SANTRAUKA Baudžiamajame procese labai svarbi kaltinimo funkcija, kurios metu įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Paprastai kaltinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis yra valstybės pareiga. Konkrečiai šią pareigą vykdyti pavesta prokurorui. Tačiau daugelio užsienio valstybių baudžiamojo proceso įstatymai įtvirtina ir privataus kaltinimo institutą, kuris taikomas mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje privatus kaltinimas nėra naujas dalykas, tačiau priėmus naująjį baudžiamojo proceso kodeksą jis šiek tiek pasikeitė. Nors privatus kaltinimas yra svarbus baudžiamajame procese, Lietuvos autoriai jo analizei neskyrė didesnio dėmesio. Dar mažiau Lietuvoje yra nagrinėtas privataus ir valstybinio kaltinimo santykis, kuris baudžiamosiose bylose yra labai svarbus. Būtent šis santykis ir nagrinėjamas šiame darbe. Darbą sudaro keturi skyriai, kurie skirstomi į poskyrius. Pirmasis ir antrasis skyriai skirti pateikti privataus ir valstybinio kaltinimų sampratas, atskleisti pagrindinius jų požymius bei skirtumus. Trečiasis skyrius sudaro didžiąją darbo dalį, nes jame plačiai aptariamas privataus ir valstybinio kaltinimo santykis. Šį skyrių sudaro penki poskyriai, kuriuose atitinkamai analizuojamas įrodinėjimo procesas, perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį galimi atvejai, taip pat analizuojamas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme. Ketvirtasis skyrius skirtas užsienio valstybių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The attitude of Constitution that the prosecutor upheld charges on behalf of the State in criminal cases doesn’t stop the legislative (according to those who interests are violated, to the crime attributions, insecurity, degree and other features, the aggrieved party’s will and other important factors) to set such legal regulation that in some cases the charges on behalf of the State in criminal cases are not uphold. In the criminal procedure code, without general model of the criminal procedure, are estimated the singularities of criminal procedure, when pre-trial research is initiated only by the aggrieved party’s complaint, by the application of legal representative or the demand of the prosecutor when cases are on trial for the crimes committed by the legal persons; when are applied coercible medicine measures; when the case process is summarized, when the defendant is absent and other. One of specific criminal procedure sorts set in the criminal procedure code is the private charge cases process. The private charge cases process is specific solution method of legal conflicts when the criminalization of conflict and prosecution is determined not by the states officers but by the will of aggrieved party to apply to the competitive states institutions that the criminal procedure would be started; and till the persons who are indictable committed a crime conviction or not, the parties of conflict have an opportunity to conciliate and so to make legal assumptions to... [to full text]

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi darbe nagrinėjama Lietuvos valstybinių pensijų sistema. Pensijų sistema – tai vienas iš socialinės apsaugos elementų. Socialinis draudimas yra pagrindinis institutas, apsaugantis pilietį rinkos ekonomikos sąlygomis. Prieš penkis metus Lietuvoje pradėta įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos reforma. Ši reforma reiškia dalinį valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos privatizavimą. Šis žingsnis susilaukė ir kritikos ir pritarimo. Lietuvos mokslininkai, atlikę skaičiavimus ir statistinius tyrimus labai kritikavo ir tebekritikuoja atliktą reformą. Pasak juos, reformuota pensijų sistema nėra teisinga, daugiausia nuo jos nukentės dabartiniai pensininkai, bei vyresni dabartiniai darbuotojai, nepatenkantys į sistemą (Gylys, 2002). Atlikti tyrimai parodė, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema sukuria didesnį socialinį saugumą, nei privačių pensijų sistemos (Bitinas, 2008). Beje Lietuvoje privačios pensijų sistemos kuriamos valstybinio socialinio draudimo pensijų sąskaita. Įgyvendinus pensijų reformą, turi būti nagrinėjama, kokį socialinį poveikį pensijų sistema turės ateityje. Pensijų sistema turi būti valdoma siekiant socialinio teisingumo. Laisvosios rinkos instituto ekspertai pritaria pensijų sistemos privatizavimui, jie teigia, kad norint išgelbėti žmonių pensijas, o ne dabartinę socialinio draudimo sistemą, reikia esminių reformų, kurių galutinis tikslas... [toliau žr. visą tekstą] / Public Sector Economics Master's final thesis topic is of interest because we consider the Lithuanian state pension system. Pension system - is one of the elements of social protection. Social security is the basic institution which protects the national market economy. Five years ago Lithuania was launched in the state social insurance pension system reform. This reform is part of the state social insurance pension system privatization. This step and the context of criticism and support. Lithuanian scientists perform calculations and statistical analysis is very critical and critical carried out the reform. According to the reformed pension system is not fair, they will suffer