The topic of this thesis is the preliminary ruling institution found in article 234 EC and contemporary its problems. This institution is based on a co-operation between the ECJ and national courts giving each of the two types of courts their own tasks and responsibilities. The co-operative approach entails a mutual respect for the other type of court’s function and a focus on dialogue as a driving force in the development of Community law through preliminary rulings. The second chapter of the thesis focuses on the review of the activity of Community courts taking part in the mechanism of the preliminary ruling. This activity is meant to ensure that the same Community law act is equally comprehended and applied and in the case of the act violation it is defended by referring of the national court to the European Court of Justice. The right and obligation of the national court to refer to the ECJ is possible only in two cases because of the interpretation and validity of the Community legal act. The European Court of Justice has determined that to it should refer not only the last instance national courts according to the EC Treaty article 234 (3), but also the lower instance national courts when there arises the question of the Community law validity. The European Court of Justice has also determined conditions according to which the last instance national courts are discharged from the obligation to refer according to the EC treaty Article 234 (3). The conclusion made at... [to full text]

Šio darbo objektas – laisvo darbuotojų judėjimo teisinis turinys. Darbuotojų judėjimo laisvė yra vienas esminių pagrindų, sudarančių laisvą asmenų judėjimą, kurį sąlygoja ES pilietybės turėjimas, bei ES vidaus rinką. Visų pirma aptariamas teisinis darbuotojų judėjimo laisvės pagrindas, kuris įtvirtina darbuotojams garantuojamas teises, taikant nediskriminacijos dėl pilietybės principą. Toliau darbe remiantis EB sutarties 39 straipsniu, EB antrine teise bei EBTT praktika, kuri turi nemažą įtaką atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, bandoma išskiriamos ir detaliai analizuojamos tiek darbuotojo asmeninės teisės, tiek teisės, suteikiamos kartu apsigyvenantiems šeimos nariams, atskirai aptariant šeimos narių, ne valstybių narių piliečių padėtį bei, remiantis naujausia Teisingumo Teismo praktika, kylančias problemas naudojantis EB teise garantuojamomis teisėmis. Atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, būtina aptarti ir šiai teisei taikomus apribojimus. Pirmiausia aptariama pereinamųjų laikotarpių, kurie nustatyti po 2004 metų ES plėtros senosioms valstybėms išreiškus baimę dėl masiško darbuotojų antplūdžio iš naujųjų valstybių narių, reikšmė. Be to, pats EB sutarties 39 straipsnis numato tam tikrą sritį, kada pati valstybė narė gali apriboti darbuotojų judėjimo laisvę, būtent dėl darbo valstybės tarnyboje. Tačiau vis labiau šis klausimas perduodams į Bendrijos kompetencijos ribas, siekiant šį klausimą spręsti remiantis funkciniu metodu. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the analysis in this final paper is the legal content of the free movement of workers within EU. The free movement of workers is a fundamental principle of the EC Treaty and central to the achievement of the overall objectives of the single market of EU. It is also one of the four pillars underlying the creation of the Single Market set out in the Treaty. The legal basis is the Article 39 of the Treat, where the free movement of workers is defined more precisely. It entails the abolition of any discrimination based on nationality as regards employment, remuneration and other conditions of work and employment. Subject to limitations justified on grounds of public order, public security or public health, the freedom of movement for workers entails the right to accept offers of employment actually made and to move freely within the territory of Member States for this purpose. It also gives them the right to stay in a Member State for the purpose of employment and to remain in that State after having been employed there. However, the Treaty excludes certain posts in the public service from the provisions on the freedom of movement, insofar as they entail the exercise of official authority. The rights of the family members, third countries nationals are discussed separately in this master paper. The basic Regulation (EEC) No 1612/68, in its interpretation of the Treaty, attaches great importance to the principle of equality of treatment for national workers and for... [to full text]

