The subject of this Paper is „The right to life regulation under the European Convention on Human Rights“. The right to life is the most basic human right. It is guaranteed under many international conventions and it is protected by constitutions of all states of the world. The right to life is the first right guaranteed in the European Convention of Human Rights. Scope of this right has changed during the years. It was strongly influenced by the decisions of the European Court of Human Rights.

Beveik nuo pat autorių teisių apsaugos pradžios greta autorių teisių buvo įtvirtinti ir autorių teisių apribojimai. Autorių teisių apribojimai yra viena iš keleto autorių teisių ir visuomenės teisės į informaciją, saviraiškos laisvės, teisės į privatumą, mokslą bei kitų prigimtinių žmogaus teisių suderinimo priemonių, kuri įstatymų specialiai numatytais atvejais riboja autorių turtines teises, suteikdama kūrinių naudotojams teisę atlygintinai ar neatlygintinai naudotis kūriniais be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto sutikimo. Atsižvelgiant į autorių teisių apribojimų paskirtį suderinti autorių teises su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, autorių teisių apribojimų sampratą lemia atitinkama autorių teisių ir kitų prigimtinių žmogaus teisių pusiausvyra. Veikiama daugybės skirtingų veiksnių, autorių teisių ir kitų prigimtinių žmogaus teisių pusiausvyra nuolat kinta, o reaguodama į šiuos pokyčius, nuolat kinta ir autorių teisių apribojimų samprata. Pastaruoju metu vis dažniau manoma, kad dėl įvairių veiksnių, ypač dėl technologinių, šiuolaikinė autorių teisių ir kitų prigimtinių žmogaus teisių pusiausvyra yra gerokai pakreipta autorių pusėn, dėl ko autorių teisių apribojimų išlikimui kyla didelė grėsmė. Atsižvelgiant į šias problemas ir siekiant, kad ateityje autorių teisių apribojimai išliktų ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo paskirtį, teisės literatūroje pateikiama daugybė pasiūlymų kaip autorių teisių apribojimai ateityje galėtų ir turėtų būti reformuojami... [toliau žr. visą tekstą] / Almost from the very beginning of the copyright protection copyright limitations by copyright has been established. Copyright limitations are one of a number of copyright and the society’s right to information, freedom of expression, right to privacy, education and other human rights inherent and harmonization measures that restrict the author’s economic rights with the specifically provided cases by the laws giving users the right repayable or gratuitous to use works without the permission of the author or other copyright subject. In view of purpose of copyright limitations to combine copyright with other inherent human rights copyright limitations are determined by the appropriate copyright and other inherent human rights balance. Copyright and other inherent human rights balance is constantly changed by influencing of many different factors and conception of copyright limitations constantly changes too. Recently, it has increasingly thought, that due to a variety of factors, especially technological, modern copyright and other inherent human rights are significantly tilted the balance toward the author, on what copyright limitations are creating a serious threat for survival. In view of these problems and on purpose to remain the future of copyright limitations and could properly fulfil its purpose, legal literature contains numerous suggestions on how copyright limitations in the future could and should be reformed. These above mentioned copyright limitations on the... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]

Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Nediskriminacijos principas yra vienas iš svarbiausių žmogaus teisių apsaugos elementų, vertinant jį kartu su visų asmenų lygybės principu yra sukuriami pagrindai gerbti žmogaus orumą ir skiepyti pagarbą jam. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jiems privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiame darbe analizuojama diskriminacijos ir lygybės santykis, pateikiama pačios diskriminacijos samprata, trumpai apžvelgiama, kokiuose teisės aktuose, tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose yra įtvirtintas diskriminacijos draudimo principas. Vienas iš draudžiančių diskriminaciją pagrindų yra draudimas diskriminuoti dėl socialinės padėties. Darbe pateikiamas išsamus socialinės padėties suvokimas. Kadangi Lietuvoje teisminės praktikos šioje srityje beveik nėra, todėl teisminės praktikos spragą Lietuvoje iš dalies padeda užpildyti 1998 m. įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri nagrinėja gyventojų, patyrusių diskriminaciją, skundus. Straipsnyje nagrinėjamas diskriminacijos draudimas dėl socialinės padėties sudarant, vykdant ir nutraukiant darbo sutartį, išimtys ir garantijos, pagrindžiančios skirtingų sąlygų taikymą darbe. Taip pat pateikiami diskriminaciją patyrusių asmenų teisių gynimo būdai. / The principle of non-discrimination is one of the most important elements of the protection of human rights. Human rights should not be discouraged and give them privileges on the basis of gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, beliefs or views. In this work are analysed relations of equality and discrimination, the concept of discrimination, which laws it, international, national is consolidated the principle of non-discrimination. One of the anti-discrimination grounds is the prohibition to discrimination on the grounds of social status. The work present detailed understanding of the social situation. Since there are no such practices in Lithuania, therefore, the case law of Lithuania vacuum to fill and help the Office of the Equal Opportunities Ombudsman, established in 1998, which deals with people who have suffered discrimination complaints. The article research the prohibition to discrimination on the social status the establishment, execution and termination of contract, exceptions and guarantees that justify the different treatment of the work. It gives people who have suffered of discrimination remedies as well.

Viešųjų pirkimų teigiamas poveikis valstybių ekonomikai paskatino šios teisės šakos vystymą ir nuolatinį reguliavimo tobulinimą. Tai ilgainiui tapo itin parankia ekonomikos, inovacijų, konkurencijos skatinimo priemone. Sparčiai plečiantis tarptautinei rinkai ir skverbiantis į viešųjų pirkimų sritį, egzistuojantis viešųjų pirkimų reguliavimas nebeatitiko esamų sąlygų. Atsirado poreikis šalinti tarptautinės prekybos barjerus viešuosiuose pirkimuose, tapo reikalinga gerokai padidinti skaidrumo, nediskriminavimo garantijas ir sukurti veiksmingesnę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų sistemą. Kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų ir šių tikslų realiam įgyvendinimui, reikalingos veiksmingos, neatidėliotinos teisių gynimo priemonės, be kurių nebūtų įmanomas joks teisinis reguliavimas. Efektyvios tiekėjių teisių gynimo priemonių sistemos užtikrinimas tapo vienu iš prioritetinių tikslų modernizuojant viešųjų pirkimų reguliavimą globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Lietuvos viešųjų pirkimų reguliavimui didžiausią įtaką padarė Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas. Iki dabartinės tiekėjų teisių gynimo priemonių sistemos įtvirtinimo buvo nueitas ilgas kelias, lydimas dažnos įstatymų kaitos ir nestabilumo, kas neišvengiamai sukėlė neigiamų padarinių tiek tiekėjams, tiek pačioms perkančiosioms organizacijoms. Tačiau nors dabartinė tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema formaliai atitinka tarptautinius standartus – reguliavimas tapo žymiai aiškesnis, numatyta daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / A positive influence of public procurement for countries economics gave the impulsion for development and permanent modernisation of public procurement regulation. This eventually became a good measure to promote economics, inovation and competition. Due to the fast and continual expansion of international market and penetration into public procurement, the regulation level of public procurement became insufficient and inapplicable to existing conditions. It bacame necessary to eliminate barriers for the opening-up public procurement sector to international market, improve transparency, non-discrimination guarantses and create more effective system of public procurement. To have tangible effects and achieve these purpose, an effective and rapid remedies, without wich none of the legal regulation could normally operate, became necessary. The effective remedies system of suppliers in public procurement became one of the main priorities for modernisation of legal regulation in global, regional and national levels. The main inffluence to legal regulation of public procurement in Lithuania made the implementation of European Union legal acts. Lithuania had long and full of many changes of public procurement regulation way till now existing regulation was implemented. Nevertheless the existing remedies system of suppliers in public procurement formally is in accordance with global standarts – regulation became more definite, more alternative remedies became available to use... [to full text]

