SANTRAUKA Baudžiamajame procese labai svarbi kaltinimo funkcija, kurios metu įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Paprastai kaltinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis yra valstybės pareiga. Konkrečiai šią pareigą vykdyti pavesta prokurorui. Tačiau daugelio užsienio valstybių baudžiamojo proceso įstatymai įtvirtina ir privataus kaltinimo institutą, kuris taikomas mažiau pavojingoms nusikalstamoms veikoms. Ne išimtis ir Lietuva. Lietuvoje privatus kaltinimas nėra naujas dalykas, tačiau priėmus naująjį baudžiamojo proceso kodeksą jis šiek tiek pasikeitė. Nors privatus kaltinimas yra svarbus baudžiamajame procese, Lietuvos autoriai jo analizei neskyrė didesnio dėmesio. Dar mažiau Lietuvoje yra nagrinėtas privataus ir valstybinio kaltinimo santykis, kuris baudžiamosiose bylose yra labai svarbus. Būtent šis santykis ir nagrinėjamas šiame darbe. Darbą sudaro keturi skyriai, kurie skirstomi į poskyrius. Pirmasis ir antrasis skyriai skirti pateikti privataus ir valstybinio kaltinimų sampratas, atskleisti pagrindinius jų požymius bei skirtumus. Trečiasis skyrius sudaro didžiąją darbo dalį, nes jame plačiai aptariamas privataus ir valstybinio kaltinimo santykis. Šį skyrių sudaro penki poskyriai, kuriuose atitinkamai analizuojamas įrodinėjimo procesas, perėjimo iš privataus kaltinimo į valstybinį galimi atvejai, taip pat analizuojamas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme. Ketvirtasis skyrius skirtas užsienio valstybių... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The attitude of Constitution that the prosecutor upheld charges on behalf of the State in criminal cases doesn’t stop the legislative (according to those who interests are violated, to the crime attributions, insecurity, degree and other features, the aggrieved party’s will and other important factors) to set such legal regulation that in some cases the charges on behalf of the State in criminal cases are not uphold. In the criminal procedure code, without general model of the criminal procedure, are estimated the singularities of criminal procedure, when pre-trial research is initiated only by the aggrieved party’s complaint, by the application of legal representative or the demand of the prosecutor when cases are on trial for the crimes committed by the legal persons; when are applied coercible medicine measures; when the case process is summarized, when the defendant is absent and other. One of specific criminal procedure sorts set in the criminal procedure code is the private charge cases process. The private charge cases process is specific solution method of legal conflicts when the criminalization of conflict and prosecution is determined not by the states officers but by the will of aggrieved party to apply to the competitive states institutions that the criminal procedure would be started; and till the persons who are indictable committed a crime conviction or not, the parties of conflict have an opportunity to conciliate and so to make legal assumptions to... [to full text]

Santykis tarp teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisės į saviraiškos laisvę pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją SANTRAUKA Teisė į privatų gyvenimą, garantuojama Konvencijos 8 straipsnio, apsaugo asmenis ne tik nuo viešosios valdžios įsikišimo, bet taip pat ir nuo neteisėto kitų asmenų ir privačių institucijų kišimosi, įskaitant ir žiniasklaidą. Saviraiškos laisvė vadinama vienu iš kertinių demokratinės visuomenės pamatų. Šiuo požiūriu žiniasklaidos vaidmuo teisinėje valstybėje išskirtinis. Šių dviejų teisių “virtualaus konflikto” esmė – kiekviena teisė ir laisvė yra deklaruojama, pripažįstama ir garantuojama, bet tuo pačiu metu viena gali riboti kitą ir būti suvaržyta kitos. Iš tiesų teisė į privataus gyvenimo gerbimą gali akivaizdžiai nepalanki saviraiškos laisvei. Dviejų vertybių konfliktas slypi įtampoje tarp saviraiškos laisvės, visuomenės teisės žinoti, būti informuotai ir teisės į asmens privatų gyvenimą ar reputaciją. Konfliktai tarp teisės į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvės dažniausiai kyla tada, kai privatūs subjektai, t.y. žiniasklaidos priemonės, paskleidžia privataus gyvenimo detales. Leidėjai gali tvirtinti, jog atskleisti tokią informaciją sąlygoja visuomenės interesas, arba asmenys, kurių privataus gyvenimo detalės išviešintos žiniasklaidoje, prarado šią teisę į privatumą, pasirinkdami svarbias valstybines ar visuomenines pareigas, t.y. viešo asmens statusą. Tokių argumentų pagrįstumas analizuotas daugybėje bylų valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / The Relationship between the Right to Respect for One's Private and Family Life and the Right to Freedom of Expression according to the European Convention on Human Rights SUMMARY Right to private life, guaranteed by Article 8 of the Convention, protects individuals not only against interference by the public authorities but also against interference by