ES leido privatiems subjektams teisminėmis gynybos priemonėmis, tiek tiesiogiai ETT, tiek netiesiogiai per preliminaraus nutarimo procedūrą, ginti savo teises, kurias jiems suteikia EB teisė, todėl jie, kai tik to prireikia, neturėtų vengti pasinaudoti šia privilegija. Dėl šios priežasties, šio magistro darbo tikslas yra padėti asmenims geriau suvokti preliminarių nutarimų procedūros esmę ir atkreipti jų dėmesį į tai, jog jie, būdami bylos šalimis EB Sutarties 234 str. pagalba gali daryti įtaką nacionalinio teismo sprendimui, kadangi prašymas dėl preliminaraus nutarimo pateikimo – tai ne tik būdas užtikrinti vienodą EB teisės aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse, bet kartu tai ir netiesioginė galimybė privatiems subjektams patekti į ETT, siekiant apginti savo pažeistas teises. Taigi, šiame darbe trumpai apibūdinus pačią preliminarių nutarimų procedūrą, didžiausias dėmesys skiriamas vienai iš svarbiausių šios procedūros funkcijų – asmens teisių apsaugai. Siekiant geriau atskleisti preliminaraus nutarimo reikšmę privačių subjektų interesų užtikrinimo srityje, darbe pateikiamos reikšmingos naujausios ETT bylos bei duomenys apie valstybių narių praktiką taikant EB Sutarties 234 str. Preliminarių nutarimų procedūros palyginimas su kitomis EB Sutartyje įtvirtintomis teisminėmis gynybos priemonėmis leis suprasti, kodėl preliminarūs nutarimai yra laikomi viena iš galimybių, o neretai ir vienintele asmenims apginti savo pažeistas teises. Nacionaliniai teismai per preliminarių... [toliau žr. visą tekstą] / European Union allow private persons, by means of judicial protection measures, to defend their rights, which they derive from EC law, directly before the European Court of Justice (i.e. ECJ) as well as indirectly through the preliminary reference procedure; therefore, these persons should take advantage of such privilege, whenever they need that. Accordingly, one of the main objectives of this master thesis is to help individuals to perceive in a better way a core nature of the preliminary rulings procedure and call their attention to the fact, that they, being parties at particular case, pending before a national court, have a possibility through the Art. 234 of EC Treaty to influence the decision of the national judge. This is because, the preliminary reference is not any longer only a mean of ensuring uniform interpretation and application of EC law throughout the Member States, but also it is an indirect opportunity for private persons to access the European courts for protecting their rights. Thus, after shortly describing the main points of the preliminary reference mechanism, the greatest attention in this thesis is paid to one of the most important functions of this procedure – protection of the rights of persons. In order to reveal more clearly a significance of the preliminary ruling in the context of securing the interests of private persons, this thesis contains important up to date ECJ cases and data about the practice of the Member States, while applying Art. 2... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas laisvo prekių judėjimo rūšis – paralelinis importas ir visos su juo kylančios problemos Europos Sąjungoje. Šis prekių judėjimo rinkos viduje būdas yra ypatingas tuo, kad jis yra itin mažai reglamentuotas Europos Bendrijos institucijų išleistais teisės aktais. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri taip yra nevienareikšmė ir pasikeitusi per daugelį metų nuo pirmos bylos, susijusios su paralelinio importo teisinio reglamentavimo problematika. Kadangi ginčai Teisingumo Teisme susiję su paraleliniu importu per pastaruosius 40 metų dažniausiai kyla dėl to, kad egzistuoja intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimo problema, pirmoje dalyje nagrinėjamos teorijos, turinčios įtakos intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimui, bei aptariamos paralelinio importo problemos, susijusios su atskiromis prekių rūšimis. Pažymima tai, kad medikamentų paralelinio importo reglamentavimas yra išskirtinis, kadangi šioms prekės reikalinga ypatinga valdžios institucijų priežiūra, todėl atsiranda papildoma problema – paralelinių importuotojų importuojamų medikamentų licencijavimo skirtumai atskirose valstybėse narėse. Antroje dalyje nagrinėjamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisių pasibaigimu. Pažymima, kad atskirų teisės aktų, ypač EB Sutarties ir Prekių ženklų direktyvos nuostatos palieka daug laisvės jų interpretavimui, kurį atlieka Teisingumo Teismas. Tačiau ne... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis is devoted to special type of free movement of goods – parallel import and all problems related to it. It is special because of lack of regulation under European Community law. The implication is that the main objective of thesis is jurisprudence of European Court of Justice, which decisions are subject to regular changes. The great number of disputes that have arisen in the Common Market over past forty years point to a lack if certainty as to how intellectual property owners’ rights are exhausted through use. Considering this the first part of thesis is dedicated to analysis of different doctrines of exhaustion and problems related to different types of goods movement. Further the chapter concerns the parallel import if medicaments – goods that are special because of particular attention from national authorities of member states that is through licensing system. Concentrating to particularities of exhaustion of intellectual property rights, the second chapter explains the grounds for legal start for parallel import. It should be noted that articles of EC Treaty and the Trade marks directive leaves in confusion because of lack of certainty how particular clauses needs to be explained. Further the chapter considers useful theories of intellectual property law, such as common origin doctrine, that the courts might have developed as a basis for evaluating all instances of parallel importation. In this chapter the problem with different level of protection of... [to full text]

