Magistro darbo pagrindinis tikslas ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius situaciją ir plėtros galimybes Mažeikių rajone. Siekiant šio tikslo buvo analizuojamos Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei praktikų įžvalgos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir atsinaujinančių išteklių plėtojimo klausimais, identifikuojamos problemos, apžvelgta viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. Atlikus kompleksinį tyrimą (mokslinės literatūros analizė, teisės aktų ir dokumentų analizė bei apklausos interviu būdu metodas), buvo ištirtos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo atsinaujinančius energijos išteklius Mažeikių rajone plėtros galimybės bei problemos. / Master thesis main objective is to investigate public and private sector cooperation in the development of renewable energy resources the situation and development opportunities in the Mazeikiai district. In order to achieve this objective were analyzed Lithuania and foreign researchers, practitioners, problems were identified, reviewed the public and private sector cooperation experience in Lithuania and abroad not only renewable energy resources , but also in infrastructure projects. After a comprehensive study (document analysis and interviews), were examined public and private sector cooperation in renewable energy resources, focusing on Mažeikiai district, development opportunities and problems.

Europos Sąjungoje bei daugelyje kitų valstybių, rizikos ir privataus kapitalo fondai (toliau RPKF) yra svarbus įrankis skatinant inovacijų diegimą įmonėse, darbo vietų kūrimą, pelningumo ir kitų įmonių finansinių rodiklių gerėjimą, kitaip sakant – ekonomikos augimą. Todėl tokio tipo investicijų augimas ypač pasižymi besivystančiose Rytų ir Vidurio Europos šalyse, tuo tarpu Lietuvoje RPKF paplitimas, jų sukuriama pridėtinė vertė ekonomikoje bei veiklos vystymosi galimybės yra labai mažos lyginant su kitomis šalimis, kurios pagal ekonominius rodiklius yra panašaus išsivystymo lygio. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti bei įvertinti pagrindinius RPKF kūrimąsi ir veiklą lemiančius aplinkos veiksnius Lietuvoje bei pateikti rekomendacijas ir nuomonę, kokie žingsniai turėtų būti atlikti, siekiant vystyti rizikos ir privataus kapitalo sektorių Lietuvoje. Darbe yra nagrinėjami teoriniai rizikos ir privataus kapitalo fondų finansavimo aspektai, pagrindiniai veiklos principai bei struktūra, nustatomi investicijų vertės k��rimo būdai bei pateikiamos pagrindinės teorinės prielaidos tokiems fondams atsirasti. Apžvelgiami rizikos ir privataus kapitalo įtakos ekonomikos augimui empiriniai tyrimai, pats sektorius bei situacija Europoje ir Lietuvoje. Plačiau tiriami aplinkos veiksniai, įtakojantys rizikos ir privataus kapitalo fondų veiklą Lietuvoje, bei pateikiamas jų įvertinimas. Atsakoma į klausimą, ar nagrinėjami veiksniai yra priešiški ar palankūs RPKF kurtis, investuoti ir vystytis... [toliau žr. visą tekstą] / Private equity and venture capital funds (later on PEVCF) are one of the most important tools in innovation stimulation, employment enhancement and profitability creation process. Though this type of investment process is especially growing with importance in developing Central and Eastern European countries, in Lithuania it is rather insignificant despite vast Governmental programs to stimulate innovations in small and medium size corporate sector. The main goal of this paper is to analyze and evaluate main factors that determine establishment and development of PEVCF in Lithuania; to offer suggestions and opinion about what kind of further steps should be done in order to develop private equity and venture capital sector in Lithuania. The paper analyses theoretical aspects of PEVCF financing, main activity principles and structure; main value creation approaches and theoretical assumptions to create such PEVCF are determined; empirical results how PEVCF influence on economy’s performance, PEVCF sector and current situation in Euro region. The paper provides with more detailed analysis of PEVCF activity factors in Lithuania and evaluates their importance, answers the question, if these factors are positively or negatively correlated with PEVCF establishment and development in Lithuania. The paper concludes that main external assumptions of private equity and venture capital funds performance in Lithuania are positively correlated. Main recommendations how to improve... [to full text]

