance to electronic publishing is analyzed – legal differences between tangible and intangible media, including differences between traditional and electronic books, rights exhaustions principle, book lending in libraries, photocopying exception, etc. Adaptations of publishing contracts necessary for E-publishing are suggested. The new wording of Law on Copyright and Related Rights and its compliance with E-publishing is analyzed, focusing on new copyright exemptions, especially reproduction of a work for teaching and scientific research purposes, allowing public libraries to make digital copies of books and make them available to the public by dedicated terminals on the premises of the said institutions. Finally, the digital libraries and their legislation as well as perspectives and suggestions are analyzed, including the famous... [to full text]

Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas apibrėžiamas kaip teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams teisiniams santykiams. Vien tik elgesio taisyklių (darbo teisių ir pareigų) darbo teisinių santykių subjektams nustatymas teisės normų pagalba, tai dar nereiškia teisės normos įgyvendinimo. Teisės norma pradeda veikti atsiradus juridiniam faktui, kitaip tariant, teisės norma įgyvendinama, kai tik atsiranda joje numatytų situacijų ir aplinkybių. Taigi darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas pasiekiamas šiomis darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo stadijomis: visų pirma turi būti sukuriamos pačios darbo teises ir pareigas formuluojančios teisės normos, antra, turi atsirasti juridinis faktas, o fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti darbinį teisnumą ir veiksnumą ir taip prieinama prie teisinio santykio, esančio teisės normos įgyvendinimo rezultatu. Tam, kad darbo teisės ir pareigos būtų ne deklaratyvios, bet ir realiai įgyvendinamos, būtina garantuoti darbo subjektams galimybę pasinaudoti teisėtais darbo teisių gynimo būdais, iš kurių svarbiausi yra darbo teisių savigyna ir darbo teisių gynimas, pasinaudojant kompetentingomis valstybės ar nevalstybinėmis institucijomis. Tiesiogiai įgyvendinant teisės normą, praktikoje susiduriama su įvairiomis problemomis: nereti atvejai, kai teisės normos yra suprantamos skirtingai ir subjektyviai, tokiai pačiai situacijai yra nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, o dėl gyvenimo ir socialinės elgsenos, kuriai norima daryti įtaką, kaitos... [toliau žr. visą tekstą] / Implementation of labour rights and duties is defined as implementation of legal rules under actual legal relationship. Establishing the code of conduct (labour rights and duties) for the entities engaged in labour legal relationship with the help of legal rules alone does not mean implementation of legal rule. Legal rule starts functioning after the appearance of legal fact, in other words, legal rule is implemented as soon as the foreseen situations and circumstances appear therein. Thus, implementation of labour rights and duties is achieved through the following stages of implementation of labour rights and duties: firstly, the very legal rules formulating labour rights and duties should be established; secondly, legal fact should emerge, and natural as well as legal entities should have labour legal capacity, and in this way it comes to legal relationship existing as the result of legal rule implementation. In order labour rights and duties were not only declarative, but also really implemented, it is necessary to guarantee the possibility for labour entities to make use of legal methods for protection of labour rights, where the most important are self-protection of labour rights and protection of labour rights by using competent public or independent institutions. In direct implementation of legal rule various problems are faced in practice: quite often cases are when legal rules are understood differently and subjectively, different legal regulation is established for... [to full text]

Magistro darbo “Mažumos akcininkų teisių apsaugos ir gynimo Lietuvoje probleminė analizė” pagrindinis tikslas ir uždavinys yra atskleisti smulkiojo akcininko sampratą, aptarti jam priskirtas teises bei išanalizuoti pagrindinius teisių pažeidimus bei gynybos metodus, kuriais gali pasinaudoti ši akcininkų grupė. Lietuvos Respublikoje nėra įtvirtinti specialieji norminiai aktai, skirti mažumos akcininkų apsaugai bei gynybai. Smulkieji akcininkai naudojasi visomis teisėmis, kurios yra suteiktos akcininkams bendrai. Šios teisės apima – balsavimo ir dalyvavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisę, teisę atskleisti informaciją, taip pat teises ginčyti daugumos sprendimus bei pareikšti išvestinį ieškinį. Mažumos akcininkai gali naudotis visomis šiomis teisėmis. Dar daugiau jie turi papildomų teisių, kurios suteikia jiems galimybę išeiti iš bendrovės parduodant savo akcijas. Kadangi magistro darbo tema “Mažumos akcininkų teisių apsaugos ir gynimo Lietuvoje probleminė analizė” pati savaime suponuoja problematikos analizę, tai jame yra aptariamos ne tik pačios teisės, bet ir pagrindinės šių smulkiojo akcininko teisių įgyvendinimo problemos, susijusios su teisės į informaciją, teisės gauti dividendus bei didžiausią dėmesį skiriant mažojo akcininko gynybos mechanizmams, t.y. galimybės pasinaudoti daugumos sprendimų nuginčijimo bei išėjimo iš bendrovės teisėms. / The aim of the paper „Protection and defence problem analysis of minority shareholders rights in Lithuania“ is to define the minority shareholders themselves, to discribe the rights prescribed to them. The main issue is to analyse the aspects of abuse of their rights and methods of struggling against this illegal behavior. Lithuanian law does not establish special mechanism for the protection of minority shareholders. However, it does invest all shareholders with the certain legal aids which serve as tools to protect their interests. These include those rights which are primarily based on the principles of equality and proportionality; as well as other rights, such as attendance and voting at the general meeting of shareholders, contesting the decisions made by the company‘s bodies, and the right to access to information about the company. Minority shareholders are entitled to freely exercise any of above rights. Moreover they are entitled to require the investigation of the company‘s activities and thus judicially verify whether the company, its corporate bodies, or any of its members are acting with due diligence and resonable care. They also have a right to force majority share holders to buy their holdings to use so called squeeze-out and sellout rights and derivative action procedure. All these features were listed in the paper. Due to Paper is called „Protection and defence problem analysis of minority shareholders rights in Lithuania“, there were analysed main... [to full text]