Daugiabučių modernizavimo problema nagrinėjama, remiantis Europos Komisijos išleista "Energijos vartojimo efektyvumo pastatuose" direktyva. Darbe atkreipiamas dėmesys į mažų daugiabučių, kurie gyvenamųjų pastatų modernizavimo procese sudaro mažumą, sektorių. Darbe siekiama įvertinti tipinio mažo daugiabučio renovacijos galimybę iki beveik nulinės energijos pastato koncepcijos rodiklių, kuri buvo pateikta kaip reikalavimas visiems ES naujai statomiems pastatams nuo 2020 m. (viešosios paskirties - nuo 2018 m.) Tyrimo metu buvo atlikti eksperimentiniai elementų šiluminių savybių matavimai, kurie vėliau panaudoti pastato energijos balanso skaičiavimams bei energinio modelio sudarymui. Pritaikant dažniausiai naudojamas energijos taupymo priemones, modeliuojami keli mažai energijos vartojančio pastato variantai. Naudojantis programine įranga, sumodeliuotas galimas energijos tiekimas pastatui iš atsinaujinančių energijos šaltinių, siekiant užtikrinti kuo didesnę AEŠ dalį pastato energijos balanse. Atlikti ekonominiai modernizavimo variantų vertinimai. Pagal pasirinktą kriterijų pateiktas labiausiai šalies mastu tinkantis, atsižvelgiant į Lietuvos daugiabučių namų rinką, ekonominius bei energetinius rodiklius, daugiabučio energinis modelis. / The issue of multi-residential building refurbishing is being analyzed reffering to the "Energy performance of building directive", introduces by European Commission. This paper puts attention to the share of buildings that takes the minority by participating in residential building renovation program. Research is made to assess the case study of refurbishing a small scale residential building achieving a performance of nearly zero energy building. In the directive it is stated, that from year 2020 all newly built buildings will have to be nearly zero energy. All new public buildings must have this energy performance from the year 2018. During the research, experimental measurements of thermal characteristics of thermal envelope elements were made. These results were used to stimulate the yearly energy balance and create energy model of the building. With the use of most common renewable energy techniques and energy saving measures, several energy models were analyzed. With the use of sophisticated computer software, possible energy supply schemes with high share of RES were introduced. Energy supply solutions were analyzed on an economic basis. Referring on set criterions, most suitable solution of energy supply scenario is offered, considering the real estate market, economic and energetic indexes of Lithuania.

Magistro darbe nagrinėjamas mokomasis aerodinaminis vamzdis, su kuriuo bus galima atlikti laboratorinius darbus ir nesudėtingus mokslinius tyrimus. Aptariama aerodinaminio vamzdžio reikšmė studentams, Lietuvos ūkiui ir aplinkosaugai. Taip pat pateikiama, kokius bandymus su aerodinaminiu vamzdžiu bus galima atlikti Pastatų energetikos katedroje. Apžvelgti laboratorijos įrangos gamintojų – Aerolab, G.u.n.t, Armfield, Stirolab, GDJ Inc mokomieji aerodinaminiai vamzdžiai, projektavimo rekomendacijos. Pastatų energetikos katedrai suprojektuotas aerodinaminis vamzdis, papildomai pridėti triukšmo slopintuvai prieš ir už ventiliatoriaus. Taip pat atlikta kompiuterinių programų, kuriomis naudojantis galima atlikti oro srautų moduliaciją, analizė, ir pasirinkus tinkamiausią programą atlikta Pastatų energetikos katedros aerodinaminio vamzdžio darbinės kameros moduliacija. Šio baigiamojo darbo rezultatas – pagamintas ir surinktas mokomasis aerodinaminis vamzdis, kuris bus naudojamas laboratoriniams darbams ir tyrimams atlikti. Darbą sudaro 11 dalys: įvadas, 11 skyrių dėstomoji dalis, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 65 p. teksto be priedų, 39 iliustr., 9 lent., 30 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo grafikai ir priedai. / Masters‘ thesis deals with an educational wind tunnel which is to be used to carry out laboratory works and simple research. It disscuses the importance of wind tunnel for students, Lithuanian economy and environment protection. It also presented tests those can be made with wind tunnel in the department of buildings’ energetics. The educational wind tunnels, design recommendations of the laboratory equipment manufacturer – Aerolab, G.u.n.t, Armfield, Stirolab, GDJ Inc were overviewed. Wind tunnel for department of buildings’ energetics was designed, in addition silencers before and behind the fan were added. There are also made an analysis of computer programs, which enable air flow modulation, and selecting the best program the wind tunnel working chamber modulation of the department of buildings’ energetics was performed. The result of the thesis – produced and assembled educational wind tunnel, which will be used for laboratory work and research. The work consists of eleven parts: introduction, describtion, conclusions, references. Work size – 65 pages without appendixes, 39 figures, 9 tables, 30 references. Appendixes.