Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, siekiant identifikuoti prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymui reikšmingus kriterijus, šių kriterijų taikymo sąlygas bei įtaką vertinant bendrą prekių ženklų įspūdį, taip pat atkreipiamas dėmesys į teorinius ir praktinius probleminius prekių ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo klausimus ir siūlomi jų sprendimai. Pirmojoje dalyje labai koncentruotai nurodomas su prekių ženklų tapatumu ir panašumu susijęs teisinis reglamentavimas. Antrojoje dalyje atskleidžiama prekių ženklų tapatumo sąvoka bei prekių ženklų tapatumo vertinimas buvusio Pirmosios Instancijos Teismo, dabartinio Bendrojo Teismo ir ETT praktikoje, taip pat, siekiant tapatumo klausimą išnagrinėti visapusiškai, pasiremiant pavyzdžiais ir iš Vidaus rinkos harmonizavimo tarnybos praktikos. Trečioji darbo dalis skirta aptarti prekių ženklų panašumą bei išnagrinėti jam nustatyti reikšmingus kriterijus. Šioje dalyje Bendrijos ir Lietuvos teismų sprendimų analizė atlikta pagal bendriausius prekių ženklų panašumo nustatymo kriterijus: skiriamuosius ir dominuojančius elementus, vaizdinį, fonetinį bei konceptualų lyginimą. Darbo pabaigoje atskirai aptariama netradicinių prekių ženklų panašumo nustatymo specifika. / SUMMARY Establishment of Identity and Similarity of Trade Marks in the Case Law of the European Court of Justice and Lithuanian Courts This master thesis is dedicated to analyze case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts, with the aim to identify criteria significant for establishment of identity and similarity of trade marks, conditions for application of those criteria as well as influence upon evaluation of the general impression created by trade marks. In addition, attention is drawn to theoretical and practical problem issues in establishment of identity and similarity of trade marks and suggestions on their solution are made. In the first part, a list of condensed references is made to laws pertinent to the identity and similarity of trade marks. The second part reveals the concept of identity of trade marks and judgment of identity of trade marks in the case law of the former Court of First Instance, currently the General Court, and the European Court of Justice, supplemented by additional illustrations from the practice of the OHIM, in attempt of painting the full picture of the identity issue. The third part of the thesis focuses on the discussion of the similarity of trade marks and analysis of criteria for establishment of similarity of trade marks. Herein the analysis of case law of the European Court of Justice and Lithuanian courts has been carried out based on general criteria of similarity of trade marks: distinguishing and dominating... [to full text]

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]