Šiame darbe taikant tiek teorinius, tiek empirinius metodus, detaliai analizuojamas žmogaus teisių institutas, naujoji asmens duomenų apsauga Lietuvos elektroninėje erdvėje, kuri kol kas mokslinėje literatūroje buvo aptariama tik fragmentiškai, nors viešojoje erdvėje ši tema nuolat susilaukia pačių įvairiausių vertinimų. Nors darbe daugiausia koncentruojamasi į asmens duomenų prevencinių priemonių teisinio reglamentavimo prieštaringumus, atkreipiamas dėmesys ir į ginčytinų teisės normų pagrindu kylantį galimą konstitucingumo klausimą. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariamos bendrosios žmogaus teisių instuto tendencijos: pateikiamos įvairios žmogaus teisių ir laisvių koncepcijos interpretacijos, istorinė analizė ir vaidmuo socialinėje aplinkoje, charakterizuojama žmogaus teisių apsaugai reikšmingų teisės normų reglamentacija, įvertinamas galimas teisės normų kolizijos atvejis dėl Direktyvos 2006/24/EB integracijos į Lietuvos teisyną. Antrojoje darbo dalyje identifikuojamos apsaugos priemonių ir žmogaus teisės į privatumą teisinio reglamentavimo ir praktikos problemos. Darbe nustatyta, jog telekomunikacijų teikimo bendrovės rizikuoja pažeisti žmogaus teisę į privatumą asmens duomenų apsaugos srityje dėl nepakankamai sureguliuotų priemonių internervencijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujosios duomenų apsaugos teisės normos gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms. Atsižvelgiant į nustatytas asmens duomenų apsaugos politikos... [toliau žr. visą tekstą] / This work, using both theoretical and empirical methods, in detail analyses The Institute of Human Rights, the new personal data protection in Lithuania’s electronic communications, which in scientific literature has only been discussed in fragmentary, although publicly this theme constantly receives a wide range of estimates. Although the work is mostly concentrated on contradictions in regulations of personal data preventative measures, it also draws attention to the possible constitutionality issue raised on the basis of controversial rules of law. The work consists of two parts. The first part discusses the general tendencies of The Institute of Human Rights: provides various interpretations on The Concept of Human Rights, historic analysis and their role in the social environment; characterizes rules of law regulations that are significant to The Human Rights protection; assesses the possible conflict of laws in the case of Directive 2006/24/EC integration into the Lithuania’s statute-book. The second part identifies legal and practical issues of The Human Right to Privacy and security measures. The paper found, that telecommunications companies are at risk to violate The Human Right to Privacy in the field of personal data protection due to intervention of insufficiently regulated measures. In addition, attention is drawn to the fact that the new rules of law on data protection may contradict the values protected by Constitution of the Republic of Lithuania... [to full text]

Inovacijos yra svarbus šalies, regiono, organizacijos plėtros ir konkurencingumo didinimo veiksnys šiuolaikinėje ekonomikoje. E.valdžios inovacijos iš vienos pusės yra viešojo sektoriaus tobulinimo ir plėtros variklis, iš kitos – procesas, reikalaujantis aukšto lygio kompetencijos, investicijų ir politinės valios. Šiai problemai atskleisti buvo atlikta literatūros, teisinių dokumentų, vykdomų projektų analizė bei kokybinė ekspertų apklausa. Išanalizavus e.valdžios ir inovacijų sampratas, inovatyvų procesą viešajame sektoriuje konstruojančius veiksnius, e.valdžios inovacijų praktines kryptis ir strateginius ES ir Lietuvos prioritetus inovacijų e.valdžioje politikoje, interpretuotas e.valdžios inovacijų apibrėžimas, nustatytos vystymosi tendencijos ir strategijos, skatinančios e.valdžios inovacijų plėtrą. / Innovations are important for country, region and organization competitiveness growth in nowadays economic. E-gov innovations on one hand are a driver of public sector improvement and development, in other hand it is a process, which expect high competence, investments and political power. In order to disclose the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the concepts of e-gov and innovation, factors constructing innovative process in public sector, trends of e-gov innovations in practice and priorities of EU and Lithuania’s strategy and policy, the definition of e-gov innovation was interpreted, the trends for development and the strategies for e-gov innovation promotion were identified.

