Disertacijoje tyrinėjama apibrėžtumo raiška dviejose tipologiniu požiūriu skirtingose kalbose — lietuvių kalboje, kuri yra neartikelinė ir turi mažai sugramatintą apibrėžtumo raišką, ir danų kalboje, turinčioje išplėtotą apibrėžtumo rodiklių sistemą. Disertacijos tikslas yra palyginti lietuvių kalbos apibrėžtumo rodiklius — apibrėžiamuosius būdvardžius ir gramatėjančius demonstratyvus (artroidus) — su artikelinių kalbų (danų, anglų ir kt.) apibrėžtumo rodikliais. Disertacijoje naudojamasi kontrastyvinės analizės metodu, Hjelmslevo komutacijos testu ir semantinio žemėlapio metodu. Šalia kontrastyvinės pasirinkta ir tipologinė perspektyva siekiant nustatyti universalius apibrėžtumo rodiklių vartosenos tipus, taip pat įvertinti lietuvių bei danų kalbų apibrėžtumo raišką tipologiniame kontekste. Sudaryti lietuvių kalbos apibrėžiamųjų būdvardžių ir danų kalbos apibrėžtumo rodiklių semantiniai žemėlapiai padeda išryškinti apibrėžtumo raiškos šiose kalbose panašumus bei skirtumus. Disertacijoje teigiama, kad įvardžiuotinės būdvardžio formos įvardinė morfema –jis, –ji lietuvių kalboje pagrįstai gali būti laikoma formaliu daiktavardinės frazės apibrėžtumo rodikliu, nes ši morfema visais atvejais žymi daiktavardinės frazės apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo referencijos, tiek tipo (taksonominės) referencijos lygmens. Besiformuojančiu apibrėžtumo rodikliu lietuvių kalboje gali būti laikomi gramatėjantys demonstratyvai (artroidai) tas, ta. / The dissertation investigates definiteness marking in two typologically diverse languages — Lithuanian which is an articleless language and has a partially grammaticalized marking of definiteness and Danish which has a fully developed system of definiteness markers. The aim of the thesis is to compare Lithuanian definiteness markers — definite adjectival forms and emergent articles — to definiteness markers of article languages (Danish, English, etc.). The following methods of analysis were applied in the dissertation: contrastive analysis, L. Hjelmslev’s commutation test and semantic map method. Besides the contrastive perspective, the dissertation also has a typological perspective with the aim of determining the universal usage types of definiteness markers and considering definiteness marking in Lithuanian and Danish in a typological context. The Semantic Map of Lithuanian Definite Adjectivals and the Semantic Map of Definiteness Markers in Danish, which were drawn in the thesis, help to highlight the similarities and differences of definiteness marking in Lithuanian and Danish. In the dissertation, it is argued that the pronominal morpheme –jis, –ji contained in the definite adjectival form can be regarded as a formal marker of definiteness in Lithuanian since in all cases this morpheme marks the definiteness of a noun phrase, whether it is definiteness on the level of individual reference or definiteness on the level of type (taxonomic) reference. The demonstrative tas... [to full text]

The dissertation investigates definiteness marking in two typologically diverse languages — Lithuanian which is an articleless language and has a partially grammaticalized marking of definiteness and Danish which has a fully developed system of definiteness markers. The aim of the thesis is to compare Lithuanian definiteness markers — definite adjectival forms and emergent articles — to definiteness markers of article languages (Danish, English, etc.). The following methods of analysis were applied in the dissertation: contrastive analysis, L. Hjelmslev’s commutation test and semantic map method. Besides the contrastive perspective, the dissertation also has a typological perspective with the aim of determining the universal usage types of definiteness markers and considering definiteness marking in Lithuanian and Danish in a typological context. The Semantic Map of Lithuanian Definite Adjectivals and the Semantic Map of Definiteness Markers in Danish, which were drawn in the thesis, help to highlight the similarities and differences of definiteness marking in Lithuanian and Danish. In the dissertation, it is argued that the pronominal morpheme –jis, –ji contained in the definite adjectival form can be regarded as a formal marker of definiteness in Lithuanian since in all cases this morpheme marks the definiteness of a noun phrase, whether it is definiteness on the level of individual reference or definiteness on the level of type (taxonomic) reference. The demonstrative tas... [to full text] / Disertacijoje tyrinėjama apibrėžtumo raiška dviejose tipologiniu požiūriu skirtingose kalbose — lietuvių kalboje, kuri yra neartikelinė ir turi mažai sugramatintą apibrėžtumo raišką, ir danų kalboje, turinčioje išplėtotą apibrėžtumo rodiklių sistemą. Disertacijos tikslas yra palyginti lietuvių kalbos apibrėžtumo rodiklius — apibrėžiamuosius būdvardžius ir gramatėjančius demonstratyvus (artroidus) — su artikelinių kalbų (danų, anglų ir kt.) apibrėžtumo rodikliais. Disertacijoje naudojamasi kontrastyvinės analizės metodu, Hjelmslevo komutacijos testu ir semantinio žemėlapio metodu. Šalia kontrastyvinės pasirinkta ir tipologinė perspektyva siekiant nustatyti universalius apibrėžtumo rodiklių vartosenos tipus, taip pat įvertinti lietuvių bei danų kalbų apibrėžtumo raišką tipologiniame kontekste. Sudaryti lietuvių kalbos apibrėžiamųjų būdvardžių ir danų kalbos apibrėžtumo rodiklių semantiniai žemėlapiai padeda išryškinti apibrėžtumo raiškos šiose kalbose panašumus bei skirtumus. Disertacijoje teigiama, kad įvardžiuotinės būdvardžio formos įvardinė morfema –jis, –ji lietuvių kalboje pagrįstai gali būti laikoma formaliu daiktavardinės frazės apibrėžtumo rodikliu, nes ši morfema visais atvejais žymi daiktavardinės frazės apibrėžtumą, kuris gali būti tiek individo referencijos, tiek tipo (taksonominės) referencijos lygmens. Besiformuojančiu apibrėžtumo rodikliu lietuvių kalboje gali būti laikomi gramatėjantys demonstratyvai (artroidai) tas, ta.

