Darbo jėgos migracija yra teigiamas reiškinys, padedantis spręsti nedarbo bei darbo jėgos trūkumo problemas. Dėl to svarbu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu užtikrinti darbuotojų migrantų apsaugą. Šiame darbe daugiausiai dėmesio skiriama darbo jėgos migracijai Europos Sąjungoje ir laisvo darbuotojų judėjimo suteikiamoms teisėms. Laisvo darbuotojų judėjimo laisve gali naudotis Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra pripažįstami darbuotojais. Asmenys priskiriami darbuotojams remiantis Europos Bendrijos, o ne Lietuvos (nacionaline) teise. Europos Teisingumo Teismas darbuotoją apibrėžia kaip asmenį, atliekantį nesavarankišką veiklą, kuris už šią veiklą gauna nustatytą atlyginimą. Dirbamas darbas turi būti efektyvus ir tikras. Svarbiausi laisvo darbuotojų judėjimo turinio elementai yra teisė įsidarbinti, teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybės narės teritorijoje, teisė pasilikti valstybės narės teritorijoje pasibaigus darbui joje. Draudžiama tiek tiesioginė, tiek netiesioginė darbuotojų migrantų diskriminacija dėl pilietybės. Darbuotojų migrantų teisės Europos Sąjungoje taip pat užtikrinamos nustačius socialinės apsaugos koordinavimo sistemą, taip pat užtikrinant abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos Respublikos piliečiams taikomos laisvo darbuotojų judėjimo nuostatos laikantis pereinamojo laikotarpio nuostatų pagal metais nuo stojimo dienos skaičiuojamą formulę 2+3+2. Pažymėtina, jog pereinamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Labour migration is a positive phenomenon that helps to solve unemployment or lack in labour force problems. Therefore it is very important to protect the rights of migrant workers in national as well as international level. The major part of this work is dedicated for labour migration in European Union. Free movement of persons is one of the fundamental freedoms guaranteed by Community law. It is one of the most important right under Community law for individuals, and an essential element of European citizenship. The concept and implications of this freedom have been interpreted and developed by the case-law of the European Court of Justice, including the concept of worker itself. The European Court of Justice has interpreted the concept of worker as covering a person who undertakes genuine and effective work under the direction of someone else for which he is paid. This freedom is laid down in article 39 of the EC Treaty and it entails: the right to look for a job in another Member State, the right to work in another Member State, the right to reside there for that purpose, the right to remain after the work relations are finished. Every migrant worker has the right to equal treatment in respect of access to employment, working conditions and other advantages. After the recent EU enlargement Lithuania became a member of EU, this means that the freedom of free movement of workers applies also to Lithuanian workers, with exceptions assessed in the Act of Admission. This Act... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

ES leido privatiems subjektams teisminėmis gynybos priemonėmis, tiek tiesiogiai ETT, tiek netiesiogiai per preliminaraus nutarimo procedūrą, ginti savo teises, kurias jiems suteikia EB teisė, todėl jie, kai tik to prireikia, neturėtų vengti pasinaudoti šia privilegija. Dėl šios priežasties, šio magistro darbo tikslas yra padėti asmenims geriau suvokti preliminarių nutarimų procedūros esmę ir atkreipti jų dėmesį į tai, jog jie, būdami bylos šalimis EB Sutarties 234 str. pagalba gali daryti įtaką nacionalinio teismo sprendimui, kadangi prašymas dėl preliminaraus nutarimo pateikimo – tai ne tik būdas užtikrinti vienodą EB teisės aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse, bet kartu tai ir netiesioginė galimybė privatiems subjektams patekti į ETT, siekiant apginti savo pažeistas teises. Taigi, šiame darbe trumpai apibūdinus pačią preliminarių nutarimų procedūrą, didžiausias dėmesys skiriamas vienai iš svarbiausių šios procedūros funkcijų – asmens teisių apsaugai. Siekiant geriau atskleisti preliminaraus nutarimo reikšmę privačių subjektų interesų užtikrinimo srityje, darbe pateikiamos reikšmingos naujausios ETT bylos bei duomenys apie valstybių narių praktiką taikant EB Sutarties 234 str. Preliminarių nutarimų procedūros palyginimas su kitomis EB Sutartyje įtvirtintomis teisminėmis gynybos priemonėmis leis suprasti, kodėl preliminarūs nutarimai yra laikomi viena iš galimybių, o neretai ir vienintele asmenims apginti savo pažeistas teises. Nacionaliniai teismai per preliminarių... [toliau žr. visą tekstą] / European Union allow private persons, by means of judicial protection measures, to defend their rights, which they derive from EC law, directly before the European Court of Justice (i.e. ECJ) as well as indirectly through the preliminary reference procedure; therefore, these persons should take advantage of such privilege, whenever they need that. Accordingly, one of the main objectives of this master thesis is to help individuals to perceive in a better way a core nature of the preliminary rulings procedure and call their attention to the fact, that they, being parties at particular case, pending before a national court, have a possibility through the Art. 234 of EC Treaty to influence the decision of the national judge. This is because, the preliminary reference is not any longer only a mean of ensuring uniform interpretation and application of EC law throughout the Member States, but also it is an indirect opportunity for private persons to access the European courts for protecting their rights. Thus, after shortly describing the main points of the preliminary reference mechanism, the greatest attention in this thesis is paid to one of the most important functions of this procedure – protection of the rights of persons. In order to reveal more clearly a significance of the preliminary ruling in the context of securing the interests of private persons, this thesis contains important up to date ECJ cases and data about the practice of the Member States, while applying Art. 2... [to full text]