individuals and private institutions, including the media. Freedom of expression is one of the key foundations of a democratic society. In that regard, the media play a pre-eminent role in a State governed by the rule of law. This brings us to the heart of a situation of "virtual conflict" between two rights. Each right and freedom is proclaimed, recognised and guaranteed, but, at the same time, each one is capable of limiting the other and being limited by it. Indeed, the right to respect for private life may be openly hostile to freedom of expression. A conflict of values lies within the tension between freedom of expression, the public's right to be informed and the right to one's privacy or reputation. Conflicts between privacy and freedom of expression commonly arise where non-State actors, such as the media or authors of books, publicise private matters. Publishers may claim that the revelations were a matter of public interest or that the individuals involved had forfeited their privacy interest by leading very public lives. The legitimacy of these claims has been tested in a number of cases in countries which provide... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) gali būti apibrėžiama kaip bendradarbiavimas tarp viešosios valdžios institucijų ir privataus sektoriaus, susijęs su infrastruktūros vystymu bei viešųjų paslaugų teikimu. Viena iš VPSP formų, koncesijos sutartis, – pastaraisiais metais Europos Sąjungoje populiarėjantis viešojo sektoriaus finansavimo būdas. Tačiau šiuo metu nėra vieningo koncesijų reglamentavimo Europos Sąjungos lygiu. EB Steigimo sutartyje koncesijos sutartis nėra minima, o specialios Direktyvos 2004/18/EB nuostatos taikomos tik viešųjų darbų koncesijoms. Šio magistro darbo tikslas - atskleisti koncesijos sutarties sampratą pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę. Pirmiausia aptariama VPSP koncepcija, argumentai už ir prieš VPSP taikymą viešajame sektoriuje bei išskiriami bendrieji VPSP bruožai, būdingi visoms VPSP formoms: tai susitarimas tarp viešojo ir privataus partnerių, ypatingas sutarties dalykas (infrastruktūros vystymas ir/ar viešųjų paslaugų teikimas), bei rizikos paskirstymas. Taip pat šiame darbe analizuojami pagrindiniai specialieji požymiai, pagal kuriuos koncesijos sutartis atskiriama nuo kitų VPSP formų (ypač viešųjų pirkimų sutarčių), t. y. faktas, kad atlyginimą koncesininkui už atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas ar didžiąją jo dalį sudaro pajamos, gautos iš trečiųjų asmenų („eksploatavimo teisė“), bei rizikos perkėlimas koncesininkui. Paskutinė šio darbo dalis skirta koncesijos sutarties sampratai pagal Lietuvos teisę atskleisti... [toliau žr. visą tekstą] / Public-Private Partnership (PPP) can be described as a contractually regulated cooperation between public authorities and the private sector to carry out infrastructure or provide public services. One of the PPP’s forms, a concession agreement, over the last several years has become an increasingly important financial instrument in EU for the funding of the public sector. However, there is no integrated legislation on concessions in EU level yet. EU Treaty does not define concessions and it is only Directive 2004/18/EB that lays down specific provisions entirely for works concessions. This master thesis analyses a concept of concession agreement under EU and Lithuanian legislation. Firstly, the concept of PPP and arguments for and against the choice of various forms of PPP are analysed and the general features typical to all PPP forms, including concessions, particularly, a contractual relationship between public and private partners, specific object of a concession (public infrastructure development and/or public services provision) and distribution of risks between the public partner and the private partner are distinguished. This master thesis also analyses the key features of a concession which are the main criteria for delimitation of a concession agreement and other PPP forms (especially public procurement agreements), i.e. the fact that the concessionaire does not or does not mainly receive a payment as a consideration for the carrying out of the services or works, but... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje aptariama asmens privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo samprata ir turinys šiuolaikinėje nacionalinėje konstitucinėje, baudžiamojoje, administracinėje bei civilinėje, taip pat tarptautinėje teisėje, analizuojamos šios teisės užtikrinimo bei ribojimo teisinės priemonės, bei jų reglamentavimas šiandieninėje Lietuvos teisėje. Antrojoje darbo dalyje pateikiama asmens privataus gyvenimo neliečiamumo baudžiamoji teisinė charakteristika, visų pirma analizuojant baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nukreiptų prieš asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, sudėtis bei aptariant baudžiamąją teisinę kvalifikaciją. Trečiojoje darbo dalyje pateikiama praktinio sociologinio