In this work some progressive object–oriented requirement definition methods were analyzed (ICONIX, Reggio, Scores). Rules and principles of these methods were generalized and comprehensive content of requirements model was presented. Requirements definition must define state and behavior of target information system independently of future design. Requirements model was proposed where use cases are presented as interfaces together with associated classes of problem domain, operations are specified with signatures, pre and post conditions wich must be written in formal language OCL. Model was described using UML class, sequence diagrams, state charts and OCL constraints and is illustrated with examples from case study.

Torture is prohibited in a great number of international treaties. Some of the documents prohibit torture in general terms; some of them propose the definition of torture. The purpose of this research is to analyse how the legal scope of torture definition enshrined in the CAT has changed throughout the years and to what extent the definition of torture is applicable in contemporary legal practice. In the first part the international legal regulation will be discussed explaining which international documents prohibit torture, which of them define torture, what monitoring and judicial mechanisms are created. The definition of torture is differently interpreted in the jurisprudence of international tribunals. The actions which were not defined as torture 50 years ago are understandable as torture in recent jurisprudence. The second part is aimed to analyse how definition of torture evolved in international law during the years and how it was narrowed in the USA practice. Different interpretations of the definition of torture are compared in order to analyse which elements of torture definition enshrined in the CAT used in contemporary international judicial practice and to what extent they are applicable. This explains to what extent definition of torture is applicable by international judicial bodies in contemporary practice and what requirements it should fulfil to ensure the needs of contemporary human values. In the third part the definition of torture applicable in... [to full text] / Tarptautinės sutartys draudžia kankinimus. Vienos jų tiesiog draudžia kankinimus, kitos – pateikia kankinimų apibrėžimą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip keitėsi teisinė kankinimo apibrėžimo apimtis ir kokia apimtimi jis yra taikomas šiuolaikinėje tarptautinės teisės praktikoje. Pirmoje darbo dalyje aptariama tarptautinė teisinė bazė, aiškinant kurie dokumentai draudžia kankinimus, kurie nustato kankinimų apibrėžimą, aiškinama kokie yra sukurti monitoringo ir kiti teisines priežiūros mechanizmai. Kankinimų apibrėžimas yra skirtingai interpretuojamas tarptautinių tribunolų jurisprudencijoje. Veiksmai, kurie prieš 50 metų nebuvo klasifikuojami kaip kankinimai, šiandien jau patenka į šią sąvoką. Antroje dalyje analizuojama kaip kankinimų apibrėžimas, pateiktas JT Konvencijoje prieš kankinimą, laikui bėgant, kito ir kaip jo taikymas buvo apribotas JAV praktikoje. Lyginamos įvairios kankinimų apibrėžimo interpretacijos, siekiant išanalizuoti JT Konvencijos prieš kankinimą apibrėžimo elementus, naudojamus šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir išsiaiškinti kokia apimtimi jie yra taikomi. Taip paaiškinama, kokia apimtimi šiuolaikinėje praktikoje šį apibrėžimą taiko tarptautinės teisminės institucijos ir kokius reikalavimus jis turi atitikti, tam kad užtikrintų šiolaikinių žmogiškųjų vertybių poreikius. Trečioje dalyje analizuojamas kankinimo apibrėžimas, kuris yra taikomas Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra aiškaus kankinimų apibrėžimo ir normos... [toliau žr. visą tekstą]