This paper analyses different systems of and concepts to editorial system processes management. On this analysis a new approach in the field of triple (user-group-role) based access control and message/step based workflow for editorial systems. Used technologies in and basic concepts of access control and workflows methods are presented and discussed based on their impact towards software development.

Valstybių teisių perėmimo ir pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą tema yra aktuali Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms dėl to, kad pastaruoju metu itin aktyviai Lietuva pradėjo reikalauti Rusijos Federacijos atlyginti tarptautiniais pažeidimais, įvykdytais SSRS, padarytą žalą. Šios žalos Rusijos Federacija atlyginti nesiima, motyvuodama tuo, kad Rusijos Federacija yra skirtingas subjektas nuo SSRS, ir, esą, tokia padėtis ją atleidžia nuo atsakomybės bei iš jos išplaukiančių pareigų. Valstybių pareigos atlyginti tarptautiniu pažeidimu padarytą žalą klausimas valstybių teisių perėmimo kontekste taip pat nėra nei reguliuojamas universalių tarptautinių dokumentų, nei gausiai pagrįstas vieninga tarptautine praktika, nei išsamiai nagrinėtas tarptautinės teisės doktrinoje. Dėl šios priežasties būtina išnagrinėti tiek tarp valstybių susiklosčiusią praktiką, tarptautinius teisinius santykius, kylančius tiek atskirai valstybių teisių perėmimo bei tarptautinio pažeidimo atveju, tiek situacijos, kuriomis šie du institutai sprendžiami drauge. Tad šio tiriamojo darbo tikslas – atskirai išnagrinėti ir aptarti valstybių teisių perėmimo bei atsakomybės už tarptautinius teisės pažeidimus praktiką ir teisinį reguliavimą, kartu doktrinos pateikiamas išvadas; taip pat atskleisti, kokios taisyklės taikomos šiuo metu valstybių atsakomybei už tarptautinės teisės pažeidimus valstybių teisių perėmimo kontekste. Šio tikslo siekiama įgyvendinant konkrečius uždavinius: išnagrinėti... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of state succession and obligation to make reparation for the injury caused by internationally wrongful act is a matter of great relevance to Lithuania and other Baltic states because recently Lithuania began to require from Russian Federation to make reparation for the internationally wrongful acts committed by the USSR very actively. Russian Federation refuses to make reparation motivating that Russian Federation is a separate subject from USSR and that this is the reason why it is not responsible for the wrongful acts committed by the USSR. The question of the obligation to make reparation in the context of state succession is not under regulation of universal treaties, nor multiplicitly founded on judicial practice, also is not a subject of wide analysis in doctrinal level. That is why it is necessary to analyze practice of the states, international relations, arising in the area of state succession and internationally wrongful acts as well as the situations were these two institutes are to be dealt together. Therefore the aim of this master’s work is to analyze and discuss the cases and legal regulation as well as the doctrinal conclusions on state succession and obligation to make reparation; also to reveal the rules which are applied on the state responsibility in the context of state succession. This aim is to be pursued through particular tasks: to analyze the concept, scope, variants of state succession, to describe internationally wrongful act, it’s... [to full text]