tyrimo bei kriminalinės statistikos rezultatų apžvalga, bei šių duomenų analizės metu nustatytos veikų, nukreiptų prieš asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, baudžiamumo vertinimas skirtingų visuomenės grupių atstovų tarpe, išskiriant baudžiamosios atsakomybės už šios kategorijos nusikaltimus baudžiamojo teisinio vertinimo (kvalifikacijos) bei praktinio taikymo, taip pat šių veikų kriminalizavimo vertinimo problemas, pateikiant pasiūlymus galimam jų sprendimui. / The first part of the paper is analysing the concept and content of immunity of personal privacy in present national Constitutional, Criminal, Administrative and Civil law, as well as in International law. As well legal restriction of this right and regulations of these legal measures in nowadays Lithuania law being analysed. Second part of the paper describes criminal legal characteristics of actions against immunity of personal privacy focusing on analysis of criminal composition of offences directed against immunity of personal privacy as well discussing its criminal qualification. The third part of presented work reveals data gained during sociological research and observing results of criminal statistic concerning the offences against immunity of personal privacy and the way groups of society ranks these offences as a criminal, emphasizing problems related with theirs criminal qualification and evaluation as well as with the attitude of different groups of society about criminalisation of these kind of offences. At the end of presented paper suggestions on solving revealed problems being presented.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės pasaulyje plačiai ir sėkmingai taikoma bei teikia naudą jau ne vieną dešimtmetį, o Lietuvoje tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios valstybės politikos ir visuomenės poreikių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Šių projektų sėkmei ypač svarbi tinkama teisinė aplinka ir teisinis tikrumas. Atsižvelgiant į tai Lietuvoje buvo reglamentuota partnerystės sąvoka, nauja jos teisinė forma, specialios projektų įgyvendinimo taisyklės. Nors Investicijų įstatyme pateiktoje sąvokoje įtvirtinta plačioji partnerystės samprata, į kurią patenka ir viešieji pirkimai, ir privatizavimo sutartys, siaurąją sampratą atspindi specialus teisinis reguliavimas, nustatantis, kad partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės taikomos tik koncesijai bei valdžios ir privataus subjektų partnerystei. Kartu su viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka Investicijų įstatyme buvo nustatyta nauja teisinė forma - valdžios ir privataus subjektų partnerystė, kurios įgyvendinimas grindžiamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis atitinka viešojo pirkimo sutarties požymius, kurie dažniausiai yra platesni ir apima valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties požymius. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį nuo koncesijos sutarties leidžia atriboti du kriterijai – atlygio pobūdis ir didžiosios dalies rizikos perdavimas koncesininkui. Vertinant rizikos dydį turi būti atsižvelgiama į... [toliau žr. visą tekstą] / Public-private partnership has been widely used in many countries for many years already. Due to changes in politics and increasing demand from the side of society for qualified public services, this model of cooperation is becoming increasingly important in Lithuania. One of the main prerequisites for success of this type of projects is a legal certainty. Seeking to assure that, Lithuania has established a concept of “partnership”, a new legal form thereof and special rules for implementation of projects. The broad definition of the partnership, established in the Law on Investments, includes contracts of public procurement and privatization, however, the narrow definition is reflected by the special legal regulation, which provides that the rules for preparation and implementation of the partnership projects are applicable to concession and the general partnership between the government and private entities only. Apart from the concept of the “public-private partnership”, the Law on Investments also provides for a new legal form, i.e. general partnership between government and private entities, implementation of which is based on the Law on Public Procurement. A contract of general partnership between government and private entities meets the characteristics of the public procurement contracts which, in general, are wider. A contract of general partnership between government and private entities may be distinguished from a concession contract by two criteria, i.e. nature of... [to full text]