most from the current retirees and older workers today, outside the system (Gylys, 2002). Studies have shown that the state social insurance pension system creates greater social security or private pension systems (Bitinas, 2008). By the way Lithuania private pension system developed state social insurance pension account. The implementation of pension reform should address the question of the social impact of the pension system will in the future. Pension system should be managed in the interest of social justice. Free Market Institute, experts agree the privatization of the pension system, they argue that in order to save people's pensions, rather than the current Social Security system needs radical reform, with the ultimate aim of the mandatory state social insurance waiver. However, the social... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas buvo identifikuoti veiksnius darančius įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų, miškininkavimo sprendimų priėmimui. Šio tikslo įgyvendinimui buvo atliktos kokybinės apklausos dviejuose tyrimo vietovėse: „Suvalkijoje“ ir „Žemaitijoje“. Duomenų analizei buvo pasitelkti kokybinės analizės metodai. Tyrimo metu buvo paklausti 29 respondentai: 18 privataus miško savininkų ir 11 valstybinių miškų valdytojų. Analizuojant duomenis buvo atskleisti veiksniai darantys įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyta, kad miškininkavimo sprendimų priėmimui įtakos turi vidiniai (įvairios motyvacijos ir tikslai) ir išoriniai veiksniai (gamtinės sąlygos, teisinis reguliavimas, visuomenės poreikiai). Remiantis darbo rezultatų analize buvo išskirtos keturios privataus miško savininkų miškininkavimo motyvacijų grupės: paslaugos; aplinkosauga; socialinės funkcijos; ekonomika. Atskleista, kad privataus miško savininkų miškininkavimo sprendimams įtaką daro grupė motyvacijų. Valstybinio miško valdytojų apklausų kokybinė analizė nustatyta, kad valstybinių miškų valdytojai vadovaujasi ne tik miškininkavimą reguliuojančiais dokumentais, bet jų darbo sprendimams įtaką daro asmeninis požiūris į miškininkavimą. Apklausų duomenys parodė visuomeninius, aplinkosauginius ir ekonominio efektyvumo, tikslus ir motyvacijas darančius įtaką valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyti išoriniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis, analysis was done to identify factors influencing the decision making process of private forest owners and state forest managers’. In order to identify these factors an interview method was used throughout, this involved qualitative inquiries into two research areas: “Suvalkija” and “Žemaitija”. Data analysis was also performed using qualitative methods. During the research, 29 interviews were conducted: 18 with private forest owners and 11 with state forest managers. Results of the analysis revealed the following main factors that affected the decision making process of private forest owners and state forest managers. The main factors were internal factors such as motivations and objectives. Fr main groups of motivations and objectives of private forest owners were found: amenities, environmental protection, social and economic. The study showed that usually there is not one but multiple motivations and objectives affecting the decision making process. Qualitative analysis of state forest managers’ interviews revealed that they make decisions not only following rules and regulations but also are driven by their individual view about forestry. The motivations and objectives of state forest managers that influenced the decision making process were as follows: societal, environmental protection, economic efficiency. In addition there were external factors that influenced the decision making process of both private forest owners and state forest managers... [to full text]

Lietuvos Respublikoje nuo 2004 metų veikia nauja socialinio draudimo pensijų sistema. Ji suteikia Lietuvos Respublikos gyventojams teisę kaupti papildomai pensijos daliai pensijų fonduose. II ir III pakopos pensijų fondų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisija. Pensijos yra tam tikra taupymo forma, kuri leidžia sulyginti pajamas per visą gyvenimo laikotarpį. Kiekvienas dirbantis žmogus gali taupyti tam tikrą einamųjų pajamų dalį, taip užtikrindamas sau išmokas iš÷jus į pensiją. Todėl išsivysčiusiose šalyse pensijos ir pensijų fondai vystėsi jau nuo senų laikų – jų užuomazgų galima rasti jau XVII amžiuje. Pirmosios valstybinės pensijos įvestos, generolo Oto fon Bismarko dėka, Vokietijoje 1889 metais. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių praktikoje išryškėjo tendencija II pensijų sistemos pakopą daryti kaip privalomąją. Lietuvos Respublikos privalomąjį pobūdį išlaikė tik pirmoji pakopa, tuo tarpu antroji ir trečioji yra savanoriškos. Nuo 2004 m. sausio m÷n. 