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, atsiradus privačiai nuosavybės teisei, iširus bendruomeninei žemėvaldai, atsirado ir pradėjo vystytis servituto teisės institutas, kuris yra reikalingas tam, kad būtų galimybė įgyvendinti savininko teises normaliomis sąnaudomis, net prieš kito savininko valią. Šio teisės instituto ekonominė reikšme taip pat yra labai svarbi. Be servituto dažnai nebūtų įmanoma, pavyzdžiui, įrengti vandentiekio ar iškasti melioracijos griovio svetimoje žemėje. Esant tokiai situacijai, iškyla būtinumas sureguliuoti šiuos santykius teisės normomis ir nustatyti servitutus. Atsižvelgiant į ekonominį šių santykių aktualumą, svarbus tampa ne tik tinkamas teisinis reglamentavimas, bet ir teisės normų taikymas bei aiškinimas, siekiant tiksliai apibrėžti atskirų teisės institutų santykiuose dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, su tuo susijusiai rizikas, siekiant minimizuoti neigiamus padarinius. Šio magistro darbo tyrimo objektas – servituto nustatymo teisinis reguliavimas bei jo ypatumai. Šiame magistriniame darbe analizuojami teisės aktai reglamentuojantys servituto nustatymą. Pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja servituto nustatymą yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris nustato servituto sąvoką, turinį, rūšis, nustatymo būdus, servituto pabaigą. Priklausomai nuo servituto nustatymo būdo ar turinio analizuojami ir kiti įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas... [toliau žr. visą tekstą] / After the restoration of Lithuanian independence, the emergence of private ownership, communal land tenure breakup, emerged and began to develop a servitude Law Institute, which is necessary in order to implement the owner‘s rights under normal cost, even against the will of another owner. The economic value of this Law Institute is also very important. Without servitude is often not possible, for example, to install plumbing or drainage ditch dug in a strange land. In this situation, there is a need to regulate these relations with rules of law and to set the servitudes. Because of the economic relevance of this relationship, not only the legal regulation becomes important, but also very important is the application of the law and interpretation in order to specify the relations between involved subjects‘ rights and responsibilities, with the associated risks in order to minimize adverse impacts. The research subject of this thesis is the legal regulation of the determining the servitude and its features. In this master thesis there is analyzed the legislation regulating determining the servitude. The main act which regulates the determining the servitude is the Civil Code of the Republic of Lithuania, which establishes the concept of servitude, the content, types, determining methods, the end of servitude. Depending on the method of determining the servitude or content, there are analyzed other laws, such as the Land Law of the Republic of Lithuania, the Land Reforms Law of... [to full text]

Rašto darbas yra skirtas grupės ieškinio instituto teisinei analizei, siekiant įvertinti grupės ieškinio reglamentavimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis Rašto darbo tikslas yra suformuluoti konkrečius pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui dėl grupės ieškinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje. Rašto darbo pirmojoje dalyje išanalizuojami skirtingi grupės ieškinio modeliai, įtvirtinti įvairiose jurisdikcijose: JAV (įtvirtintas klasikinis grupės ieškinio modelis), Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (tai Lietuvos Respublikai artimos jurisdikcijos, kuriose įtvirtinti grupės ieškinio modeliai, pasižymintys tiek Kontinentinės, tiek Bendrosios teisės sistemos bruožais). Taip pat tiriamos ir vertinamos Europos Sąjungos institucijų iniciatyvos reglamentuoti kolektyvinius teisių gynimo būdus. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma išvada, kad, nors grupės ieškinio samprata įvairiose valstybėse yra skirtinga, ieškinio sąvoka turėtų būti formuluojama atsižvelgiant į grupės ieškinio tikslą (ginti tam tikros grupės teises ir interesus), naudos gavėjų ratą (grupės narius), individualių asmenų teisę reikšti ieškinį, teismo priimto sprendimo res judicata galią grupės nariams ir teismo proceso efektyvumą bei grupės ieškinio tikslingumą, įvertinant individualaus ieškinio pareiškimo galimybes. Antrojoje Rašto darbo dalyje išanalizuojamos ir įvertinamos grupės ieškinio reglamentavimo iniciatyvos Lietuvos Respublikoje. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final paper is devoted to research an institute of class action, aiming to explore the possibilities of class action regulation in Lithuania. The main goal of this Final paper is to present the options of class action regulation in the civil procedure to a legislator of Republic of Lithuania. The author of the Final paper analyses different models of class action in the first part of Final paper. The research is based on different jurisdictions, such as the USA (traditional class action), Sweden, Finland and Norway (law systems close to the Republic of Lithuania and these systems have class action regulation). Also, the research contains initiatives of the regulation of collective actions in the institutions of the European Union. The author leads to the findings that class action regulation in different countries differs a lot. Anyway, it is possible to formulate a class action definition according to goal of class action (defend the rights of the members of a group), individual right to claim, res judicata of a judgment, and efficiency, expediency and eligibility of a group claim. The author of the Final paper analyses and qualifies the initiatives of class action regulation in the Republic of Lithuania. The authors leads to the findings that the legislator’s initiative of the year 2006 is not adaptive to Lithuanian civil procedure. That is why because The law draft of 2006 retains an overwhelming connection between group action and public interest. Also, to the... [to full text]

Nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių institutas yra specifinė Lietuvos teisinės sistemos struktūrinė dalis, kurios susiformavimą Lietuvos teisėje lėmė istorinės priežastys, t.y. 1940 metais okupacinės valdžios įvykdyta agresija prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir šių veiksmų pasekmė – įgyvendinta viso turėto nekilnojamojo turto nacionalizacija. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pripažinus, kad piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės yra nepanaikintos ir turi tęstinumą, buvo priimti specialūs šiuos teisinius santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai ir jų nustatyta tvarka bei sąlygomis pradėtas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimas. Šis procesas Lietuvoje tęsiasi jau nuo 1991 metų ir, deja, iki 2007 metų pabaigos dar nėra pilnai užbaigtas. Šiame magistro darbe nuosavybės teisių atkūrimo institutas analizuojamas per vieną iš sudėtinių dalių – t.y. nagrinėjant nuosavybės teisių atkūrimą į miestų žemę. Būtent ši sritis buvo pasirinkta kaip tyrimo objektas, nes dabartinė situacija Lietuvoje (pvz.: Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 11,37 % žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas lėčiausiai vykdomas miestų teritorijose. Tiriant pasirinktą restitucijos teisinių santykių grupę, pirmiausia buvo detaliai išnagrinėta teisės atkurti nuosavybės teises į miestuose turėtą žemę įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje buvo aprašoma ir analizuojama, kokiems piliečiams... [toliau žr. visą tekstą] / The institute of legal relations considering restoration of ownership rights is a specific constituent part of Lithuanian legal system, formation of which in Lithuanian law was determined by historical circumstances: the aggression that was inflicted on the independent Lithuanian Republic by occupant authorities in 1940, whereas the outcome of these actions was nationalization of all privately owned real estate. In 1990 when the independence of Lithuania was restored and the fact that property ownership rights of citizens, which were gained before occupation, are indefeasible and continuous was officially acknowledged, appropriate standard legal regulations were passed which would regulate these legal relations. Upon the order and conditions of these new regulations the restoration of ownership rights commenced. In Lithuania this process already continues since 1991 and, unfortunately, by the end of 2007 it is not yet fully completed. In this master’s thesis the institute of restoration of ownership rights is analyzed through one of its constituent parts, i.e. by analyzing restoration of land ownership rights in the cities. This specific field has been chosen as an object of analysis because current situation in Lithuania allows coming to a valid conclusion that in the cities restoration of ownership rights is pursued at the slowest rates (e.g., in the city of Vilnius ownership rights were restored to only 11.37% of overall land, which is claimed in citizens’ applications)... [to full text]

This subject was hosen because I hope that the child welfare, these right guard sovereign, may be safeguard purposeful working with some institutions who are in assent nicety way. I will try detected cooperation from sociopolitical as well as institutions who oppressing the child right. I will try with the accomplished analyses help present status, presenter inferences and will try to get the hang how to do assent action perfected. We must ready some professional sociopolitical and must give them some competence because they have hold child socialization process uh-uh in the education institution but as well as outside institution. Sociopolitical must be agent from child and institutions who may be oppressed the right of child. If we reach the welfare of child we must run-up master sociopolitical must accent general interdepartmental work. The sociopolitical and professional who working in the children’s right guard institutions must have some competitions from helping organization, practice coordination, as well as control of organization and steady action perfection.