Vystantis technologijoms ir nuolat augant viešųjų paslaugų poreikiui, viešasis sektorius ieško naujų galimybių šioje srityje. Vienas didėjančio paslaugų poreikio patenkinimo būdų yra viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas. Darbe nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teoriniai aspektai, analizuojama šio bendradarbiavimo teisinė ir ekonominė aplinka, pateikiami ir analizuojami privataus sektoriaus įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą atvejai. Taip pat aptariama viešojo ir privataus sektorių bandradarbiavimo reikšmė viešojo sektoriaus valdymo reformos ir naujosios viešosios vadybos kontekste. Viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas pateikiamas kaip priemonė efektyviau išnaudoti turimus išteklius, diegti inovacijas ir pažangius vadybinius metodus viešųjų paslaugų teikimo strityje. Darbo objektas: viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo panaudojimo galimybes ir perspektyvas. Darbo uždaviniai: darbe siekiama išanalizavus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo sampratą pateikti jos patikslinimus bei apibendrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formų klasifikacijas; atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo teisinio reglamentavimo analizę; išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektų praktiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, siekiant nustatyti pasiektą šio bendradarbiavimo lygį; atlikti empirinį... [toliau žr. visą tekstą] / With the development of technologies and the increasing demand for public services, public sector is looking for new opportunities in this field. One of the ways to satisfy the growing need of services is public and private sectors partnership. The paper examines theoretical aspects of public and private sectors partnership, analyses legal and economic environment of such partnership, presents and analyses the cases of private sector involvement in public services. It also discusses the importance of public and private sectors partnership in the context of public sector management reforms and new public management. Public and private sectors partnership is presented as a tool for efficient use of available resources, implementation of innovations and advanced managerial methods in the field of public services. The object. Public and private sectors partnership in Lithuania. The aim. To explore the opportunities and prospects of the public and private sectors partnership use. The objectives. After having analysed the concept of public and private sectors partnership the paper seeks to present its specifications and to summarize the classifications of public and private sectors partnership forms; to analyse legal regulations of public and private sectors partnership; to analyse the practice of public and private sectors partnership projects in European Union and Lithuania with the purpose to determine the level of such partnership; to carry out the empirical research of public... [to full text]

Lietuvai, kaip daugeliui pasaulio valstybių, vis aktualesnė tampa viešosios infrastruktūros plėtros, įvairių viešųjų paslaugų teikimo ir jų kokybės poreikių užtikrinimo problema. Ši problema kyla dėl ribotų viešojo sektoriaus finansinių galimybių. Vienas iš galimų esamos problemos spredimų būdų – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai, kuriuos įgyvendinat viešojo sektoriaus poreikiams užtikrinti pritraukiamos privataus sektoriaus investicijos. Lietuvoje populiariausia viešojo ir privataus sektorių partnerystės forma – koncesijos. Pagal Lietuvos teisę koncesija paprastai suprantama kaip valstybės ar savivaldybės institucijos privačiam subjektui suteiktiamas leidimas infrastruktūros sukūrimui arba viešųjų paslaugų teikimui, о atlyginimas yra teisė eksploatuoti sukurtus infrastruktūros objektus arba tokia teisė su atlyginimu. Darbo tikslas – koncesijos projektų įgyvendinimo metu kylančių teisinio reglamentavimo problemų nustatymas ir pasiūlymų jų sprendimui pateikimas. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti koncesijos, kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės formos, sampratą bei apibendrinti šiai partnerystės formai būdingus požymius; 2. Atlikti teisinio reglamentavimo bazės analizę, apžvelgiant ir apibendrinant tam tikriems teisinės bazės raidos etapams būdingas iš teisinio reglamentavimo kylančias koncesijos projektų įgyvendinimo problemas; 3. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis identifikuoti kitas, galimai iš pirmo žvilgsnio tiesiogiai iš teisinio... [toliau žr. visą tekstą] / The expansion of the public infrastructure, the rendering of various public services and the needs in its quality assurance have become a more relevant problem in Lithuania and in many other world countries. This problem arises due to the limited financial capacity of the public sector. One of the possible solutions to the problem could be a public-private partnership projects, where the private sector investments are enlisted to meet public sector needs. Concessions are particularly the most popular forms of public-private partnerships in Lithuania. Under the Lithuanian laws, concession generally means the authorisation granted by the state or municipal authority to the