Atlikti naujausi tyrimai bei kūrybiškos reklamos apdovanojimo festivaliai rodo, jog kūrybiškos TV reklamos yra daug efektyvesnės už standartines. Esama situacija kelia klausimą, kas lemia pasirinkimą tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos bei kokie yra šių sampratų apibrėžimo kriterijai. Magistro darbe tyrimo objektu buvo išskirtos televizijos reklamos rūšys (kūrybiška ir standartinė). Šio darbo tikslas – apibrėžti kūrybiškos ir standartinės reklamos sampratas ir išskirti pasirinkimo veiksnius tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos. Pagrindiniai uždaviniai yra apibrėžti kūrybiškos ir standartinės reklamos sampratas; pristatyti reklamos efektyvumo tyrimo metodus; apžvelgti atliktus kūrybiškos reklamos efektyvumo tyrimus; pristatyti komunikacijos strategijas ir modelius, padėsiančius išskirti kūrybiškos ir standartinės reklamos pasirinkimo kriterijus; pateikti Lietuvos marketingo ir reklamos specialistų požiūrius kūrybiškos ir standartinės reklamos atžvilgiu; įvardyti priežastis, lemiančias standartinės reklamos dominavimą Lietuvoje; ir išskirti pagrindinius pasirinkimo veiksnius tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos. Darbe prieita prie išvados, jog kūrybiška reklama įvardyta kaip originali, išsiskirianti ir aktuali. Standartinė reklama buvo suvokta kaip informacinė (racionali), neišsiskirianti (įprasta, šabloninė) ir stereotipinė (banali). Moksliniuose darbuose atliktos įžvalgos padėjo prieiti prie išvados, jog pasirinkimą tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos lemia... [toliau žr. visą tekstą] / Recently conducted researches and creative advertising awards show that creative TV ads are much more effective than standard ones. However, TV advertising is still dominated by the standard commercials. The current situation raises the question of what are factors of selection between standard and creative ads what are criteria of definition of standard and creative advertising. The object of master thesis is television advertisements – the creative and the standard ones. Its goal is to define the standard and creative advertising concepts and identify the factors of choice between standard and creative advertising. Its main tasks are to define the standard and creative advertising concepts; to present advertising effectiveness of the investigative techniques; to review advertising effectiveness studies; presents the communication strategies and models that would help identify a creative advertising and standard selection criteria; to provide Lithuanian marketing and advertising professionals approaches in respect of the creative and standard advertising; to identify causes of the standard advertising domination in Lithuania; identify the main factors of selection between standard and creative advertising. There was made a conclusion that creative advertising is identified as an original, distinctive and relevant. Standard ad was perceived as the information (rational), inconspicuous (routine, template) and stereotype (banal). The choice between standard and creative... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

Išsilaisvinus iš sovietų okupacijos, Lietuvos įstatymų leidėjai į šalies teisinę sistemą inkorporavo konvencijos Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį nuostatas. Be to, siekiant nubausti asmenis, kaltus už okupacijos metu vykdytus nusikaltimus, į genocido apibrėžimą buvo įtrauktos taip pat politinės bei socialinės grupės. Tačiau toks Lietuvos įstatymų leidėjų žingsnis praplėtė tarptautinėje teisėje įtvirtintą genocido apibrėžimą, kuriame numatoma, jog genocidu siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, taigi ne politinę ar socialinę grupę. Pagal tarptautinės teisės principą nullum crimen sine lege niekas negali būti baudžiamas už nusikaltimą, kuris jo darymo metu nebuvo draudžiamas įstatymu. Šiame darbe siekiama nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje įtvtirtintas išplėstinis genocido sudėties apibrėžimas nepažeidžia principo nullum crimen sine lege. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys, kuriose atskleidžiami nagrinėjamos problemos teoriniai bei praktiniai aspektai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas genocido apibrėžimas, priežastys kodėl politinės ir socialinės grupės nebuvo įtrauktos į Genocido konvenciją bei analizuojama kitų šalių praktika apibrėžiant genocido veiką. Politinės ir socialinės grupės į konvenciją nebuvo įtrauktos dėl politinių priežasčių, iškilus tam tikrų šalių prieštaravimams. Tačiau Lietuva ne vienintelė įtraukė šias grupes į savo įstatymus, tai rodo, kad ne vien Lietuvai svarbi šių grupių... [toliau žr. visą tekstą] / Genocide is described as one of the most severe crimes of the international law. After the Second World War international community decided to codify international law and the general principles of the law recognized by civilized nations. The United Nations enacted The Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide. The convention stated that genocide crime is described as acts against national, ethnic, racial or religious group. After the collapse of the Soviet Union, many countries including Lithuania got back their independence. Lithuania’s legislators incorporated the norms of the Genocide convention into the state’s legal system. Besides these norms legislators also included social and political groups into the definition of genocide crime. It was done in order to punish persons, who were responsible for the criminal offense against Lithuania’s citizen during soviet occupation. The decision that states legislators made extended the definition of genocide crime established in international law, which defines genocide as the acts against national, ethnic, racial or religious group, but not against social or political group. Under international principle nullum crimen sine lege a person should not face criminal punishment except for an act that was criminalized by law before he performed the act. In this work it is aimed to determine whether the extended genocide structure established in Lithuanian legal system does not violate principle nullum... [to full text]

Gėluvos regioninis aukštas buvo išskirtas 2-oje Baltijos stratigrafų konferencijoje 1993 metais, kuri vyko Vilniuje, Lietuvoje, spausdintoje medžiagoje (Paškevičius ir kt., 1994). Anksčiau, kaip savarankiškas stratigrafinis padalinys, buvo vadinamas sluoksniais su Euripterus (Schmidt, 1891) ir šie sluoksniai buvo koreliuojami su apatine ludlovio dalimi. Vėliau šie sluoksniai buvo pavadinti Rootsikülos vardu (Bekker, 1925). Rootsikülos regioninio aukšto stratotipas buvo nebeegzistuojamame Viitos karjere (Sidaravičienė, 1999). Neostratotipas buvo išskirtas Vesiku upelio atodangoje prie Rootsikülos kaimo, o hipostratotipas – Kipio gręžinio 25,6 – 53,6 m intervale (Эйнасто, 1970). Rootsikülos regioninis aukštas yra išskirtas sėklavandenėse facijose kur vyrauja sluoksniuoti lagūniniai dolomitai, dolomitai su biodurbacijomis, sluoksniuoti stromatolitai ir stambenuolaužinės klintys. Rootsikülos regioninio aukšto ribos buvo išskirtos remiantis sedimentacijos cikliškumais. Rootsikülos regioninio aukšto pjūvis Estijoje neturi koreliacinių požymių, būtinų chronostratigrafiniam padaliniui, stratotipas yra laguninėse facijose, pjūvyje yra randamos stratigrafinės pertraukos ir spragos. Dėl pertraukų, spragų ir nepilnų geologinių pjūvių, regioninio aukšto ribos visame baseine ir jų koreliacijos yra neaiškios, ribos ir apimtis globalioje graptolitėje stratigrafineje skalėje nesikoreliuoja su biozonu ribomis ir apimtimis. Trūkstant tikslios regioninio... [toliau žr. visą tekstą] / The regional horizon of Geluva has been characterized in the written materials (Paškevičius and others, 1994) of the second conference of Baltic stratigraphists which took place in Vilnius, Lithuania in the year 1993. Earlier it was recognized as a separate stratigraphic element only in conjunction with Euripterus (Schmidt, 1891) layers and those layers were correlated with the lower part of Ludlov. Later on those layers were given the name of Rootsikülos (Bekker, 1925). The stratotype of the regional horizon of Rootsikülos was in the extinct quarry of Viitos (Sidaravičienė, 1999). The neostratotype has been characterized in the exposures of Vesiku stream near the village of Rootsikülos, the hipostratotype – in the boring of Kipio (interval between 25.6 and 53.6 meters) (Эйнасто, 1970). The regional horizon of Rootsikülos is characterized in shallow-water facies which are being dominated by layered lagoonal dolomites, dolomites containing with bioturbations, by layered stromatopors and coarse-fragmented limestone. The boundaries of this horizon were determined by referencing the cycle of sedimentation. The sectional view of the regional horizon of Rootsikülos in Estonia does not have correlational features that are required for a chronostratigraphic element. The stratotype is in lagoonal facies. The sectional view contains stratigraphic breaks and gaps which, in conjunction with the incomplete geological sectional view, is the cause... [to full text]

