Spelling suggestions: "subject:"usūrinis šiuo"" "subject:"usūrinis šio""
1 |
Plėšriųjų urvinių žinduolių gildijos ekologinė būklė Lietuvoje / Ecological state of the burrowing carnivorous mammals guild in lithuaniaPečiulytė, Jurgita 27 June 2014 (has links)
Šiame darbe išanalizuota ir apibendrinta plėšriųjų urvinių žinduolių gausumo būklė Lietuvoje; įvertinta barsuko, kaip kertinės plėšriųjų urvinių žinduolių bendrijos rūšies, tankumo ir pasiskirstymo ypatumai skirtinguose šalies regionuose; išanalizuoti plėšriųjų urvinių žinduolių biotopinio pasiskirstymo ir mitybinių nišų panašumai ir skirtumai. Atliekant tyrimus Vištyčio regioniniame parke (2007 – 2010 m.) įvertinta plėšriųjų urvinių žinduolių urvynų ekologinė būklė. Rezultatai parodė, kad plėšriųjų urvinių žinduolių gausumas per paskutinius du dešimtmečius didėjo. Barsukų gausumas atskiruose Lietuvos rajonuose buvo labai įvairus (nuo 0,3 iki 7,6 ind./1000 ha miško). Skirtinguose Lietuvos kraštovaizdžiuose barsukų tankumas skyrėsi, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (Kruskal-Wallis testas: H=2,5; p>0,05). Plėšriųjų urvinių žinduolių reikalavimai biotopams skyrėsi: barsukai rinkosi miškingus, lapės – atviresnius biotopus, usūriniai šunys nevengė nei miškingų nei atvirų vietų. Visi šie plėšrieji urviniai žinduoliai yra visaėdžiai, ir nors mitybos racionas šiek tiek skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, konkurencijos tikimybė, ypač esant maisto stygiui, išlieka. Lietuvoje aptinkamų urvynų dydis labai svyravo (1 - 37 landos). Maždaug 22% urvynų aptinkamos kelios kartu gyvenančios plėšriųjų urvinių žinduolių rūšys. Vištyčio regioniniame parke lapės urvus dažniausiai išsirausdavo smėlyje (80 %), o barsukai dažniausiai rinkosi priemolį (50 %) ir priesmėlį (30 %). Dauguma... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper analyzed and summarized abundance status of the burrowing carnivorous mammals in Lithuania; estimated badger density and distribution in different regions of the country; analyzed similarities and differences of the burrowing carnivorous mammals habitat selection and foods niches. Ecological characteristics of the burrowing carnivorous mammal’s setts were estimated in Vištytis Regional Park (2007 - 2010 years). The results showed that the abundance of the burrowing carnivorous mammals in the last two decades has increased. Badger abundance in different regions of Lithuania was very varied (from 0.3 to 7.6 ind./1000 ha). In different landscape of Lithuania badger densities were different, but the differences were not statistically significant (Kruskal-Wallis test: H=2.5, p>0.05). The burrowing carnivorous mammal requirements of biotopes were different: badgers chose wooded biotopes, foxes - more open biotopes. Raccoon dogs did not avoid or wooded or open areas. All of these burrowing carnivorous mammals share many foods resources, suggesting that competition may occur among them; however, their diets also differ to some extent, which helps them to avoid competition. Setts size in Lithuania was varied (1-37 holes). Approximately in 22% setts are found in several together living burrowing carnivorous mammal species. In Vištytis regional park badgers usually select loam (50%) and sandy loam (30%) soils for setts digging, foxes choose sandy soils (80%). The largest... [to full text]
|
2 |
Lietuvoje besiveisiančių usūrinių šunų (Nyctereutes procyonoides) ir rudųjų lapių (Vulpes vulpes) skeleto morfologinė analizė / Skeletal morphological analysis of raccoon dogs (Nyctereutes procyonoides) and red foxes (Vulpes vulpes) in LithuaniaJurgelėnas, Eugenijus 11 May 2010 (has links)
Darbo tikslas: atlikti palyginamąją rudųjų lapių ir usūrinių šunų kaukolių, ilgųjų ir plokščiųjų galūnių kaulų osteologinę ir osteometrinę analizę.
Darbo uždaviniai: 1. Išmatuoti ir palyginti usūrinių šunų ir rudųjų lapių patinų ir patelių kaukoles su apatiniais žandikauliais, krūminius dantis, plokščiuosius galūnių kaulus – mentę ir dubens kaulus ir ilguosius galūnių kaulus – petikaulį, dilbio kaulus, šlaunikaulį ir blauzdos kaulus. 2. Naudojantis gautais matmenimis atlikti tarprūšinį usūrinių šunų ir rudųjų lapių kaukolių su apatiniais žandikauliais, krūminių dantų, plokščiųjų galūnių kaulų – mentės ir dubens kaulų ir ilgųjų galūnių kaulų – petikaulio, dilbio kaulų, šlaunikaulio ir blauzdos kaulų palyginimą. 3. Apskaičiuoti kaukolių ir nurodytų ilgųjų galūnių kaulų – petikaulio, stipinkaulio, šlaunikaulio ir blauzdikaulio indeksus ir atlikti šių indeksų palyginimą tarp lyčių ir tarp tirtų gyvūnų rūšių. 4. Atlikti tarprūšinį kaukolių su apatiniais žandikauliais, plokščiųjų galūnių kaulų – mentės ir dubens kaulų, ilgųjų galūnių kaulų – petikaulio, dilbio kaulų, šlaunikaulio ir blauzdos kaulų morfologinį tyrimą palyginamosios anatomijos metodu. 5. Nustatyti tarprūšinius rudųjų lapių ir usūrinių šunų kaukolių vidinių struktūrų ir kaktikaulio ančių morfologinius ypatumus naudojant kompiuterinės tomografijos metodą.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikta palyginamoji usūrinių šunų ir rudųjų lapių kaukolių ir galūnių kaulų morfologinė analizė. Laukinės faunos osteologiniuose tyrimuose... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present study is: to carry out a comparative osteological and osteometric analysis of skulls and long and flat bones of extremities of red foxes and raccoon dogs.
