Dvarų paveldo išsaugojimas daug metų yra viena didžiausių paveldosaugos problemų Lietuvoje. Pirmiausia dėl to, kad dvarų sodybos yra kompleksiniai objektai, kurie negali būti išsaugoti be nuolatinės priežiūros ir yra brangiai išlaikomi ir tvarkomi, ypač kai nėra naudojami. Čia kyla problema – valstybės, naudotojų ir paveldosaugininkų interesų konfliktas, kurį bandoma reguliuoti teisės aktais, tik ar visada sėkmingai? Apie dvarų paveldą ir jo išsaugojimo problemas ypač paskutiniu metu nemažai rašoma ir kalbama, tačiau realiai nedaug daroma, kad padėtis pasikeistų. Problema nėra nauja, tačiau paskutiniu metu matyti naujos tendencijos dvarų panaudoje. Jei ankščiau pagrindinė atgaivinto dvaro vizija buvo pirminės jo, kaip ūkio vieneto funkcijos, sugrąžinimas, tai paskutiniuoju metu dvaras vis dažniau įsivaizduojamas kaip kaimo turizmui pritaikyta sodyba, viešbutis-konferencijų (ar pobūvių) vieta, kaip savininkų vasaros rezidencija ar gyvenamoji sodyba, kurioje buvusi ūkinė veikla visai pamiršta. Magistrinio darbo tikslas atskleisti ir įvertinti dvarų sodybų paveldosaugą sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiu remiantis teisine baze ir paveldotvarkos rezultatais. Tyrimo objektas - dvaro sodyba, ar palivarkas, jo paveldosaugos problemos. Dvaro sodyba, kaip tam tikros teritorijos apgyvendinimo sistemos, elementas, užimantis atitinkamą žemės sklypą, kuriame yra įvairūs pastatai ir statiniai, želdynai, atviri vandens telkiniai, dirbamos žemės sklypai, kelių ir takų tinklas bei kiti... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of manor heritage for many years has been one of the major concerns of heritage protection in Lithuania. Foremost this is due to the fact that manor are complex objects, that cannot be preserved without regular upkeep, their maintenance, especially if they are not in use, being high-priced. There the problem arise about a clash of interests among the state, users and heritage protectors, the problem being attempted to handle by means of legal acts. Only there is a doubt, if this always can bring to a success? Lately manor heritage and its protection issues are time and again spoken or written about, but in reality too little is being done to change the situation. The issue is not new, though currently new tendencies can be seen as regards their usage. If earlier the key vision of a revitalised manor was restitution of its original function, so lately a country-seat is pictured as a place for country tourism, for a hotel or a conference-room, and, eventually, for a private summer-house, in which farming is not likely to be undertaken. The aim of the Master’s Paper is to identify and assess the situation of manor heritage protection in soviet and post-soviet times according to the results in legislation and heritage administration. The object of study – a manor or a palivark and its heritage protection issues. A manor as an element of a certain settlement system, which occupies a certain estate for houses and plants, open water-pools, farmlands network of roads and... [to full text]

Šiame darbe yra nagrinėjamas abortas, kaip socialinis reiškinys, kuris reiškia žmogaus vaisiaus sunaikinimą iki jo gimimo, ir aborto baudžiamumo kriterijai bei ribos Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse. Žmogaus iki gimimo teisinė apsauga yra viena daugiausiai diskusijų kelianti ir vieno galutinio atsakymo neturinti socialinė sritis, tačiau aišku, kad valstybės požiūris į vaisiaus gyvybę tiesiogiai nulemia teisės poziciją abortų klausimu. Baudžiamoji teisė kaip griežčiausia priemonė apsaugoti esmines žmogiškas vertybes negali likti abejinga ir abortų srityje, kadangi šis reiškinys yra pavojingas tiek besilaukiančiai moteriai tiek ir jos vaisiui. Lietuvoje baudžiamoji teisė vaisiaus gyvybės nelaiko teisės objektu, kurį reiktų saugoti, todėl abortai yra galimi iki 12 savaičių nėštumo. O abortų kriminalizavimą lemia tik jo pavojingumas moters sveikatai ir gyvybei. Teisėto aborto tvarką Lietuvoje reglamentuoja poįstatyminis teisės aktas, kurio ne visi pažeidimai yra laikytini neteistu abortu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso prasme. Darbe analizuojami aborto neteisėtumą lemiantys veiksniai, kurie yra ne tik nėštumo trukmė, kontraindikacijos, subjektas atliekantis nėštumo nutraukimą, bet ir jo padarymo tinkama vieta, kurios išaiškinimas teisės aktais ir teismų praktika nėra pakankamai vieningas ir tikslus. Kadangi pasaulyje abortų draudimo ribos yra ne vienodos, darbe apžvelgiama ir užsienio valstybių teisinė praktika šiuo klausimu. Iš kurios matyti, kad vien abortų... [toliau žr. visą tekstą] / The work deals with abortion as social phenomenon, what means the destruction of human foetus, by termination of pregnancy due to social, personal or medical indication. Also the work deals