Pirmoje darbo dalyje pateikiama reklamos samprata ir esmė, apibrėžiamos reklamos vartotojų charakteristikos, identifikuojami jos poveikio vartotojui elementai. Taip pat, pateikiama vartotojų požiūrio ir humoro samprata bei identifikuojami veiksniai, formuojantys vartotojų požiūrį į humorą reklamoje. Antroje darbo dalyje, remiantis anksčiau atliktais tyrimais, pateikiamas veiksnių, formuojančių vartotojų požiūrį į humorą reklamoje teorinis modelis, aptariami Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai bei pateikiama ir aiškinama tyrimo metodika. Trečioje darbo dalyje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai. / Most people enjoy funny advertisements, so there seems little doubt the use of humor in advertising is popular, prevalent, and growing. Advertising agency executives generally believe that humor positively affects awareness for new products, establishes name registration, communicates simple copy points, and encourages brand switching. But more than anything else, advertisers hope humor will atract customers attention and keeps them ignoring their advertisements. Dispite that, many advertisers agree there‘s a definite downside to the use of advertising humor. It can offend people. The advertisement can be remembered instead of the message. But far worst of all, sometimes it simply isn‘t funny. The object of this research is the customers attitude towards humor in advertising. The aim is to determine the customers attitude towards humor in advertising and create the theoretical model of factors forming their attitude towards humor in advertising. The tasks of this research is to lay the concept of advertising and identify its impact towards costumers, to lay the concept of customer attitude and humor, to find out the factors forming the customers attitude towards humor in advertising and to explore the customers attitude towards humor in advertising. According to the results of the empirical research most of the respondents have positive attitude towards humor in advertising and there are many factors forming customers attitude towards humor in advertising such as humor type... [to full text]

Maisto produktų kokybė - tai savybių, sąlygojančių jo tinkamumą tenkinti tam tikrus vartotojo poreikius pagal išreikštą ar numanomą paskirtį, visuma. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis didesnis dėmesys yra skiriamas maisto produktų kokybei dėl naujo pirkėjų požiūrio į maistą bei žmonių susirūpinimo aplinkos tarša bei įtaka sveikatai, bei galimybės pasirinkti produktus esant didelei produktų gausai ir įvairovei. Darbo tikslas. Įvertinti Panevėžio miesto mokytojų požiūrį į maisto produktų kokybę ir jo sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrimo metodika. Anoniminės anketinės apklausos pagalba buvo siekiama išsiaiškinti mokytojų požiūrį į maisto produktų kokybę ir sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 450 Panevėžio miesto mokyklų mokytojai (amžiaus vidurkis – 45,34 ± 9,06 m.). Atsakymų į anketos klausimus dažnis – 67,1 proc. Rezultatai. Panevėžio miesto mokytojams, nepriklausomai nuo amžiaus, pagrindiniai šaltiniai, kurie daugiausia suteikė žinių apie mitybą buvo specializuoti leidiniai (nuo 28 proc. iki 44 proc.), produkto etiketė (nuo 28 proc. iki 30 proc.) ir laikraščiai (nuo 25 proc. iki 38 proc.), jaunesniems nei 35 metų mokytojams internetas (27,5 proc.). Nepriklausomai nuo amžiaus mokytojai mano, kad kokybiškas maisto produktas tai natūralus (nuo 63 proc. iki 80 proc.) ir ekologiškas (nuo 59 proc. iki 64 proc.). Apie neigiamą riebalų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai dažniau žinojo mokytojai nuo 35 iki 54 metų, o apie tai... [toliau žr. visą tekstą] / Foods’ quality – the unit of characteristics that determines its availability to meet the particular consumer’s requirements according to predictable purpose. In Lithuania, as in the whole World, a very big attention is paid to food quality. There is a new viewpoint of customers to food. People take care of environmental damage and its influence upon human health. People also take care of possibility to choose products especially when plenty and variety is observed. Aim of the study. To appreciate the attitude of teachers in Panevėžys towards foods’ quality and its links with health. Methods. Anonymous questionnaire: 450 teachers from Panevėžys schools were involved in the research (average – 45,34 ± 9,06 years old.). Frequency of the answers to questionnaire – 67,1% Results. The main sources about nourishment containing the most information for teachers from Panevėžys, independently to age, were problem-oriented publications (28% - 44%), label of the product (28% - 30%.) and newspapers (25% - 38%), for younger than 35 years old teachers – WWW (27,5%). Teachers independently to age are thinking that qualitative foodstuffs are natural (63% - 80%) and ecological (59% - 64%). 35 – 54 years old teachers know about negative influence of fats on heart and blood-vessels system. Oulder than 55 years old teachers know that some of the solid fats have also negative influence and it is not necessary to eat meat every day. Younger than 35 years old teacher know that salt damages... [to full text]