Šiuolaikinės socialinės ekonominės šalies plėtros tendencijos socialinių pokyčių vertinimo požiūriu reikalauja iš naujo įvertinti valdžios institucijų vaidmenį ekonomikoje. Valstybei, vykdant reguliacines ir kontrolės funkcijas, nustatant norminiais teisiniais aktais bendradarbiavimo taisykles tarp viešojo ir privataus sektorių, jos vaidmuo iš esmės keičiasi, kadangi viešasis sektorius vis dažniau turi būti aktyvus rinkos dalyvis, o ne tik stebėtojas. Disertaciniame tyrime analizuojama viešojo ir privataus sektorių sanglauda, kuri integruoja dviejų sektorių institucines ir veiklos galimybes bei absorbuoja teisinio statuso problemas, kurios kyla dėl to, kad vienas sektorius vadovaujasi daugiau viešosios, kitas privatinės teisės normomis. Nors kiekvienas sektorius turi savo tikslus, sektoriniame bendravime turi juos abipusiai derinti, ieškoti kompromisų, pasitelkti ne tik žmogiškuosius resursus, bet ir turimą socialinį bei ekonominį kapitalą. Administracinis teisinis reguliavimas turi padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp privataus sektoriaus pagrindinio tikslo – pelno ir viešojo sektoriaus pareigos – užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Disertacijoje kapitalas tiriamas per tris jo galimas socialinio, ekonominio ir žmogiškojo kapitalo vartojimo reikšmes, akcentuojant labiausiai teisiškai reikšmingus sektorinio bendravimo ypatumus. Kadangi iš viešojo sektoriaus kyla ekonominių, socialinių santykių valstybinio reguliavimo sprendimai, įvairūs teisiniai reguliavimo būdai ir metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The state trends of modern social-economic development require re-evaluation of the economic role of public institutions in order to assess social changes. As the state implements its regulatory and control functions, and establishes cooperation rules for public-private sectors by normative legal acts, its role essentially changes, because the public sector increasingly needs to be an active market participant, and not just an observer. Dissertation research analysis public-private sectors’ cohesion which integrates institutional and operational opportunities of the both sectors and absorbs the problems of legal status, which arise because one sector relies more on the norms of public law, and the other – on private law norms. Although each sector has its own goals, sectorial cooperation should involve counter-balancing and search for compromises. Administrative legal regulation has to help keep balance between the private sector, which has the main objective – profit and public sector goal’s to ensure protection of the public interest. The dissertation analyses the social, economic and human capital focusing on three possible notions of its use, stressing the most legally significant peculiarities of sectorial communication. The decisions on state regulation of economic and social relations arise from the public sector, which also produces various legal regulatory methods. Therefore, this dissertation aims at analysing and suggesting the proper ways of taking use of the... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra kontraversiškas dalykas. Iš vienos pusės, į rinką pritraukiama naujovių, tobulinamas viešojo sektoriaus darbas, skatinamas verslo ir regionų konkurencingumas, tačiau tokia partnerystė gali turėti ir neigiamų pasekmių, tokių kaip politiniai ir demokratiniai kaštai, iškreipta viešojo administravimo reikšmė visuomenėje ir neracionalūs ar neskaidrūs sprendimai. Todėl svarbu, kad visi partnerystės dalyviai teisingai suprastų projektų tikslus, norus, ar kiekvienas partneris pajėgus investuoti į partnerystę tiek materialinius, tiek ir nematerialinius resursus bei atliktų projektų vertinimą. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės raidą, privalumus bei trūkumus ir įvertinti partnerystės projekto naudą visoms viešojo ir privataus sektorių partnerystės pusėms. Teorinėje dalyje išanalizuota mokslinė literatūra ir įvertinta viešojo ir privataus sektorių partnerystės raida, privalumai, trūkumai, efektyvumas ir nauda visoms pusėms: viešajam sektoriui, privačiam sektoriui ir visuomenei bei pateikti pasiūlymai kaip spręsti iškilusias problemas. Teoriniu aspektu analizuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, akcentuojant tokios formos bendradarbiavimo atsiradimo priežastis, išskiriami privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės. Pateikiami partnerystės projektų pavyzdžiai, apibendrinti statistiniai duomenis apie projektų raidą, pokyčius ir tendencijas bei pateikiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The collaboration between public and private sectors is a controversial object. On one hand, there are innovations that are being attracted to the market, and the work process in the public sector is improved, as well as the competitive ability between the business and regions is motivated, on the other hand such partnership may have negative results like political and democratic costs, distorted authority of the public administration in the society, and unreasonable or ambiguous decisions. Therefore, it is essential, that not only all the parties involved in the partnership would take the aims and intentions of the projects properly, but also each partner is able to invest into the partnership tangible and intangible resources, and could make the estimation of the projects. The aim of the Master's thesis is to analyze the development, as well as the pros and cons of the public - private sectors, and to estimate the advantage of the partnership projects in regard to all the parties of private and public sectors. The theoretical part of final thesis deals with the analyzed scientific literature and the estimated development, pros and cons, efficiency of the partnership with respect of the public and private sectors, as well as the advantage to all the parties including public - private sectors and the society, additionally the potential suggestions and the occurrence of possible problems is given. The conception of public and private sectors is analyzed from the theoretical... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslo teorija bei politinės ekonomikos ideologijomis, analizuojama valstybinės valdžios dalyvavimo ekonomikoje privalumai ir trūkumai, nustatomos vyriausybės dalyvavimo ekonomikoje prielaidos. Antrojoje dalyje remiantis Lietuvos pavyzdžiu, nagrinėjamos sritys kuriose vykdomas ekonominis rinkos reguliavimas. Trečiojoje dalyje, remiantis šiandieninės ekonomikos situacija, vertinami Lietuvos vyriausybės sprendimai, vedant šalies ekonomiką iš recesijos. Statistika rodo, vis prastėjančius Lietuvos makroekonominius rodiklius. Analizuojama kokią įtaką tai turės šalies verslui, taip pat šio reiškinio priežastys bei pateikiami pasiūlymai. Problema yra aktuali makroekonominiu mastu, tyrimo rezultatai nukreipti atskleisti šiandieninės ekonominės politikos priežastis. Darbo pabaigoje suformuotos išvados ir pasiūlymai, vertinantys vyriausybinio reguliavimo metodiką, jos reikšmę recesijos metu. / The main purpose of this work is to analyses government regulation of economy, to survey its policy of regulation and to give assessment. In the first part, on the grounds of scientific economical theories and ideologies of political economy, advantages and disadvantages of government intervention into economy are analyzed, as well as preconditions for such regulation. In the second part, the example of Lithuania is examined, analyzing those spheres where the regulation of market exists. In the third part, taking into consideration the contemporary economical situation, attempts to revive economy taken by the Lithuanian government are evaluated. While the economy in the whole world is facing recession, macroeconomic indicators in Lithuania are also low. As a result, this study analysis the reasons of this phenomenon and gives suggestions how to avoid it. As the problem is significant at the microeconomic level, the results of the study will help to reveal the reasons why this economic policy is ineffective. Furthermore, conclusions and suggestions at the end of this study will present methods of government regulation that could accelerate recovery from economical crisis recession. This work includes 8 charts and 24 pictures.