with criterions and limits of punishability of abortion in Lithuania and other countries of Europe. The protection of the right to life of unborn is the one of most negotiable, without unanimous answer, social questions. But it is evident that the attitude of government to the foetus life directly determines the position of law regarding abortion. The penal law as most restrictive remedy for protection of fundamental human values can’t be indifferent to abortion range, because this negative phenomenon can be dangerous both pregnant woman and foetus. The life of the foetus isn’t the object of law, that needs to be protected by law in Lithuania, because of this the termination of pregnancy is legal until twelfth week of pregnancy. The criminalization of abortion is governed by the fact that there is a risk of mother’s health and life. The order of legal abortion is regulated by the act, but not a law in Lithuania, also it is observed that not all breaches of this order mean illegal abortion by Penal code of Lithuania. This work analyses the factors that determine the punishability of abortion, that are not only the term of pregnancy, contraindications, the subject which terminate the pregnancy, but also the right place where abortion can be done. After analyses of practice of law and court... [to full text]

Verslo teisės magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali analizuojant žemės teisinio reglamentavimo Lietuvoje problemas. Žemės teisinė apsauga apima žemės ir aplinkos teisės šakų normas (tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygiu), todėl darbe stengiamasi išsiaiškinti žemės teisinės apsaugos sistemą, jos ypatumus, taikymą ir kylančias problemas. Darbe analizuojamas Lietuvos teisės aktų atitikimas tarptautinei ir Europos Sąjungos teisei, apžvelgiama teismų praktika su žemės teisine apsauga susijusiose bylose. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių teisės norminiais aktais bei moksline literatūra pateikti žemės teisinės apsaugos sampratą; 2. Atlikti žemės ir aplinkos teisės, kaip atskirų teisės šakų, reglamentuojančių žemės teisinę apsaugą, išskyrimo analizę; 3. Išanalizuoti teisės aktų, reglamentuojančių žemės teisinę apsaugą, sistemą bei pateikti jos vertinimą; 4. Atlikti žemės teisinės apsaugos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teismų praktikoje analizę. Darbo struktūrą sudaro trys dalys: pirmoje – formuluojama žemės teisinės apsaugos sąvoka; antroje - išanalizuotas žemės teisinės apsaugos reglamentavimas tarptautinėje teisėje, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje; trečioje – pateikiama teismų praktikos žemės teisinės apsaugos klausimais analizė. Magistro baigiamajame darbe analizuojami ir sisteminami pagrindiniai tarptautinės aplinkos teisės principai, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, įtvirtinantys žemės teisinę... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the master’s work in business law is relevant for analysis of problems in legal regulation of land in Lithuania. Legal protection of land includes provisions of branches of land law and environmental law (at international, European Union and national level), for this reason attempts were made to ascertain the system of legal protection of land and the peculiarities, application and the problems arising thereof. There were made analyses of conformity of laws of Lithuania to the international law and laws of the European Union, there was also made review of practice of the courts in cases related to the legal protection of land. Tasks of the work: 1. to present the conception of legal protection of land according to the laws of the Republic of Lithuania and of foreign countries and on the basis of the scientific literature; 2. to make an analysis of the partition of land law and environmental law as separate branches of law regulating legal protection of land; 3. to traverse the system of legal acts regulating legal protection of land and to present an evaluation of it; 4. to perform an analysis of implementation of legal protection of land in the practice of courts of the Republic of Lithuania. The structure of the work constitutes of three parts: in the first part – the conception of the legal protection of land is being formulated; in the second part – the regulation of the legal protection of land in international law, European Union and Lithuania is being... [to full text]

Base de données est un recueil d’œuvres, de données ou d’autres éléments indépendants, disposés de manière systématique ou méthodique et individuellement accessibles par des moyens électroniques ou d’une autre manière. La protection organisée par la directive, par le Code de la propriété intellectuelle français et par la Loi des droits d’auteurs et des droits voisins lituanienne est double.