Darbo objektas – veiksniai turintys įtakos vartotojų požiūrio kaitai. Darbo tikslas – parengti vartotojų požiūrio kaitos teorinį modelį ir jį empiriškai patikrinti mėsos gaminių pavyzdžiu. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti požiūrio konceptualiąją esmę. 2. Išanalizuoti ir apibendrinti vartotojų požiūrio kaitos modelius. 3. Identifikuoti ir apibendrinti veiksnius, turinčius įtakos vartotojų požiūrio kaitai. 4. Parengti vartotojų požiūrio kaitos teorinį modelį. 5. Remiantis apibendrintomis metodologinėmis nuostatomis, atlikti veiksnių, turinčių įtakos vartotojų požiūrio kaitai Lietuvos maisto prekių rinkoje empirinį tyrimą ir jį apibendrinti jų rezultatus. 6. Vartotojų požiūrio kaitos teorinį modelį empiriškai patikrinti Lietuvos maisto prekių rinkoje: mėsos gaminių pavyzdžiu. Tyrimo metodai. Atliekant vartotojų požiūrio kaitos teorines studijas naudoti mokslinės literatūros palyginamosios analizės bei sisteminimo metodai. Empiriniam veiksnių, turinčių įtakos vartotojų požiūrio kaitai, tyrimui taikyti kokybinis (struktūrinis interviu) ir kiekybinis (anketa) tyrimo metodai. Teorinė darbo reikšmė: 1. Teoriniu lygmeniu išnagrinėti ir apibendrinti vartotojų požiūrio kaitos modeliai, apibrėžti ir išanalizuoti veiksniai, turintys įtakos vartotojų požiūrio kaitai. 2. Parengtas vartotojų požiūrio kaitos teorinis modelis. Praktinė darbo reikšmė: 1. Atliktas veiksnių, turinčių įtakos vartotojų požiūrio kaitai Lietuvos maisto prekių rinkoje empirinis tyrimas. 2. Empiriškai patikrintas... [toliau žr. visą tekstą] / The results of the theoretic and empiric research showed that customer’s attitude changed mostly by these factors: products characteristics, communicational complex characteristics, consumer characteristics and external environment. The empiric research was organized in meat products field, and have showed that consumers prefers high quality, good taste and natural products. Indeed, good quality – price ratio is also very important, in fact all these attributes are more important to customers than price factor. Influencing attitude change the main role takes personal experience and advices given by friends and family members. In conclusion, the customers’ attitude change is becoming an important object of the marketing research. Investigating customers’ attitude leads to the prognoses of their behavior, because both these variables are related. The object of the paper is the factors which influence the customer’s attitude change. Paper tasks are: 1. To reveal the conceptual nature of the attitude; 2. To analyze and compare the models of consumer attitude change, which are presented in scientific literature. 3. To identify and summarize the factors that influence customers’ attitude change. 4. To create a theoretical model of customers’ attitude change. 5. With reference to methodological approaches, accomplish an empirical research of customers’ attitude change and summarize the results; 6. To verify the created model of customers’ attitude change empirically. The final work... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti darbuotojų požiūrį į genetiškai modifikuotų maisto produktų ir maisto priedų vartojimą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti darbuotojų požiūrį į genetiškai modifikuotus maisto produktus. 2. Nustatyti darbuotojų požiūrį į maisto priedus. 3. Įvertinti pagrindinius veiksnius sąlygojančius maisto produktų pasirinkimą. Tyrimo metodika. Tyrimo metu buvo išdalinta 190 anketų. Gauta užpildyta 160 anketų. Atsakymo į anketos klausimus dažnis – 84,2 proc. Apklausos duomenys analizuoti naudojant SPSS 15.0 „for Windows“ programinį paketą bei MS Exel lenteles. Hipotezės tikrintos taikant df ir χ² testus, nustačius reikšmingumo lygį p<0,05. Rezultatai. Didesnė dalis apklaustųjų neigiamai vertina GM maisto produktus, taip nurodė 56,9 proc. 56,2 proc. moterų ir 70,0 proc. vyrų, mano, kad GM maisto produktai yra kenksmingi. GM maisto produktus vartoja 20,0 proc. apklaustųjų moterų ir 30,0 proc. vyrų. Maisto priedus neigiamai vertina 35,0 proc. apklaustųjų, tačiau 91,9 proc. respondentų perka maisto produktus, kurių sudėtyje yra maisto priedų. Informacijos apie maisto priedus, darbo vietoje norėtų gauti 50,5 proc. moterų ir 60,0 proc. vyrų. Kad maisto priedai yra kenksmingi ir gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, mano 56,1 proc. respondentų. Išvados. 1. Genetiškai modifikuotus maisto produktus vartoja įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir skirtingas pajamas gaunantys respondentai. Vyresni respondentai dažniau GM maisto produktus vertina neigiamai: iki 35 metų - 44... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work. To assess the employees’ attitude to the consumption of the genetically modified products and food additives. The goals of the work. 1. To determine the approach of the employees to the genetically modified products. 2. To determine the approach of the employees to food additives. 3. To assess the main factors which determine the choice of the food products. The methodology of the research. 190 questionnaires were distributed during the research. 160 questionnaires were completed. The data of the survey were analyzed by using the software package SPSS 15.0 “for Windows”. Hypotheses were checked by applying for the df and χ2 tests, and the appointed significance level is p<0,05. The results. 56,9 % of the respondents negatively assesses genetically modified products. 56,2 % of the questioned women and 70,0 % of the questioned men think that GM food is harmful. GM food is used by the 20,0 % of the questioned women and the 30,0 % of the questioned men. The food additives are assessed negatively by the 35,0 % of respondents, but 91,9 % of the questioned buy the products with the additives. 50,5 % of women and 60,0 % of men would like to get the information about the food additives at their workplace. 56,1 % of the respondents think that food additives are harmful and could have a negative influence on the person’s health. Conclusions: 1. Genetically modified productsare used by the respondents of different age, education and having the... [to full text]