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas pastato, aprūpinimas šiluma šilumos siurbliu su šiluminiais poliais. Yra apžvelgtos esamos giliosios bei sekliosios geoterminės energijos panaudojimo panaudojimo galimybės Lietuvoje. Aprašytos prielaidos ir supaprastinimai šiluminių polių skaičiavimui, aprašytos skaičiavimo metodikos. Atlikti šiluminių polių skaičiavimai, naudojantis penkiomis metodikomis. Aprašytas pasirinktas pastatas, apskaičiuoti atitvarų šiluminiai rodikliai, nustatyta pastatui reikalinga šiluminė galia. Naudojantis „Design builder“ modeliavimo programa sukurtas pastato modelis ir apskaičiuoti pastato šilumos bei vėsos poreikiai metų laikotarpiu. Pagal nustatytus poreikius modeliavimo programa „EED“ sumodeliuoti šildymo vėsinimo ciklai dvidešimt penkeriems metams į priekį. Sistema palyginta su baziniu šilumos šaltiniu. Išnagrinėjus gautus rezultatus pateikiamos rekomendacijos bei baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro 11 dalių: įvadas, geoterminės energijos panaudojimo galimybės Lietuvoje, šilumos siurblių tipai, šiluminių polių skaičiavimo metodikos bei skaičiavimai, nagrinėjamo pastato aprašymas, pastato šiluminės galios skaičiavimas, pastato šilumos/vėsos poreikių modeliavimas „Design builder“ programa, šiluminių polių skaičiavimas „EED“ programa, nagrinėjamos sistemos palyginimas su baziniu šilumos šaltiniu, rekomendacijos, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis 68 p. teksto be priedų, 49 iliustr., 16 lent., 29 literatūros šaltiniai. / The final master thesis presents analysis of heat supply to the building using a heat pump with energy piles. There is an overview of shallow and deep geothermal energy utilization current possibilities in Lithuania. The assumptions and simplifications of the calculation for the energy piles are described as well as the calculation methodology. Calculations of the energy piles are performed, using five methods. The chosen building is described, thermal performance of partitions are calculated and the building heating capacity is calculated. . Using the "Design Builder" building simulation program a model was generated and the calculations of annual heating and cooling demand are performed. According to the demand of building using simulation program "EED" heating /cooling cycles are calculated of twenty-five years ahead. The system was compared with the basic heat source. After analyzing all results conclusions are given. Thesis consists of 11 parts: introduction, overview of geothermal energy resources usage posibilities in Lithuania, types of heat pumps, calculation methods and calculations of energy piles, description of the building data, calculation of building heating system power, simulation of heat /cooling demand of the building with "Design Builder" program, calculation of energy piles with "EED" modeling program, Comparison of the system with the basic source of heat, recommendations, conclusions and references, Volume of the thesis 68 p. of the text... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos Akmenės transformatorių pastotės elektros tinklo gedimų bei patikimumo didinimo problemos, remiantis mokslinės literatūros analize ir praktinio darbo patirties apibendrinimu. Nustatomi Akmenės transformatorių pastotės elektros tinklo 0,4-10 kV linijų gedimų skaičius, atjungtų vartotojų skaičius, atjungimų trukmės ir priežastys. Apskaičiuojami Akmenės transformatorių pastotės elektros tinklo patikimumo rodikliai, daugiausiai gendančios elektros linijos parengties ir priverstinės prastovos koeficientai bei gedimo ir veikimo tikimybės per 12 mėnesių. / This paper deals with Akmenės transformer substation power supply failure, and increase the robustness of the problem based on the scientific literature and practical experience summary. Setting Akmenės transformer substation power supply 0.4-10 kV line number of faults, the number of disconnection, disconnection times and causes. Calculate Akmenės transformer substation power supply reliability indicators, mostly perishable standby power lines and forced inactivity rates and the probability of failure and operational within 12 months.