Ce travail contient l’analyse de la traduction des noms (substantifs) de la langue source (français) en langue cible (lituanien), et surtout leur détermination, de leurs transformations possibles dans la traduction, des moyens que le traducteur choisit pour les transmettre en traduction. D’après l’analyse il a été aperçu que les déterminants sont transposés par les pronoms ou ils sont exprimés par certains cas. Parfois les déterminants, surtout des articles définis, acquièrent la forme pronominale. Il y avait des situations où le traducteur a accordé une autre forme : il a traduit en d’autre partie du discours, par exemple, en adverbe, en participe passé ou en préposition. Les noms étaient plus flexibles pour la variation. Le traducteur a pu les traduire en verbe, en participe ou en gérondif, en adjectif, en pronom, en adverbe. Il y avait des situations où les noms ont possédé dans la langue cible la forme dérivée et surtout il acquiert une forme diminutive grâce aux adjectifs qui expriment la petitesse, la jeunesse, la beauté, la douceur : petit, jeune, joli. En ce qui concerne le nom, il peut être transmis non seulement en un mot, mais aussi en groupement des mots. Le nom propre peut parfois remplir la fonction de nom commun pour indiquer le type d’homme qui lui ressemble. / Šiame darbe analizuojami prancūzų kalbos daiktavardžių ir jų determinantų vertimų ypatumai į lietuvių kalbą, galimos transformacijos vertime, kokius būdus pasirenka vertėjas, norėdamas juos perteikti vertime. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad daiktavardis verčiamas veiksmažodžiu, dalyviu, pusdalyviu, būdvardžiu arba prieveiksmiu. Buvo pastebėta, kad daiktavardžiai, vartojami kartu su mažybiniais-maloniniais būdvardžiais, lietuviškame vertime įgyja mažybinę formą arba naują reikšmę, kurią nulemia kontekstas. Vertime vienažodį daiktavardį taip pat gali atitikti žodžių grupė. Tikrinis daiktavardis gali virsti bendriniu daiktavardžiu, norint pabrėžti asmens tipą, į kurį veikėjas panašus. Determinantų vertimas yra sudėtingas, nes lietuvių kalbai ši kategorija nėra būdinga, todėl vertėjas priverstas išieškoti priemonių, juos pakeisti arba praleisti (dažniausiai dėl lietuvių kalbos normų). Buvo pastebėta, kad determinantai lietuvių kalboje keičiami į įvardžius, prieveiksmius, dalyvius, prielinksnius arba išreiškiami linksniais. Kai kuriais atvejais žymimasis artikelis prieš būdvardį įgydavo įvardžiuotinę formą. / In this work “Rendering of definite/indefinite noun category of the French language into the Lithuanian language” is analysed the translation of the French nouns and determiners into the Lithuanian, their possible transformations in the translation and which ways the translator chooses to transfer them to the translation. After the analyze it was discovered that the noun can be translate into verb, participle, half-participle, adjective or adverb. It was observed that the noun with the adverbs which express the smallness, the endearment, gets a diminutive form or a new sense. A one-word noun can be translated into word group. The proper noun can be the common noun to accentuate the type of the person. The translation of the determiners into Lithuanian is difficult, because the Lithuanian doesn’t have this category and a translator must find the other ways or leave out. It was observed that the determiners were change by adverb, pronoun, prepositional or case in the Lithuanian. Sometimes the definite article before adjective gets the pronominal form.