private entity to build/develop the infrastructure or provide public services. The remunaration for that is the right to use the objects buil. The aim of the present thesis is to define the actual legal regulation problems arising in implementation process of concession projects and submit proposals of how they can be solved; The tasks of thesis are the following: 1. Examine a concept of concession as a form of public-private partnership and to identify its characteristic features; 2. Make an analysis of the legal regulation, review and to make an overview of the concession projects implementation process, identify characteristic problems which are relevant to the different stages of the legal regulation development; 3. On the basis of various sources, identify problems which can be solved by using legal... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe tiriamos ir vertinamos viešojo ir privataus sektorių partnerystės(VPSP) inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros prielaidos Šiaulių regiono kaimiškosiose vietovėse. Siekiant atskleisti viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtros teorinius aspektus atlikta mokslinės literatūros, dokumentų ir kitų šaltinių analizė. Atliekant VPSP inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros prioritetų analizę teoriniame kontekste buvo nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių partnerystės koncepcija. Darbe nagrinėjant VPSP plėtros prioritetus inovacijų įgyvendinimo valdyme, atlikta inovacijų sampratos analizė, atskleistas inovacijų ir pokyčių santykis. Vykdant VPSP plėtrą inovacijų įgyvendinimo valdymo procese ypač svarbus valdančiųjų institucijų požiūris, kuriuo remiantis yra formuoja inovacijų plėtros aplinka. Šiuo pagrindu atlikta inovacijų politikos reikšmės analizė VPSP inovacijų įgyvendinimo valdymo proceso kaimo vietovėse aspektu. Siekiant identifikuoti pagrindines VPSP inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros prielaidas Šiaulių regiono kaimiškosiose vietovėse buvo atliekama ekspertinė apklausa, kurioje dalyvavo keturi viešojo ir keturi privataus sektorių ekspertai. Tyrimo metu atlikta JAV VPSP inovacijų įgyvendinimo valdyme plėtros kaimo vietovėse patirties analizė, o taip pat pateikiama statistinių duomenų analizė, kurių kitimo tendencijos buvo nagrinėjamos kartu su ekspertais. Nagrinėti statistiniai duomenys, kurie yra susiję su inovacijų plėtra ir kaimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master's undergraduate thesis are investigated and evaluated the development presumptions of PPP in the process of innovations implementation management in Šiauliai region’s rural areas. In order to reveal the PPP development of the theoretical aspects the analysis of scientific literature, documents and other sources have been made. On this basis paper work represents the concept of the PPP. Also concept of innovations was analyzed and revealed the relation between innovations and changes in certain organizations. In order to identify the main PPP development presumptions in the process of innovations implementation management both public and private sector experts were interviewed to point out the main position of the sectors. One of the public sector’s experts was the regional development professor of the Salisbury University in the USA who suggested the model of how PPP in the process of innovations implementation management in rural areas can be developed. On purpose to analyze the major aspects of the innovations implementation management of PPP in the Siauliai region’s rural areas there have been selected four innovation projects and their leaders have been interviewed. It showed that innovation projects do benefit to the Siauliai region’s rural areas: increased export, expenditure of the energy have been reduced, modernization of the economic activity in rural areas. Moreover in the process of research there was used PEST and SWOT analysis to show the main... [to full text]

Santrauka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytas reikalavimas gerbti privatų gyvenimą reiškia nuostatą be reikalo neapriboti asmens teisių. Egzistuojant galimybei įstatymų leidėjui pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas už juos nustatyti, asmuo privatumą gali ginti pasitelkęs civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas. Galimais privataus gyvenimo pažeidimais baudžiamosios teisės kontekste laikomi nepagrįstas įsibrovimas, neteisėtas asmens susižinojimo teisės apribojimas, neleistinas faktų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas ir paviešinimas. Tikslinga ir adekvati gynyba saugant asmens privatumą turi būti siejama su baudžiamosios atsakomybės pagrįstumu abejojant dėl jos proporcingumo už tokius pažeidimus. Kaip alternatyva galėtų būti administracinė atsakomybė, numatant Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokią atsakomybės rūšį ne tik už tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada, kai