Fotoelektrinių modulių (FEM) efektyvumas paprastai įvertinamas esant standartinėms tyrimo sąlygoms, tačiau jų veikimas esant realioms lauko sąlygoms yra labai svarbus siekiant kuo tiksliau numatyti jų efektyvumą ir pagaminamos elektros energijos kiekį. / The efficiency of photomodules is evaluated at standard test conditions, but in real conditions their operation is very important in order to foreseen the efficiency and generated energy.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama „Lapių“ buitinių atliekų sąvartyno biodujų jėgainė. Analizės metu ištirti jėgainės technologiniai pajėgumai, išgaunamų biodujų kiekiai, kokybė, nustatytas jėgainės efektyvumas. Remiantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais ir gautais analitiniais rezultatais darbe nagrinėjami trys galimi biodujų panaudojimo scenarijai. Tradiciniai biodujų panaudojimo būdai (šilumos ir elektros energijos gamyba) lyginami su galimybe biodujas tiekti į gamtinių dujų tinklus. Pristatomi nagrinėtų scenarijų analitiniai rezultatai. Atliekamas visų scenarijų ekonominis pagrindimas. Pagal pasirinktus kriterijus vertinamas ekonominių rodiklių jautrumas. Teikiami pasiūlymai projekto finansiniam gyvybingumui didinti. Išnagrinėjus tris minėtus scenarijus, atlikus ekonominį vertinimą bei jautrumo analizę yra apibendrinami baigiamojo darbo rezultatai, formuluojamos ir pateikiamos baigiamojo darbo išvados. Darbą sudaro 18 skyrių. Darbo apimtis 82 psl. be teksto priedų, 19 lentelių, 34 paveikslai, 44 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pateikiami darbo priedai. / In the final major theses „Lapių“ landfill biogas plant was analysed. Analysis results showed biogas plant‘s technical capabilities, the amount and quality of produced biogas, plant‘s efficiency was identified. According to Lithuania‘s legal acts and research results three possible biogas usage scenarios were chosen to be analysed. Traditional biogas usage ways (production of heat and electricity) are compared with possibility to supply biogas to natural gas networks. The results of analysis of possible scenarios are introduced. All scenarios are based on economic. Economic indicators are valued by chosen criteria. Suggestions made to improve projects financial vitality. After examining all three scenarios, after economical and sensitivity evaluation, results of final thesis are summarized and final conclusions are made. In the final major theses are 18 chapters. Scope of work 82. text, 19 tables, 34 pics, 44 bibliographic entries.

<p>  </p> <p>This dissertation focuses on predictive modeling of phonon-mediated thermal transport in thorium dioxide (ThO2) with defects. ThO2 has lately gained attention as it is a suitable model system for more complex nuclear reactor materials such as uranium dioxide and its mixed oxides. The reduction in thermal conductivity of the fuel as a result of irradiation-induced lattice defects is arguably the most important fuel performance metric in regard to reactor efficiency and safety. For this reason, the present work presents a theoretical investigation of thermal conductivity reduction seen in defect-bearing ThO2 and compares directly with experimental measurements. Thermal transport in irradiated ThO2 is first modeled here by a non-transport solution of the linearized Boltzmann transport equation (BTE) within the single-mode relaxation time approximation. Classic models for phonon-defect scattering rates are used to model point defects, voids, and dislocation loops in irradiated ThO2, and the resultant thermal conductivity is directly compared to experimental measurements of irradiated specimens. Our predicted conductivity values agree well with measured values near room temperature. However, discrepancy between our predictions and experimental values exist at lower temperatures where experimentally measured conductivity values seem to reach a saturation level while the model predicts further reduction in thermal conductivity. This discrepancy is most notable in higher irradiation dose samples where the thermal conductivity is almost completely controlled by the dislocation loop density. This hints at the conclusion that classic models for phonon-defect scattering rates which integrate out local variation of the defect strain field and replace this by a defect density may not be adequate to capture all physics of phonon-defect scattering, especially for dislocation loops at low temperatures. This motivated us to model defects through their spatially resolved lattice distortion fields and investigate phonon scattering in those fields in an explicit fashion. A transport solution of the phonon BTE is implemented based upon the Monte Carlo (MC) method, which explicitly tracks the phonon population as it evolves in space and time according to phonon group velocities and scattering rates. An expression for the scattering rate of phonons from an arbitrary strain field is derived from a generalized form of Grüneisen’s law of thermal expansion, and applied to the case of dislocations in ThO2. It is found that the localized strain in the material, resulting from the presence of a crystal defect, leads to a net heat flux into the strained region. This provides evidence for thermal fluxes in the absence of a temperature gradient, a phenomenon that cannot be captured via Fourier’s law. This evidence for material heating owing to the imposed strain of material defects would be immediately applicable to the field of thermoelectrics and defect engineering where large temperature gradients are desirable to improve the thermoelectric efficiency.  Although the model is applied specifically to the case of dislocations in ThO2, the derived phonon scattering rate expression is general and may be applied to any defect for which a strain field may be generated.</p>

A PhD dissertation which presented a numerical modelling study on the long-term behavior in the multiple borehole heat exchanger array system for sustainable utilisation of shallow geothermal energy.