Pastaruoju metu daugelyje šalių privatus sektorius yra vis intensyviau įtraukiamas finansuojant ir įgyvendinant valstybės ir savivaldybių investicijų projektus, susijusius su viešosios infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų teikimu. Vis dėlto Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra naujovė, bendrų projektų įgyvendinimui trukdo netobula įstatymų bazė, neigiamas visuomenės nuomonė, praktikos ir žinių šioje srityje trūkumas. Todėl tikslinga šiame darbe išanalizuoti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios trukdo viešajam sektoriui bendradarbiauti su privataus sektoriaus atstovais, supažindinti su VPSP būkle ir perspektyvomis Lietuvoje. Darbe keliamas tikslas yra išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo Lietuvoje alternatyvas, daugiausia dėmesio skiriant pagal partnerystės principą įgyvendinamiems projektams. Šio tikslo siekiama pirmiausia supažindinant su viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, svarbiausiais principais ir esme. Pateikiama pagal partnerystės schemas Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga ir vykdymo tendencijos, atlikta detalesnė VPSP reglamentuojančių teisės aktų analizė ir vertinimas. Taip pat pasitelkus anketinę apklausą siekiama įvertinti tarpsektorinio bendradarbiavimo savivaldose galimybes. Savivaldybėse atliktas tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad Lietuvoje nėra sudarytos pakankamos prielaidos viešojo sektoriaus institucijoms bendradarbiauti su privačiu verslu. Pastebėta tendencija, kad įtraukiant... [toliau žr. visą tekstą] / Recently in many countries private sector are increasingly involved in financing and implementation of state and municipal investment projects related to public infrastructure and public service development and improvement. However, in Lithuania, public-private sector partnership implementation remains a novelty, as joint projects implementation are hampered by imperfect legislation, negative public attitudes, practices and lack of knowledge in this field. It is therefore appropriate in this work to examine all the circumstances that prevent public sector to cooperate with the private sector. Accordingly, PPP condition and prospects in Lithuania are analyzed. The aim of this work is to analyze alternatives of public and private sector cooperation, focusing on projects that are implementing under partnership principle. This objective is reached presenting concept of public-private sector partnership, the main principles and point. Also in this work are presented a review of projects implementing under partnership schemes, a more detailed PPP legislation analysis and evaluation. There is also given a questionnaire survey to assess cooperation opportunities in municipality of Lithuania. Results of survey presented that raised hypothesis was approved. There are not enough good conditions for public and private sector cooperation in Lithuania. Observed trend that in a joint project with private partner are applied other more often used forms, like lease or public procurement... [to full text]

Per XX a. paskutinius dešimtmečius viešojo ir privataus sektorių santykis gerokai pasikeitė. Tradiciškai viešojo sektoriaus veiklos sričiai priskirtų paslaugų teikimui ar infrastruktūros modernizavimui ir plėtimui imta naudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Koncesija yra vienas iš partnerystės modeliu. Ją galima apibūdinti kaip susitarimą tarp viešojo ir privataus sektorių, kurio tikslas sujungti viešuosius ir privačius išteklius, siekiant realizuoti viešosios politikos tikslus. Lietuvoje koncesijos, lyginant su kitomis valstybėmis, yra naujas reiškinys, neturintis tradicijų ir patirties. Viešosios institucijos retai nusprendžia investicijas pritraukti koncesijos sutarčių pagrindu. Šio darbo objektas yra koncesija. Tikslas - išnagrinėti koncesijų taikymo galimybes Lietuvoje. Tikslo pasiekimui iškelti trys uždaviniai, kurie nulėmė darbo struktūrą. Pirmojoje darbo dalyje analizuojant mokslinę literatūrą ir taikant apibendrinimo metodą nagrinėjamos ekonominės – socialinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atsiradimo prielaidos ir partnerystės sąvoka. Antrojoje dalyje, analizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo galimybes atliekama mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių analizė, taikomas klasifikavimo ir sisteminimo metodas. Trečiojoje darbo dalyje vertinant koncesijų taikymo galimybės atliekamas kokybinis tyrimas, suformuluojami pagrindiniai klausimai, atliekama norminių teisės aktų ir informacinių