padaryta veika tiksliai atitinka Baudžiomojo kodekso nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Asmuo, padaręs nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai dar yra įtariamas padaręs ir kitą nusikalstamą veiką. Įstatymų bazė, iš esmės atitinkanti asmens privatumo apsaugos standartus, kartais netinkamai aiškinama ir interpretuojama, taip sukuriant tam tikras problemines situacijas. Asmens privatumo teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Right to have private life defense at all criminal law points In Republic of Lithuania Constitution is a demand to respect private life. That means attitude without necessity limit person’s rights. If there is a possibility to a law publisher to make a choice, which law aspect norms define some sort of law breaches and which sanctions for them ascertain, person private defends invoke of civil, administrational or criminal law norms. Presumable private life breaches criminal law clues reputed baseless intrusion, illegal person’s communication right restraint, unallowable facts about private person’s life picking and publicity. Expedient and fidelity defense protecting person’s private must be related with criminal responsibility legitimacy when doubting about it’s proportion for such a breaches. As alternative it may be administrational responsibility , anticipating Administrational law breaches codex such a responsibility sort not for only particular person’s facts handlement breaches. Criminal responsibility must be applied only then, when done action exactly answers Criminal codex regulations criminal act composition attributes. Man, who have done crime person’s private life immunity according to Criminal codex, mostly is suspected for another criminal act. Acts base, mainly adequate person’s private safeguard standards, sometimes is not correctly explained and interpreted. It can cause some sort of problematic situations.

Šio magistrinio darbo tikslas buvo identifikuoti veiksnius darančius įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų, miškininkavimo sprendimų priėmimui. Šio tikslo įgyvendinimui buvo atliktos kokybinės apklausos dviejuose tyrimo vietovėse: „Suvalkijoje“ ir „Žemaitijoje“. Duomenų analizei buvo pasitelkti kokybinės analizės metodai. Tyrimo metu buvo paklausti 29 respondentai: 18 privataus miško savininkų ir 11 valstybinių miškų valdytojų. Analizuojant duomenis buvo atskleisti veiksniai darantys įtaką privataus miško savininkų ir valstybinio miško valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyta, kad miškininkavimo sprendimų priėmimui įtakos turi vidiniai (įvairios motyvacijos ir tikslai) ir išoriniai veiksniai (gamtinės sąlygos, teisinis reguliavimas, visuomenės poreikiai). Remiantis darbo rezultatų analize buvo išskirtos keturios privataus miško savininkų miškininkavimo motyvacijų grupės: paslaugos; aplinkosauga; socialinės funkcijos; ekonomika. Atskleista, kad privataus miško savininkų miškininkavimo sprendimams įtaką daro grupė motyvacijų. Valstybinio miško valdytojų apklausų kokybinė analizė nustatyta, kad valstybinių miškų valdytojai vadovaujasi ne tik miškininkavimą reguliuojančiais dokumentais, bet jų darbo sprendimams įtaką daro asmeninis požiūris į miškininkavimą. Apklausų duomenys parodė visuomeninius, aplinkosauginius ir ekonominio efektyvumo, tikslus ir motyvacijas darančius įtaką valdytojų miškininkavimo sprendimams. Nustatyti išoriniai veiksniai... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis, analysis was done to identify factors influencing the decision making process of private forest owners and state forest managers’. In order to identify these factors an interview method was used throughout, this involved qualitative inquiries into two research areas: “Suvalkija” and “Žemaitija”. Data analysis was also performed using qualitative methods. During the research, 29 interviews were conducted: 18 with private forest owners and 11 with state forest managers. Results of the analysis revealed the following main factors that affected the decision making process of private forest owners and state forest managers. The main factors were internal factors such as motivations and objectives. Fr main groups of motivations and objectives of private forest owners were found: amenities, environmental protection, social and economic. The study showed that usually there is not one but multiple motivations and objectives affecting the decision making process. Qualitative analysis of state forest managers’ interviews revealed that they make decisions not only following rules and regulations but also are driven by their individual view about forestry. The motivations and objectives of state forest managers that influenced the decision making process were as follows: societal, environmental protection, economic efficiency. In addition there were external factors that influenced the decision making process of both private forest owners and state forest managers... [to full text]