Šiaudų briketais kūrenamo katilo energetiniai parametrai išnagrinėti magistrantūros baigiamajame darbe. Aptartas šiaudų, kaip kuro potencialas Lietuvoje, jų ištekliai bei panaudojimo galimybės kurui. Apžvelgtas šiaudų ruošimas kūrenimui, šiaudų kūrenimo būdai, įrenginiai, kurie gamina briketus, bei katilai kūrenami šiaudų briketais. Darbe yra pateikta šiaudų kuro sudėtis, kenksmingų medžiagų kiekiai, briketų energetinis efektyvumas ir ekonominė reikšmė. Tyrimo tikslas yra apskaičiuoti degimo proceso šiluminę galią, nustatyti katilo šiluminę galią, apskaičiuoti katilo efektyvumą esant skirtingai šiaudų briketų drėgmei bei masei. Į aplinką išmetamų kenksmingų emisijų nustatymas. Teoriškai ir eksperimentiškai ištyrus 10 kW galios katilą nustatyta, kad didžiausia katilo galia Pk prie 12 % šiaudų briketų drėgnio yra 23,17 kW, esant 14 % drėgniui, didžiausia katilo galia yra 15,99 kW, o esant 16 % drėgniui – 11,48 kW. Esant maksimaliam katilo efektyvumui, kai ηvid =77,2 %, katilo galia Pk yra 23,17 kW, o degimo proceso Pd galia padidėja iki 29,03 kW. Kai katilo naudingumo koeficientas yra maksimalus (ηvid =77,2 %), tada kuro sąnaudos siekia7 kg/h.Darbe pateikti šiaudų briketų deginimo tyrimų rezultatai. Tyrimų metu gauti ir apskaičiuoti rezultatai pateikti lentelėse, bei pavaizduoti grafiškai. / In the master’s thesis energetic parameters of the boiler heated by straw briquettes were analyzed. The potential of straw as a fuel in Lithuania, its resources and usage for fuel were discussed. The review of preparation of straw for heating, ways of heating with straw, equipment that makes briquettes and boilers heated by straw briquettes was performed. The paper presents the composition of straw fuel, the amounts of harmful materials, energetic efficiency of briquettes and economic significance. The aim of the research is to calculate the thermal power of the burning process, to define the thermal power of the boiler, to calculate the efficiency of the boiler at different humidity and mass of straw briquettes, to define the harmful emissions that affect the environment. Having analyzed theoretically and experimentally the boiler of 10 kW power, it was defined that the highest power Pk achieved at 12 % straw briquette humidity is 23,17 kW, when the humidity is 14 % , the highest power of the boiler is 15,99 kW, whereas at the 16 % humidity it is 11,48 kW. At the maximum power of the boiler, when ηvid =77,2 %, the power of the boiler Pk is 23,17 kW, the power of the burning process Pd reaches 29,03 kW. When the efficiency coefficient of the boiler is ultimate (ηvid = 55,3 %), the input of fuel reaches 7 kg/h. The paper presents the results of the research on burning straw briquettes. According to the results, different parameters mentioned in the research aims were... [to full text]

Nacionaliniai teršalų limitai nustatomi keturiems teršalams – sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx), lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) ir amoniakui (NH3). Šių junginių emisijų iš kogeneracinių jėgainių sklaida aplinkos ore, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui įvertinimą, yra apskaičiuojama remiantis tik kogeneracinių jėgainių gamintojų pateikiamais duomenimis. Šio darbo tikslas – ištirti biodujas deginančio kogeneratoriaus deginių emisijas. Siekiant įvertinti iš kogeneratorių išmetamų biodujų degimo produktų emisijas į aplinką, atlikti eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai. Teoriniame tyrime skaičiuojami kogeneratoriuose deginant biodujas į atmosferą išmetamų azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekiai. Eksperimentinių tyrimų metu buvo atlikti deginių NO, NOx, SO2, CO emisijų ir biodujų sudėties (CH4, H2S) matavimai. Šiame darbe yra pateikiami eksperimentinių ir teorinių tyrimų metu gautų rezultatų panašumai ir skirtumai. / The national emission ceilings set for four pollutants – sulfur dioxide (SO2), nitrogen oxides (NOx), volatile organic compounds (VOC) and ammonia (NH3). Spread in the air of these compounds from cogeneration plants, when planning economic activities on the environmental assessment, it is based solely on data presented by cogeneration units producers. The aim of this work – to investigate exhaust emissions, after biogas combustion in cogeneration unit. In order to evaluate the emissions from biogas cogenerator combustion into the environment, experimental and theoretical studies are made. Theoretical study calculates emissions from biogas burning cogenerator, in the atmospheric of nitrogen oxides (NOx), carbon monoxide (CO), sulfur dioxide (SO2) and volatile organic compounds (VOC) emissions. Experimental studies were carried out measurements of exhaust emissions NOx, SO2, CO and biogas composition of CH4, H2S. In this work are the similarities and differences between experimental and theoretical researches results.