šaltinių lyginamoji analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Infrastructure has been traditionally viewed as a natural monopoly under the management, control, financial responsibility of the central and local government. However, various countries of the world have shown a growing interest in Concessions (one of the Public Private Partnership model) over the last two decades. Concession is arrangement in which the public and private sectors join together to produce and deliver goods and services. It is a sufficiently new phenomenon in Lithuania and some shortcomings are noticeable in its application. The object of this thesis is Concession. The aim of work is to analyze possibilities to apply the concession in Lithuania. Three tasks were established for the realizing the goal meanwhile determining the structure of thesis. In the first part of thesis there is analysed Public Private Partnership, as phenomena, using analysis of academic literature. In the second part, by using analysis of special and statistical literature, there are analysed subjects influencing Public Private Partnership and experience of various countries of the world in the developing Partnership policy. Situation in Lithuania by excluding main prerequisites for developing concessions is analysed in the third part, using qualitative analysis of academic and special literature, laws, conference materials, comparative, case study methods and quantitative analysis by carrying out a survey of Municipalities opinion. Analysis of theoretical and practical aspects has shown... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje numatyta saviraiškos laisvė apima laisvę gauti informaciją ir idėjas bei laisvę jas skleisti. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą ir susirašinėjimo slaptumą. Įgyvendinant vieną Konvencijoje numatytą teisę dažnai kyla kitų įtvirtintų teisių gynimo problema. Ypač tai aktualu taikant Konvencijos 10 straipsnį, kuris labai dažnai konfliktuoja su Konvencijos 8 straipsniu. Esminis principas, kuriuo vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, pagrįstas tuo, kad Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta nuomonės reiškimo laisvė negali pažeisti asmens teisės į jo privataus gyvenimo neliečiamumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas nėra nustatęs konkrečių privataus gyvenimo apsaugos ir nuomonės reiškimo laisvės ribų, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į esamą situaciją ir šios situacijos aplinkybes. Interesų balanso principas turi būti taikomas praktiškai įgyvendinant Konvencijos 8 straipsnį ir 10 straipsnį. Būtina rasti “pagrįsta balansą” ir nuspręsti, kokia Konvencijoje garantuojama teisė konkrečiu atveju turi viršenybę kitos teisės atžvilgiu. Teismas visų pirma analizuoja tokius kriterijus: ar nuomonės reiškimo laisvė atitinka visuomenės interesą žinoti tam tikrą faktą ar situaciją, ar šis visuomenės interesas yra svarbesnis už asmens privataus gyvenimo apsaugą, ar tam tikros informacijos paskelbimas yra pagrįstas egzistuojančiu... [toliau žr. visą tekstą] / Article 10 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted to the freedom of expression, which includes freedom to hold opinions and to receive and impart information and ideas. Article 8 of the Convention protects private and family life, home, correspondence of every individual. By implementing one Conventional right a problem of other right’s protection often occurs. It is a matter of great relevance while implementing Article 10 of the Convention which very often conflicts with Article 8 of the Convention. The fundamental principle which European Court of Human Rights invokes in his case- law is based on the view that freedom of expression which is guaranteed in Article 10 of the Convention, cannot violate the right to respect for one’s private life. European Court of Human Rights has not set down particular limits of the private life’s protection and freedom of expression. It means that in each case the Court has to examine the existing situation and its circumstances. So the principle of “interest balance” has to be applied while implementing Articles 8 and 10 of the Convention in practice. It is essential to find the “reasonable balance” and to decide, which right guaranteed under the Convention will have the priority over another in each case. Firstly, the Court has to analyze these criterions: whether the freedom of expression satisfy the public’s interest to get particular information about certain facts or situation, whether this public’s... [to full text]