Šiame ribotos apimties magistro baigiamajame darbe analizuojama žmogaus teisių apsaugos institucijų sistema. Didelis dėmesys skiriamas nacionalinės žmogaus teisių institucijos, veikiančios pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus, sampratos analizei. Pateikiama užsienio šalių nacionalinių žmogaus teisių institucijų analizė (Airija, Danija, Vokietija, Lenkija). Darbe darytina išvada, kad Lietuvoje turėtų būti steigiama nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri vykdytų žmogaus teisių padėties stebėjimą, didintų visuomenės žinomumą, konsultuoti valstybės valdžios institucijas žmogaus teisių klausimais, bendradarbiautų su tarptautinėmis institucijomis, užtikrintų Lietuvoje tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi, nagrinėtų individualius asmenų skundus dėl visų žmogaus teisių pažeidimų tiek viešoje, tiek privačioje srityje. Taip pat darbe analizuojamos klasikinių ir specializuotų ombudsmenų veikla ir reikšmė žmogaus teisių apsaugoje, pateikiant Skandinavijos valstybių ombudsmenų veiklos analizę bei išsamiau analizuojamas Lietuvos Respublikoje įsteigtų Seimo kontrolierių, Lygių galimybių kontrolieriaus bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijų statusas. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teismo, kaip pagrindinės žmogaus teises ginančios institucijos, veiklos analizė, prieinant prie išvados, jog teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra viena svarbiausių žmogaus teisių apsaugos garantijų. Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses the system of human rights institutions. Special focus is placed on the concept of national institutions operating in compliance with the Paris Principles approved by the United National General Assembly. An analysis of foreign national human rights institutions (Ireland, Denmark, Germany, Poland) is also offered. The study made leads to the conclusion that a national institution should be established in Lithuania to monitor the human rights situation, improve public awareness, consult state authorities on human rights issues, cooperate with international institutions, ensure compliance with international human rights standards in Lithuania, and examine complaints by individual persons regarding any violation of human rights in both public and private sectors. The thesis also analyzes the activities of traditional and specialized ombudsmen and the role they play in the protection of human rights, based on a detailed overview of the activities of Scandinavian ombudsmen. It addresses in detail the status of the Seimas ombudsmen, the Office of the Equal Opportunities Ombudsman and the Office of the Ombudsman for the Protection of Children’s Rights operating in the Republic of Lithuania. The master’s thesis also analyses the activities of courts of law as the primary institution to protect human rights, concluding that the principle of judicial independence serves as a principal human rights guarantee. The status of the Constitutional Court of the... [to full text]

Habilitacijai teikiami mokslo darbai, susiję su dviem tyrimų sritimi – autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo teoriniais ir praktiniais aspektais. Teikiamuose mokslo darbuose, remiantis kitų valstybių, Lietuvos doktrina ir teismų praktika analizuojama ir aiškinama teisinio reguliavimo novelų esmė, pateikiamos tam tikro instituto ar dalyko fundamentalios žinios ir vertinimai. Atsižvelgiant į tai, kad, ypač intelektinės nuosavybės teisės srityje, dauguma analizuotų klausimų susiję su Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktų nuostatų įgyvendinimu vidaus teisėje, analizuojami šio įgyvendinimo rezultatai, nagrinėjamos atitinkamų nuostatų turinys ir taikymo galimybės, atskleidžiamos tinkamo ir netinkamo teisės taikymo atvejai, doktrininiu aiškinimu šalinamos esamos teisinio reguliavimo ar teisės taikymo spragos arba klaidos. Taip pat iškeliamos tam tikros teisės politikos formavimo, vystymo ir strategijos kryptys bei problemos, orientuojantis į racionalumo ir apsaugos funkcionalumo kriterijus. Tyrimuose didelę reikšmę turi istorinis, lyginamasis, teleologinis tyrimų metodai. Didelę reikšmę teikiamuose darbuose turi monografija apie autorių teisę, kurioje sistemiškai nagrinėjami pagrindiniai principai, šaltiniai, objektai, subjektai, asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės bei jų apribojimai. Remiantis droit d‘ auteure tradicija, autorių teisės paskirtis ir pagrindinė funkcija yra reguliuoti trejopo pobūdžio interesų konfliktus ir rasti... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the scientific studies comprises a study of key issues of the protection of copyright as well as enforcement of other intellectual property rights. The basic methods of study used in the works are comparative, historical and teleological. The model of legal regulation of the protection of intellectual property rights chosen is the one existing in the states of droit d’ auteur and copyright systems, and based on this model the key issues of copyright protection are analysed by way of comparing and assessing the aspects provided for in the Lithuanian legislation. Lithuania follows the droit d’ auteur system. In general, the Lithuanian copyright law does not reflect any unique tradition. The development of intellectual property rights protection in Lithuania essentially coincided with the accession to international and regional organisations and to international agreements. When Lithuania decisively implemented one of its foreign policy aims — to become a member of the European Union — the approximation of its national law to the European Union legislation commenced in the field of intellectual property law as well as in the whole legal system. The scientific monograph and the few scientific articles analyse the main aspects of the protection of copyright: main principles of copyright, legal sources, subject matter of the protections, the author or other copyright owner, contents of protection (economic rights and moral rights), limitations and exceptions... [to full text]

