SANTRAUKA Baudžiamajame procese labai svarbi kaltinimo funkcija, kurios metu įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Paprastai kaltinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis yra valstybės pareiga. Konkrečiai šią pareigą vykdyti pavesta prokurorui. Tačiau daugelio užsienio valstybių baudžiamojo proceso įstatymai įtvirtina ir privataus kaltinimo institutą, kuris taikomas mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje privatus kaltinimas nėra naujas dalykas, tačiau priėmus naująjį baudžiamojo proceso kodeksą jis šiek tiek pasikeitė. Nors privatus kaltinimas yra svarbus baudžiamajame procese, Lietuvos autoriai jo analizei neskyrė didesnio dėmesio. Dar mažiau Lietuvoje yra nagrinėtas privataus ir valstybinio kaltinimo santykis, kuris baudžiamosiose bylose yra labai svarbus. Būtent šis santykis ir nagrinėjamas šiame darbe. Darbą sudaro keturi skyriai, kurie skirstomi į poskyrius. Pirmasis ir antrasis skyriai skirti pateikti privataus ir valstybinio kaltinimų sampratas, atskleisti pagrindinius jų požymius bei skirtumus. Trečiasis skyrius sudaro didžiąją darbo dalį, nes jame plačiai aptariamas privataus ir valstybinio kaltinimo santykis. Šį skyrių sudaro penki poskyriai, kuriuose atitinkamai analizuojamas įrodinėjimo procesas, perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį galimi atvejai, taip pat analizuojamas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme. Ketvirtasis skyrius skirtas užsienio valstybių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The attitude of Constitution that the prosecutor upheld charges on behalf of the State in criminal cases doesn’t stop the legislative (according to those who interests are violated, to the crime attributions, insecurity, degree and other features, the aggrieved party’s will and other important factors) to set such legal regulation that in some cases the charges on behalf of the State in criminal cases are not uphold. In the criminal procedure code, without general model of the criminal procedure, are estimated the singularities of criminal procedure, when pre-trial research is initiated only by the aggrieved party’s complaint, by the application of legal representative or the demand of the prosecutor when cases are on trial for the crimes committed by the legal persons; when are applied coercible medicine measures; when the case process is summarized, when the defendant is absent and other. One of specific criminal procedure sorts set in the criminal procedure code is the private charge cases process. The private charge cases process is specific solution method of legal conflicts when the criminalization of conflict and prosecution is determined not by the states officers but by the will of aggrieved party to apply to the competitive states institutions that the criminal procedure would be started; and till the persons who are indictable committed a crime conviction or not, the parties of conflict have an opportunity to conciliate and so to make legal assumptions to... [to full text]

KALTINIMO PAKEITIMAS TEISME Santrauka Baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apribojimas ir kaltinimo keitimo tvarkos nustatymas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų nustatymas yra grindžiamas ta idėja, kad vienintele ir pagrindine teismo funkcija baudžiamajame procese yra teisingumo vykdymas. Pagal Lietuvos teisės doktriną teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų, nustatytų kaltinamajame akte, negali pats formuluoti kaltinimą, negali savarankiškai apsispręsti dėl kaltinamojo statuso suteikimo asmeniui. Nežiūrint į skirtingų nuomonių dėl teismo kompetencijos inicijuoti kaltinimo keitimą į sunkesnį egzistavimą, manyčiau, kad tokia tvarka atitinka funkcijų atskyrimo principą, užtikrina kaltinamojo teisių apsaugą ir tuo pačiu nepažeidžia nukentėjusiojo interesų, kadangi jam, kaip ir prokurorui, suteikta teisė prašyti keisti kaltinimą į sunkesnį ar esmingai skirtingą faktinėmis aplinkybėmis. Teisinio reguliavimo ydingumas įžvelgiamas tame, kad... [toliau žr. visą tekstą] / THE CHANGE OF THE CHARGE IN THE TRIAL Summary The relations of criminal procedure with the law are regulated in such way as legal premises were made to quickly disclose and thoroughly investigate the criminal acts, rightly punish the offenders who committed the criminal acts, also to ensure that no one guiltless of a crime was convicted. It is necessary to seek that the protection of the rights of persons who suffered from the criminal acts was ensured, also, that the rights of persons who committed criminal deeds were not unreasonably restricted. One of the measures for the attainment of this goal is the restriction on the hearing of a criminal case in the court and determination of the indictment changing procedure. The establishment of limits on the hearing of a criminal case in the court is grounded by the idea that the only one and main function of the court in the criminal process is justice administration. According to the Lithuanian law doctrine, the court may not exceed the limits of indictment established in the bill of indictment, may not formulate the indictment by itself, may not independently decide as to granting the defendant status to the person. Irrespective the existence of different opinions regarding competence of the court to initiate the change of indictment into the harder one, I would think that such procedure complies with the principle of function segregation, ensures the protection of defendant’s rights, and at the same time such procedure does not... [to full text]