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojai dalį įmokų “Sodrai” turi teisę pervesti į pensijų fondus, o taip pat gali savanoriškai kaupti papildomai pensijos daliai pensijų fonduose ar gyvybės draudimo įmonėse, mokėdami tam tikro dydžio įmokas. Teisę tapti pensijų fondo dalyviu turi asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių. Pensijų įmokos dydis 2006 metais... [to full text] / Lithuanians, since 01/01/04, a part of their payments to “Sodra” can remit in pension funds. All pension accumulation enterprises are strictly controlled and supervised by the Stock Commission. Pension is a particular way on saving, which allows dispensing lifetime income. Every working person can put aside a certain part of his income, thus guaranteeing allowance when the person retires. In wealthy countries pensions and pension funds have existed for a long time, their origins dating as far back as the 17th. First retirement was instituted by Otto von Bismarck in Germany 1889. There is a tendency that in most of European Union states II level’s of the pension system are compulsory. In Lithuania only I level is compulsory, while II and III are voluntary. Lithuanians, since 01/01/04, a part of their payments to “Sodra” can remit in pension funds, also they can accumulate voluntary for subsidiary part of the pension in pension funds or insurance enterprises, by making certain payments. To become a participant of the pension fund may a person, who is compulsory insured with the social retirement insurance, to get main or subsidiary part of pension. Person, who is already turned the retirement age, have no right to participate in the second level. In 2006 the pension payment is 4.5 percent, since 2007 – 5.5 percent of participant’s income, from which the national social security payments are countable. Payments are remitted from VSDF (National Social Insurance Fund) budget to... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama viešųjų finansų kontrolės sistemos samprata; valstybinis auditas, kaip šios sistemos ašis, nagrinėjamas išsamiau. Darbe daugiausia dėmesio skiriama valstybinio audito ir kitų viešųjų finansų kontrolės sistemos elementų ryšių analizei bei aptariamos tų ryšių tobulinimo galimybės. / In this masterwork author presents a concept of the system of public finance control. The state audit, as the axis of this system, is analyzed more comprehensively. Author mainly concentrates on analysis of relations between the state audit and other elements of the system of public finance control; also possibilities of improving these relations are presented.

Tyrimo objektas – VSDF pajamas įtakojantys veiksniai. Tyrimo tikslas – išnagrinėjus socialinio draudimo pajamas įtakojančius veiksnius, įvertinti jų įtaką VSDF pajamoms. Tyrimo uždaviniai: 1. Atliktus teorinę VSDF pajamas įtakojančių veiksnių ir jų vertinimo metodų analizę, išskirti pagrindinius veiksnius ir jiems įvertinti tinkamus vertinimo metodus; 2. Parengti veiksnių įtakos VSDF pajamoms vertinimo metodiką; 3. Nustatyti identifikuotų veiksnių reikšmingumą VSDF pajamoms; 4. Numatyti veiksnių kitimo tendencijų įtaką VSDF pajamoms ir pateikti pasiūlymus VSDF pajamų didinimui. Tyrimo metodai: mokslinės ir periodinės literatūros bei teisės aktų analizė, sintezė, koreliacinė ir regresinė analizė, ekspertinė apklausa, grafinio vaizdavimo, dinamikos eilučių analizė, indukcijos ir dedukcijos bei modeliavimo. Tyrimo rezultatai: pirmojoje dalyje pateikiama teorinė analizė apie VSDF pajamas įtakojančius veiksnius bei išskiriami juos apibūdinantys rodikliai. Antrojoje dalyje yra parengta metodika, kaip identifikuoti VSDF pajamas įtakojančius veiksnius bei juos apibūdinančius rodiklius, parengta jų svarbumo įvertinimo metodika. Trečioje dalyje pritaikoma sukurta metodika, atliekami skaičiavimai bei vertinimai. Nustatomas veiksnių ir identifikuotų rodiklių reikšmingumas. Pagal sudarytus regresinius modelius ir kitus statistinius metodus atliekamos prognozės bei pateikiamos rekomendacijos, į kuriuos veiksnius ir rodiklius reikia atkreipti dėmesį, kad būtų padidintos VSDF pajamos. / The object of the research is the factors affecting SSIF’s revenue. The aim of the research is to analyze the factors affecting the social insurance revenue and to evaluate their impact on SSIF’s revenue. The objectives of the research: 1. To carry out the theoretical analysis of the factors affecting SSIF’s revenue and their evaluation of methods analysis, also to point out main factors and evaluate them in the appropriate methods. 2. To develop the methodology for evaluating the factors and the impact of their indicators on SSIF’s revenue; 3. To determine the significance of the identified factors for SSIF’s revenue; 4. To forecast the indicators’ change trends and to make suggestions on how to increase SSIF’s revenue. The research methods are the following: analysis of scientific and periodic literature and legal acts, correlation and regression analysis, expert survey, graphic depiction, dynamic line analysis, logical thinking, etc. The results of the research: in the first part the theoretical analysis of the factors affecting SSIF’s revenue is presented and the indicators that define those factors are identified. In the second part the methodology for identifying the factors affecting SSIF’s revenue and the indicators that define those factors and the methodology for evaluating their significance are developed. In the third part the developed methodology is applied, calculations and evaluations are made. The significance of the factors and the identified indicators is... [to full text]