Šiuolaikinė mokykla prisitaiko prie vis naujų visuomenės poreikių, tampa atvira besimokančia organizacija, kurioje labai svarbus bendradarbiavimo modelis organizacijos viduje ir organizacijos ryšiai su kitomis įstaigomis. Kaimiškose vietovėse esančios ugdymo įstaigos tenkina bendruomenės narių poreikius, sprendžia socialines, edukologines visuomenės problemas, todėl norint suteikti kvalifikuotą pagalbą bendruomenės nariams, ugdymo įstaigos kuria bendradarbiavimo tinklą, į kurį turi įtraukti viešojo sektoriaus organizacijas. Šiame darbe analizuojamos kaimo mokyklos bendradarbiavimo su viešųjų įstaigų problemos. Daug dėmesio skiriama švietimo organizacijos ryšiams su visuomene taikomoms priemonėms ir jų įtakai ieškant bendradarbiavimo būdų su kitomis organizacijomis. Įvertinama mokyklos bendradarbiavimo kultūros nauda visuomenei. Teorinėje dalyje nagrinėjama švietimo organizacijos bendradarbiavimo problema, bendradarbiavimo samprata, švietimo organizacijos kultūros įtaka mokyklos viduje ir su viešosiomis organizacijomis. Daug dėmesio skiriama švietimo organizacijos ryšiams su visuomene taikomoms priemonėms ir jų įtakai ieškant bendradarbiavimo būdų su kitomis organizacijomis. Praktinėje dalyje analizuojama kaimo mokyklos bendradarbiavimo su viešosiomis ir kitomis organizacijomis situacija. Tiriama, kokie veiksniai lemia švietimo organizacijos bendradarbiavimo kultūros kūrimą ir kas įtakoja organizacijos įvaizdžio formavimą, kuris padeda bendradarbiauti su įvairiomis... [toliau žr. visą tekstą] / Modern school is adapting to new needs of the society, it becomes more open learning organisation, where inside cooperation model of the organisation and its relations with other institutions are very important. Educational institutions that are located in the countryside meet the needs of community members, such institutions solve social and educational problems of the society therefore to provide qualified help to the memebers of society educational institutions create cooperation net (system) which involves public institutions. Problems of cooperation between village school and public entities are analysed in this work. A lot of attention is given to means of communication between the society and educational institution, and their influence on search of ways of communication with other organisations. The use of cooperation of the school is evaluated. The problems of cooperation of educational institution, conception of cooperation, influence of the culture of educational institution inside the school and with public entities are analyzed in the theoretical part of the work. A lot of attention is given to means of communication between the society and the educational institution and their influence on search of ways of communication with other organizations. The situation of cooperation between village school and public entities and other organizations are analysed in the practical part of the work. It is analyzed what factors condition creation of culture of cooperation... [to full text]

Darbo tikslas. Palyginti darbo sąlygas privačiose ir viešųjų įstaigų klinikinėse laboratorijose. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 192 respondentai. 96 respondentai buvo vienos privačios X laboratorijos darbuotojai (penki padaliniai), kiti 96 viešųj�� įstaigų laboratorijų darbuotojai. Atsako dažnis 76,8 proc. Tyrimas atliktas 2007 m. spalio – 2008 m. sausio mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Darbo aplinkoje su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, susiduria 97,9 proc. viešųjų ir 94,8 proc. privačios laboratorijos darbuotojai. Nepatenkinti darbo apsaugos priemonėmis buvo 55( 57,3 proc.) viešosios laboratorijos darbuotojų ir 25 (26 proc.) privačios laboratorijos darbuotojų. Geresniu užmokesčiu pasižymi privačių laboratorijų darbuotojai (p<0,05), o tai įtakoja ir tai, kad jie rečiau, nei viešųjų laboratorijų darbuotojai galvoja apie darbo keitimą. Didžiausias stresorius darbo aplinkoje buvo atsakomybė, už aliekamą darbą. (viešoje 82,3proc., privačioje 57,3 proc.) Statistiškai patikimiau (p<0,05) didesnę atsakomybę už atliekamą darbą jautė viešųjų laboratorijų darbuotojai. Labiausiai motyvaciją darbui didina atlygis, už padaryta darbą. Dažnesnį nuovargį darbo metu dažniau jaučia privataus sektoriaus darbuotojai, kurį įtakoja, didesni darbo krūviai, pamaininis darbas. Išvados. Privataus sektoriaus laboratorijų darbuotojai uždirba daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Final Paper Aim: Compare the work conditions in the public and private clinical laboratories. Work Methods: We have taken for the research work 192 respondents: 96 of them were employed in the private X laboratory (five departments) and the other 96 respondents were working in the public laboratories. Answer period 76,8 percent. This research was being run in the duration from the October, 2007 until the January, 2008. The questionnaire data have been gathered anonym. The statistic data analysis were put up by the help of statistical package SPSS and MS Excel. Results. In the environment with the toxic sanitary conditions work 97,9 percent of employees of public laboratories, and 94,8 percent of workers are engaged for the private laboratories. 55 (57,3 percent) of the public laboratories workers were not satisfied with the work protection conditions, and 25 (26 percent) of the private laboratory workers weren’t quite happy about the mentioned matter. A better income is assessable for the private laboratories employees (p<0,05), - this can admit them the more constant post of work than that of the public laboratories workers, who have to change their work therefore. The most ordinary factor of hectic in the environment was set the stressor of responsibility for the accomplished work as follows: 82,3 percent of the public sector respondents, and 57,3 percent of the private laboratories workers. The statistic reliable (p<0,05) responsibility for the work was shown by the... [to full text]