The tasks include: 1. Measuring and comparison of the bones of male and female red foxes and raccoon dogs: skulls with jawbones, molars, the flat bones of extremities – scapula and pelvic bones – and the long bones of extremities – humerus, forearm, femur and crural bone. 2. Comparison of the bones of raccoon dogs and red foxes based on the obtained osteometric data about: skulls with jawbones, molars, the flat bones of extremities – scapula and pelvic bones – and the long bones of extremities – humerus, forearm bones, femur and crural bone. 3. Calculation of the indices of skulls and the indicated long bones of extremities – humerus, radius, femur and tibia – and comparison of these indices in the studied animals of different gender and species. 4. Morphological analysis of the bones – skulls with jawbones, the flat bones of extremities (scapula and pelvic bones) and the long bones of extremities (humerus, forearm, femur and crural bone) – of the studied species of animals by the method of comparative anatomy. 5. Determining the morphological features of the bones – internal structure of the skulls and frontal sinuses – of the studies species of animals (red foxes and raccoon dogs) by the method of computer tomography.
The present work is a first attempt of comparative morphological analysis of the... [to full text]
|
3 |
Usūrinių šunų ir rudųjų lapių priekinės kojos griaučių morfometrinė analizė / Morphometric analysis of the skeleton of the foreleg of raccoon dogs and red foxesDrazdauskaitė-Vaickelionė, Sandra 05 March 2014 (has links)
SANTRAUKA
Šio darbo tikslas – atlikti rudųjų lapių ir usūrinių šunų priekinės galūnės ilgųjų kaulų morfometrinę analizę. Pagal gautus duomenis nustatyti skirtumus esančius tarp rūšių ir lyčių. Tyrimui panaudoti LSMU Veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje sukaupti 12 – os suaugusių usūrinių šunų ir rudųjų lapių ilgieji kaulai: iš jų usūrinių šunų – 6 (3 patelės, 3 patinai), rudųjų lapių – 6 (3 patelės, 3 patinai). Atsiţvelgiant į tai, kad nebuvo pastebėta esminių ilgio ir pločio skirtumų tarp kaitės ir dešinės pusės galūnių, buvo tiriamos tik kairės pusės galūnės. Tirtas petikaulis, dilbio kaulai (stipinkaulis ir alkūnkaulis), plaštakos kaulai. Kaulai išmatuoti pagal (Bisaillon A., De Roth L., 1979) metodiką, naudojant mechaninį slankmatį 0,01 mm tikslumu. Pagal gautus duomenis išmatuoti septyni kaulų indeksai. Išmatavus ir palyginus usūrinių šunų ir rudųjų lapių patinų ir patelių ilguosius kaulus nustatyta, kad lapių patinų petikaulis, dilbio ir plaštakos kaulai ilgesni nei lapių patelių. Tarp kaulų pločio reikšmingų skirtumų nebuvo aptikta. Usūrinių šunų patinų petikaulis ir stipinkaulis ilgesnis nei usūrinių šunų patelių. Usūrinių šunų patelių alkūnkaulis ilgesnis nei usūrinių šunų patinų. Plaštakos kaulų ilgis ir plotis skyrėsi neţymiai. Palyginus tarprūšiniu poţiūriu, lapių patinų ilgieji kaulai ilgesni nei usūrinių šunų patinų. Tarp kaulų pločio esminių skirtumų nebuvo. Lapių patelių petikaulis ir dilbio kaulai ilgesni nei usūrinių šunų patelių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY
Aim of this work – to perform morphometric analysis of the long bones of the foreleg of raccoon dogs and red foxes. To determine the differences between the sorts and sexes according to the data got. Long bones of 12 adult raccoon dogs and red foxes, kept at the Department of Anatomy and Physiology of Academy of Veterinary of Lithuanian University of Health Sciences, have been analysed: 6 – of raccoon dogs (3 females, 3 males), 6 – of red foxes (3 females, 3 males). Humerus, forearm bones (radius and ulna), and metacarpal bones have been investigated. Bones have been measured according to (Bisaillon A., De Roth L., 1979) method, using mechanical calliper (precision of 0.1 mm). Seven indexes of the bones have been measured according to the data got. When the long bones of female and male raccoon dogs and red foxes have been measured and compared, it has been determined that humerus, forearm and metacarpal bones of the male foxes are longer compared to the female foxes. Significant differences of the bone width have not been determined. Humerus and radius of the male raccoon dogs are longer compared to the female raccoon dogs. Ulna of the female raccoon dogs is longer compared to the male raccoon dogs. Length and width of the metacarpal bones were different marginally. When compared according to the interspecific point of view, long bones of the male foxes are longer than bones of the raccoon dogs. There were no essential differences between widths of the bones... [to full text]
|
Page generated in 0.0727 seconds