In light of the widely acknowledged absence of the definition of terrorism in international law and once again unsuccessful attempts to agree on it in April 2013 at the United Nations, this thesis aims to propose such a definition. Chapter One firstly attempts to answer why international law needs to define terrorism. It analyzes international criminalization of terrorism, sectoral anti-terrorism conventions and the obligations to fight terrorism imposed on states by the Security Council. Disagreeing with the views expressed by Rosalyn Higgins and John Dugard, the author advances arguments how such a definition could help solve problems of efficiency and legitimacy in all these fields. Chapter Two then asks why, if a definition is needed, it does not already exist. The Chapter surveys the major historical attempts to define terrorism, aiming to identify the greatest obstacles and advances to agreeing on a definition. Notably, it finds that the main obstructions were disagreements whether states and national liberation movements can be actors of terrorism. Aside from treaty definitions, the author also analyzes and criticizes the arguments in the 2011 Ayyash judgment by the Special Tribunal for Lebanon over the alleged emergence of a peacetime definition of terrorism in customary international law. Chapter Three then draws on the first two Chapters and analyzes the elements of the definition of terrorism: actors, conduct, intent, targets, motive and scope. It aims to explain... [to full text] / Atsižvelgdamas į plačiai pripažįstamą faktą, kad tarptautinėje teisėje nėra terorizmo apibrėžimo, ir į dar kartą nepavykusius Jungtinių Tautų Organizacijos 2013 m. balandžio mėnesio bandymus dėl jo susitarti, šis darbas siekia pasiūlyti tokį apibrėžimą. Pirmasis skyrius iš pradžių bando paaiškinti, kodėl tarptautinėje teisėje reikalingas terorizmo apibrėžimas. Skyriuje nagrinėjami tokie klausimai kaip tarptautinis terorizmo kriminalizavimas, sektorinės kovos su terorizmu konvencijos ir Saugumo Tarybos valstybėms nustatyti įsipareigojimai kovoti su terorizmu. Prieštaraudamas Rosalyn Higgins ir John Dugard išreikštoms nuomonėms, autorius pateikia argumentus, kaip toks apibrėžimas galėtų išspręsti efektyvaus reguliavimo problemas visose minėtose srityse. Antrasis skyrius tuomet klausia, kodėl, jeigu apibrėžimas reikalingas, jis vis dar neegzistuoja. Skyrius apžvelgia pagrindinius istorinius mėginimus apibrėžti terorizmą, siekdamas nustatyti pagrindines kliūtis ir svarbiausius pasiekimus tariantis dėl apibrėžimo. Autorius atskleidžia, kad pagrindinės kliūtys kilo dėl nesutarimų, ar valstybės ir nacionalinio išsivadavimo judėjimai gali būti terorizmo vykdytojai. Be sutartyse pateikiamų apibrėžimų, autorius nagrinėja ir kritikuoja Specialiojo Tribunolo Libanui 2011 m. Ayyash byloje pateiktus argumentus, kad taikos metu taikomas terorizmo apibrėžimas neva jau susiformavo tarptautinėje paprotinėje teisėje. Trečiajame skyriuje, remiantis pirmųjų dviejų skyrių išvadomis, nagrinėjami... [toliau žr. visą tekstą] / Rappelant l'absence de la définition du terrorisme en droit international, cette thèse vise à proposer une telle définition. Le Chapitre Un explique le besoin de définir le terrorisme. Par la suite, le Chapitre analyse la criminalisation du terrorisme international, les conventions sectorielles contre le terrorisme et les obligations de combattre le terrorisme imposée par le Conseil de sécurité. En désaccord avec les opinions exprimées par Rosalyn Higgins et John Dugard, l'auteur avance des arguments défendant une telle définition, et expliquant comment elle pourrait contribuer à résoudre les problèmes d'efficacité et de légitimité dans tous ces domaines. Le Chapitre Deux demande alors pourquoi, si une définition est nécessaire, elle n'existe pas. Ce Chapitre examine les principales tentatives historiques pour définir le terrorisme. Il essaie d'identifier les principaux obstacles et avancées à l'accord. On en conclut que les principaux obstacles étaient les désaccords concernant le fait que les Etats et les mouvements de libération nationale puissent être des acteurs du terrorisme. Mis à part les définitions conventionnelles, l'auteur analyse également et critique les arguments de l'arrêt de Ayyash 2011 par le Tribunal spécial pour le Liban sur la prétendue émergence d'une définition du temps de paix du terrorisme en droit international coutumier. Le Chapitre Trois s'appuie ensuite sur les deux premiers chapitres et analyse les éléments de la définition du terrorisme: les... [toliau žr. visą tekstą]