Vienu iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų yra šalių rungtyniškumas. Pareiga įrodinėti kaltinamojo kaltumą yra suteikta tik kaltinančiajai pusei. Svarbi prokuroro funkcija – jo dalyvavimas teisme ir kaltinimo palaikymas. Prokuroras baudžiamojoje byloje yra viena iš proceso šalių – jis kaltina įtariamąjį. Būtina baudžiamojo proceso sąlyga – valstybinis kaltinimas, kaip viešojo intereso gynimo būdas. Valstybė privalo bausti asmenis pažeidžiančius įstatymų normas. Iš čia kildinamas kaltinimo funkcijos viešumas. Ši funkcija yra pavesta prokuratūrai. Prokuroras dalyvaudamas nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, sakydamas kaltinamąją kalbą, įrodinėja žodžiu teisiamojo kaltę, reikalauja bausmės. Kaltinimas yra baudžiamąjį procesą užvedantis mechanizmas, jis suteikia pirmapradį impulsą visoms kitoms procesinėms funkcijoms. Prokuroro dalyvavimas teisme yra ne tik garantija, kad teismas priims teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir viena iš prokuroro veiklos formų, užkertant kelią nusikalstamumui. Valstybinio kaltinimo palaikymas baudžiamosiose bylose teisme yra viena iš prioritetinių prokuroro veiklos krypčių vykdant priežiūrą, kad visi įstatymai valstybėje būtų taikomi tiksliai ir vieningai. Visais savo veiksmais baudžiamosiose bylose pirmoje instancijoje prokuroras turi padėti teismui nustatyti tiesą ir tuo pačiu įgyvendinti teisingumo tikslus. Šiame darbe analizuojama prokuroro procesinė padėtis, pasirinkta kaltinimo palaikymo taktika, prokuroro dalyvavimas pirmojoje... [toliau žr. visą tekstą] / State Accusation in a First Instance Court. The adversarial principle is one of the fundamental principles of criminal procedure. The obligation to prove the accused's guilt is available only to accusation half. An important function of a prosecutor - his presence in court and prosecution support. A prosecutor in criminal proceedings is one of the parties to the proceedings - he accuses the suspect. It is necessary to the criminal process - the State's complaint, as a public interest remedy. The State must punish those infringed legislation. Here originates from a charge function publicity. This function is delegated to the Public Prosecutor's Office. Prosecutor involvement in the consideration of criminal proceedings in court, saying indictment language, to argue orally the accused guilt requires punishment. The allegation is the starting mechanism of the criminal process, it gives impetus to all the other primordial procedural functions. The Prosecutor in court is not only a guarantee that the court will accept the legitimate and reasonable decision, but one of the prosecutor and the activities of prevention of crime. Maintenance of public prosecutions in criminal cases in court is one of the priority activities of the Prosecutor in the care that all laws of the would be subject to a precise and uniform. In all their actions in criminal cases at first instance the prosecutor should assist the court to establish truth and justice in the implementation of the same goals. For... [to full text]

Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.