Šiame darbe yra stengiamasi parodyti religijos ir teisės, kaip socialinių fenomenų, tarpusavio ryšį. Pirmoje dalyje autorius stengiasi parodyti religijos ir teisės istorinius, etimologinius, simbolinius skirtumus ir panašumus bei pabrėžti istorinę religijos įtaką teisės sampratai. Šios dalies pabaigoje autorius ieško teisės sampratos užuomazgų bibliniame pirmojo nuopuolio pasakojime. Antroji darbo dalis yra skirta teisingumo sampratai, kurio autoriaus nuomone apjungia tiek religiją ir filosofiją, tiek pastarąsias su teise. Visų pirma, atskleidžiama mitinė-religinė teisingumo samprata senovės Egipte ir Graikijoje. Vėliau nagrinėjama filosofinė teisingumo samprata, ypač remiantis Derrida dekonstrukcine filosofija. Šios dalies pabaigoje pateikiama „teisminė teisingumo samprata“, remiantis Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudencija. Trečioje dalyje stengiamasi atskleisti šiuolaikinės filosofinės hermeneutikos ištakas biblinėje egzegetikoje, todėl pateikiama istorinė biblinės egzegetikos apžvalga. Vėliau dėmesys perkeliamas egzistencializmui ir fenomenologinei dialogo filosofijai, ypač akcentuojant S. Kierkegaardo ir E. Levino indėlį. Galiausiai, pateikiama filosofinės hermeneutikos apžvalga, remiantis Gadamerio ir Vattimo indėliu. Paskutinė dalis skirta parodyti biblinės egzegetikos ir filosofinės hermeneutikos tradicijos galimą įtaką šiuolaikinei teisės sampratai. Darbo pabaigoje pateikiami kai kurie galimi teisminio argumentavimo hermeneutiniai metodai ir taisyklės. Darbas... [toliau žr. visą tekstą] / The very aim of this master thesis is to show some existing relations among religion and law. In the first section the author shows some etymologic and symbolic similarities of these two phenomena and also emphases the religion’s historic influence onto the concept of law. In the end of the first section the author tries to find some origins of this concept especially in the biblical narrative on the Fall of Man. The second section is deserved for the concept of justice, which, according to the author, may also connect religious, philosophical and legal phenomena. In the beginning of this section the mythical-religious concept of justice is described, especially what concerns ancient Egypt and Greece. Later author concentrates on philosophical concept of justice, especially regarding „deconstructionist“ philosophy of Jacques Derrida. In the end of this section – judicial concept of justice is revealed according to jurisprudence of Lithuanian Constitutional court. The third section is devoted for showing some exegetical origins of the modern philosophical hermeneutics. Therefore, firstly, the author concentrates on historic survey about biblical exegesis. Afterwards the main attention is drawn to existentialism and phenomenological philosophy of dialog, especially concentrating on philosophy of Søren Kierkegaard and Emmanuel Levinas. Finally, philosophical hermeneutics is analyzed, relying on philosophy of Hans Georg Gadamer and Gianni Vattimo. The last section of the thesis... [to full text]

Šiame magistro baigiamajam darbe nagrinėjama dviejų teismų – Tarptautinio teisingumo teismo ir Europos teisingumo teismo daroma įtaka tarptautinių teisės normų kūrimui. Tarptautinė teisė šiuo metu apima labai plačias ir sudėtingas tarptautinio pobūdžio sferas. Tačiau tarptautinėje teisėje nėra institucijos, kuri priimtų visuotinai privalomus tarptautinius teisės aktus. Šioje sistemoje tarptautinės teisės subjektai patys kuria tarptautines teisės normas ir principus, ir patys jų laikosi. Nemažą, nors ir netiesioginę įtaką kuriant bei plėtojant tarptautinės teisės normas turi ir tarptautiniai – pasauliniai bei regioniniai – teismai. Daugeliu atvejų minėtų tarptautinių teismų priimami sprendimai turėjo įtakos sprendžiant panašias bylas ir ateityje bei įtvirtinant tarptautinius visuotinai pripažįstamus teisės principus. Be to, tiek Tarptautinis teisingumo teismas, tiek Europos teisingumo teismas ne tik sprendžia ginčus tarp šalių, bet taip pat „užpildo“ egzistuojančias parlamentinės kontrolės spragas. / Influence on creation of international law rules by two courts – the International Court of Justice and the European Court of Justice is analyzed in this master’s final job. The international law covers wide and difficult range of the international spheres. But there is no institution in the international law, which would enact the international acts. Subjects themselves create law rules and principles at the same time sticking to them. The international courts – global and regional have quite big although indirect influence on development of the international law rules. In many cases, judgments made by the international courts, had the influence on solving similar cases in the future and on assessing internationally conventional law principles. Furthermore the International Court of Justice and the European Court of Justice not only solve issues between sides, but also “fill” the gap in the parliamentary control.