Darbe detaliai apžvelgiamos intelektinės nuosavybės techninės apsaugos formos, įvairios jų klasifikacijos, iš kurių šiame kontekste svarbiausias yra skirstymas į aktyvias ir pasyvias techninės apsaugos priemones. Darbe išsamiai analizuoti apsaugos mechanizmai, skirti intelektinę nuosavybę saugančių techninių apsaugos priemonių teisinei apsaugai, pradedant 1996 m. PINO autorių teisių, fonogramų gamintojų ir transliuotojų sutartimis, 2001 m. ES direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, baigiant įvairių valstybių (įskaitant ir Lietuvos) nacionaliniu teisiniu reguliavimu. Atliktos teisinės informacijos analizės pagrindu atskleidžiamos intelektinės nuosavybės teisinių ir techninių apsaugos priemonių suderintos ir nesuderintos sritys ir daroma išvada, jog teisinės apsaugos mechanizmas, pasirinktas sureguliuoti techninių apsaugos priemonių naudojimą ir kitus susijusius veiksmus, buvo netikslus ir nepasiteisino, kadangi daugelis valstybių nacionaliniu lygiu skirtingai ir neatsižvelgiant į pirminius tikslus interpretavo ir įgyvendino techninių apsaugos priemonių teisinės apsaugos nuostatas. Praktinis situacijos tyrimas atskleidžia neigiamą visuomenės ir teisių gynimo institucijų požiūrį į pasirinktą teisinės apsaugos modelį ir į techninių apsaugos priemonių naudojimą apskritai, kadangi techninės apsaugos priemonės sukelia daug problemų teisėtiems intelektinės nuosavybės objektų naudotojams ir nedaro poveikio asmenims... [toliau žr. visą tekstą] / Master Paperwork thoroughly overviews technical protection measures of intellectual property and various classifications of them and determines the main differentiation in this work context – i.e. classification to active and passive technical protection measures. This paperwork also deeply analyses legal protection mechanisms of technical protection measures, starting WIPO Copyright, Phonogram producers and broadcasters treaties of year 1996, continuing to European Union directive on the harmonization of certain aspects of copyright and related rights in the information society of year 2001 and finishing the analysis of the national legal regulations of different world countries, including Lithuania. Under the basis of the analysis of the legal information, the author reveals harmonized and incompatible areas between legal protection of intellectual property and technological protection measures and concludes that the legal protection mechanism, which was chosen to regulate the usage and other related actions of technological protection measures, was not correct and did not serve the purpose, because many countries diversely and without seeking primary goals of WIPO treaties interpreted and implemented the provisions of the legal protection of technological protection measures. The practical survey of the situation reveals negative opinion of society, scholars and justice institutions concerning the chosen legal protection model and concerning the usage of technological... [to full text]