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo yra pirmasis teisės aktas Europos Bendrijoje, skirtas pašalinti esminius valstybių narių nacionalinių įstatymų reguliavimo skirtumus intelektinės nuosavybės teisės gynimo srityje. Šiame darbe analizuojamos Direktyvos 2004/48/EB nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisės gynimo būdais, priemonėmis ir procedūromis, bei vertinamas šių nuostatų įgyvendinimas ES valstybių narių nacionalinėje teisėje. Analizei pasirinkta Lietuva ir ES valstybės narės, turinčios didžiausias šios srities tradicijas ir esminius egzistavimo skirtumus: apsiribota Jungtine Karalyste, Vokietija bei Prancūzija. Darbe nesiekiama nagrinėti visų teisinių gynimo būdų ar išsamiai gvildenti teisių gynimo nuostatas ir jų taikymo praktiką analizuojamose valstybėse: pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų teisių gynimo būdų ir priemonių esmei atskleisti bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo vertinimui minėtų valstybių teisėje. Darbe remtasi tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais, nagrinėjamų valstybių įstatymais, teismų praktika, teisės doktrina, Direktyvos ir įstatymų parengiamaisiais darbais; daug dėmesio skirta monografijoms, Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdintiems moksliniams straipsniams. / The Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights is the very first EU legislation aiming to approximate the legislative systems and to assimilate disparities in the field of intellectual property rights enforcement. In this paper we analyze the provisions of Directive 2004/48/EC related to the measures, procedures and remedies of intellectual property rights enforcement. Also, we evaluate the implementations of these provisions into the national legislatures of the EU Member states. The analysis focuses on Lithuania and some of the EU member states that have old traditions and essential differences on the matter: the United Kingdom, Germany and France. We do not attempt to examine all the civil remedies nor to describe thoroughly the practices of application of the civil remedies in the Member States in question; instead, the main attention in this paper is focused on the revelation of the legal nature of corresponding measures, procedures and remedies, and evaluation of appropriate implementations of Directive’s provisions into the selected legislature systems. The paper references various international, regional and national legislations of the four states, judiciary practices, travaux préparatoires, jurisprudence; as well as various studies, papers and publications of Lithuanian and foreign authors.

Šiandien Europos valstybių teismų praktikoje pastebima tendencija plėsti asmens neturtinių teisių apsaugos lygį. Kai kuriose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose – atsisakoma tradicinių teisinio reguliavimo modelių, ribojančių galimybes taikyti tam tikrus civilinių teisių gynimo būdus asmens neturtinių teisių pažeidimo atveju. Plečiasi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymo sritis. Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos ir įstatymų leidžiamosios valdžios pagalba Europos valstybėse plečiamas teisės saugomų neturtinių vertybių sąrašas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens neturtinėms teisėms, susijusioms ne su fiziniais, o su vidiniais, psichologiniais individo parametrais. Plečiantis asmens neturtinių teisių spektrui kyla asmens neturtinių teisių tarpusavio konkuravimo problema: kaip turi būti derinamos lygiavertės, tarptautiniu ir konstituciniu lygmeniu įtvirtintos asmens neturtinės teisės, kad būtų garantuota veiksminga šių teisių apsauga? Tyrimo tikslas – išskirti ir plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius asmens neturtinių teisių apsaugos plėtimosi dinamiką ir mastą bei akcentuoti aktualiausias asmens neturtinių teisių apsaugos problemas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama asmens neturtinių teisių apsaugos samprata, aptariamos valstybės saugomos neturtinės vertybės, jų gynimo ir teisės pažeidimų prevencijos galimybės. Antroji dalis skirta išskirti ir aptarti veiksnius... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, it is a tendency in European countries to widen the scope of protection of personality rights. In some countries, such as Germany, Austria, Netherlands, the traditional models of legal regulations, which restrict a possibility to invoke certain means of civil protection regarding the cases of infringement of personality rights are repudiated. The scope of application of non-pecuniary damage as a means of civil defense is being developed. European Court of Human Rights case-law, national court case-law and legislative authority – all have a great influence on developing a list of personality rights which is closely related not to physical, but to interior and psychological parameters of individual. The widening scope of protection of personality rights the main problem rise in competing in between with the rights themselves – how to find a fair balance between the equivalent rights which are ordained on the constitutional and international level in order to guarantee the effective protection of the personality rights. The aim of the analysis is to characterize and analyze the main factors in more detail, which determine the scope and dynamics in the protection of personality rights, and to emphasize the problems of the protection of personality rights. In the first part of the master thesis the author analyses the conception of personality rights, discusses the main state protected values, and the means of how to defense them as well as the possibility to prevent... [to full text]

The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.