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Bendrosios arba vidaus rinkos pagrindas yra keturių pagrindinių laisvių garantija. Laisvė teikti paslaugas yra viena pagrindinių laisvių. Pagrindinės paslaugų judėjimą vidaus rinkoje reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos EB Sutartyje. Ši nuostata suteikia garantiją EB įmonėms įsisteigti ir laisvai teikti paslaugas kitos šalies, negu yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, teritorijoje. Laisvo paslaugų judėjimo principas buvo aiškinamas ir vystomas Europos Teisingumo teismo daugelio metų praktikoje. Tačiau, nežiūrint į tam tikrus pasiekimus atskiruose paslaugų sektoriuose, paslaugų vidaus rinka nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Šios darbo tikslas yra atskleisti teisės laisvai teikti paslaugas teisinį turinį nagrinėjant naujausią Europos Teisingumo teismo praktiką laisvo paslaugų judėjimo srityje bei analizuojant EB Sutarties nuostatų, reguliuojančių laisvą paslaugų judėjimą, interpretaciją ankstesniuose sprendimuose. Paslaugų teikimas Europos Sąjungoje yra dinamiška ir sparčiai besivystanti ekonominė veikla, kuri sąlygoja ir Europos Teisingumo teismo praktikos laisvo paslaugų judėjimo srityje kitimą. Naujausioje Europos Teisingumo teismo praktikoje įvardinta daug teisinių, administracinių bei praktinių kliūčių laisvam paslaugų judėjimui. / The very core of the common or internal market was and it is guarantee of the four fundamental freedoms. The freedom to provide services is one of the fundamental freedoms. The central principles governing the internal market for services are set out in the EC Treaty. This guarantees to the EU companies the freedom to estblishe and freedom to provides services on the teritory of another Member state other than the one in which they are established. The principles of free movement of services have been clarified and developed over years through the case law of the European Court of Justice. However, despite progress in some specific service sectors, the overall internal market for services is not working as well as it should be. The aim of this Paper is to disclose the legal content of the EU provision by examining the recent case law of the European Court of Justice on free movement of services and analysing interpretation of the EU Treaty provisions the freedom to provide services in it‘s early judgements. Provision of services within EU is very dinamyc and fast developing economic activity, that is a reason for developing the European Court of justice case law on free movemet of services. Many legal, administrative and practical obstacles were identified in recent case law of European Court of Justice.

Darbe nagrinėjami bausmės tikslai ir jų įgyvendinimo problemos. Atskleidžiama bausmės samprata, pateikiama kaip bausmės sąvokos įtvirtinamos Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Apžvelgiamos bausmių teorijos ir jų kritika bei tai, kokią įtaką jos turi Lietuvos baudžiamajai politikai. Aptariami bausmės požymiai, esmė, turinys ir elementai. Didelis dėmesys skiriamas bausmės tikslams apibrėžtiems baudžiamajame įstatyme, nagrinėjamos jų teorinės bei praktinės problemos. Atskleidžiama bausmės tikslų samprata Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose. Atskirai nagrinėjami baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pateikiama kaip teismam skiriant bausmes pavyksta įgyvendinti teisingumo principą bei kaip šis tikslas atsispindi teismų praktikoje. Nagrinėjama kokią įtaką bausmės vykdymas turi bausmės tikslų pasiekimui, kaip teismas skirdamas bausmes sieja jas su bausmės tikslai. / The master this is concentrates on the aims of punishment and their implementation issues. The concept of punishment is disclosed. The theories of punishment and their criticisms are overviewed, their impact on Lithuanian criminal policy is considered. Separate characteristics and elements of punishment as well as its essence and contents are discussed. Close attention is paid to the aims of punishment defined in the criminal law; their theoretical and practical problems are discussed. The concept of punishment aims foreseen in the criminal law is disclosed. All punishment aims foreseen in the criminal law are overviewed and problems related to their implementation discussed. It is also analyzed what influence the enforcement of the punishment has on the achievement of the punishment aims, how the court applying the punishment links it with the aims of the punishment.

Magistro baigiamojo darbo pavadinimas „Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į Europos Teisingumo Teismą“. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir pasiūlymai. Magistro darbe nagrinėjami teisės ir pareigos kreiptis dėl preliminaraus nutarimo probleminiai aspektai, didžiausią dėmesį skiriant kreipimosi į ETT ir asmens iš Bendrijos kilusios teisės apsaugos santykio analizei. Autorė darbe remiasi Lietuvos ir užsienio šalių autorių moksliniais darbais, konferencijų medžiaga, ETT jurisprudencija. / The title of the thesis is “The Right and Obligation of the National Courts to Apply to the European Court of Justice”. The thesis consists of introduction, four parts, conclusions and suggestions. The work includes the analysis of the problematic aspects related to the right and obligation to apply for the preliminary ruling. The main attention is paid to the analysis of the relation between the cases of appeal to the ECJ and the protection of a person’s right arising from the Community. The author of the work refers to the scientific works of Lithuanian and foreign authors, conference material, the jurisprudence of the ECJ.