Šiame magistro baigiamajame darbe autorė analizuoja informacijos apie aplinką viešumo bei prieinamumo teisinius, praktinius bei etinius aspektus. Šio darbo tikslas yra atskleisti visuomenės narių nuomonę apie gerai reglamentuotą informacijos apie aplinką skleidimą bei gavimą. Tyrimas pradedamas teisiniu aspektu. Pabrėžiamos įstatymais reglamentuojamos teisės į informaciją apie aplinką. Atskleidžiami visuomenės narių ypatumai dėl teisės kreiptis į valstybės institucijas gauti informaciją bei valstybės institucijų pareigas skleisti ir viešinti informaciją, ne tik kurios reikalauja visuomenė, bet ir iniciatyviai. Antrajame skyriuje nagrinėjamas informacijos apie aplinką viešumo bei prieinamumo aspektas. Atskleidžiama viešumo bei prieinamumo turinių (esmių) problematika, analizuojamos prieinamiausios visuomenei informacijos priemonės. Trečias šio magistro baigiamojo darbo skyrius yra skirtas ekologinei etikai. Supažindinama su pagrindinėmis dabartinės ekologinės etikos vertybėmis, atskleidžiamos šių vertybių esminis indėlis žmogaus pasąmonei. Ketvirtasis skyrius skirtas visuomenės narių nuomonės apie informacijos apie aplinką viešumą bei prieinamumą analizei: atskleidžiamos pagrindinės problemos dėl informacijos apie aplinką, pateikiamos prieinamiausios žmonėms informavimo priemonės, įvertinamas informacijos viešumas, remiantis respondentų pasisakymais, analizuojamos aplinkosauginės vertybės bei pabrėžiamos pagrindinės problemos, lemiančios tų vertybių užmiršimą... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the author analysis the environmental information publicity and accessibility by legal, practical and ethical aspects. The aim is to reveal the members of the public opinions about the well – regulated environmental information dissemination and acquisition. Initiations legal aspect. Emphasis is placed on the law governed the right to information about the environment. Members of the public disclosure of the characteristics of access to public authorities access to information and obligations of public authorities to disseminate and publicize information that is not only required by the public, but also proactively. The second chapter examines the information about the environment publicity and accessibility. Disclosed in publicity and availability of content (substantially) the problem, analyze the most affordable media to the public. The third master's final work of this section is intended for environmental ethics. Introducing the major current environmental ethical values. These values are revealed substantial contribution to the human subconscious. The fourth section is dedicated to members of the public opinion on environmental information transparency and accessibility analysis: there are the key problems of environmental information, the most affordable media for people, and public access to information based on the views expressed by respondents, analysis of environmental values and focused on the main issues determining the values of... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 381 tiriamasis (172 vaikinai ir 209 merginos) 16 – 19 metų amžiaus (16 m. – 116; 17 m. – 127; 18 m. – 87; 19 m. – 51) iš vienos Marijampolės miesto gimnazijos. Tikslui nustatyti buvo naudojamos šios metodikos: klausimai apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, Crafft skalė, saviveiksmingumo skalė (DRSEQ-RA), Rosenberg savigarbos skalė (SES), teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalė. Tikslui nustatyti naudoti šie SPSS metodai: Spirmeno koreliacija, ranginė regresinė analizė, logistinė regresinė analizė. Iškeltos hipotezės buvo tikrinamos dviem skirtingais būdais, įvertinus paauglių alkoholio vartojimo riziką (pagal Crafft skalės 3 alkoholio vartojimo rizikos lygius ir pagal grupes A, B, C, kurios sudarytos rizikos didėjimo tvarka (nuo visiškai nevartojančių alkoholio, tabako ir narkotikų iki intensyviai geriančiųjų, rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotikus). Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos, paauglių vaikinų ir merginų saviveiksmingumas siejasi su rizikingu alkoholio vartojimu, lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes siejasi su paauglių saviveiksmingumu, vaikinų savigarba priklauso nuo saviveiksmingumo, nuo teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to define alcohol outcome expectancies, self-esteem and refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use among adolescents. There were 381 participants in the study (172 boys and 209 girls) from one gymnasium in Marijampolė. The age of participants varied between 16-19 years old (16 years – 116; 17 years – 127; 18 years – 87; 19 years – 51). Methods: questions about alcohol and drug use, Crafft scale, self-efficacy scale (DRSEQ-RA), Rosenberg self-esteem scale (SES), positive and negative Alcohol Outcome Expectancies Scale. SPSS methods: Spearman‘s Correlation, ranking regressive analysis. Hypotheses were examined in two different ways, having assessed the risk of alcohol use among adolescents (according to 3 risk levels of Crafft Scale and groups A,B,C, which are formed in ascending risk order, by adding a different risk factor (alcohol, tobacco, drugs)). The results of the study showed: • The risk of using alcohol among adolescent boys depends on their self-esteem; • Self-efficacy among adolescent boys and girls influences the risk of alcohol use; • Alcohol outcome expectancies have influence on self-efficacy of adolescents; • Self-esteem of the boys depends on 2 self-efficacy pecularities, on positive and negative alcohol outcome expectancies; • Self-esteem of the girls depends on negative alcohol outcome expectancies .

Muzika skambanti bažnyčioje, jos atlikėjai bei atlikimas yra saistomi Bažnyčios dokumentuose nustatytomis normomis, įstatymais, rekomendacijomis, kurie privalomi ir turi būti vykdomi kiekvienoje parapijoje. Magistrinio darbo temą inspiravo daugelyje Bažnyčios dokumentų išsakomas nuogąstavimas dėl nukrypimų nuo sakralinės muzikos tikslo ir padėties: per didelis koncertiškumas, pramoginis muzikos atspalvis, kompozicijų ištęstinumas, nesaikingumas, kuris gali vesti žmogų į bergždžią išsiblaškymą, paviršutiniškumo išraišką. Bažnyčioje neturėtų būti nieko, kas trikdytų ar mažintų tikinčiųjų pamaldumą, kas keltų papiktinimą nepasitenkinimą, kas nusižengtų liturgijos sakralumui. Muzika yra pavaldi pamaldoms. Todėl žmogaus santykis su sakraline muzika ir raiškos savastis yra labai tampriai susiję ir vienas kitam daro įtaką. Muzika turi pajėgti žmogaus sielą pakelti į maldingą bendravimą su Viešpačiu. O už žmogaus ir sakralios muzikos sklaidą atsako bažnyčia, kompozitoriai, vargonininkai, choro vadovai, giedotojai, bendruomenė, instrumentalistai. Todėl savo darbe analizavau šias tarnystes, aiškindamasi kaip jos galėtų pasitarnauti žmogaus pamaldumo augimui ir sakralios muzikos skleidimui. Magistriniame darbe buvo siekiama: apibūdinti žmogaus santykį su sakraline muzika pagal Katalikų Bažnyčios dokumentus; apibūdinti giesmininkų reikšmę liturgijoje ir jų dažniausiai daromas klaidas; suformuoti muzikanto tarnystės reikalavimus; apibrėžti instrumentų naudojimą liturgijoje; patikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / Church music, its character and its performers have to conform to the norms provided by the documents of the Church. The laws and recommendations found in these documents are obligatory for every parish. This master paper has been inspired by the regret of the Church documents about some deviations from the aim and the true role of sacral music, such as concert–like style, the shade of pop music, prolonged composition, lack of taste, etc. This can lead people to absent-mindedness and superficiality in prayer. Nothing in the church should decrease people’s concentration or the holiness of the liturgy. Music must be second to liturgy, it must lift people’s souls to pious communication with God. Therefore, man’s relationship with sacral music and its expression influence one another. The quality of this relationship and of the music in church is the responsibility of the parish, of composers, organists, choir directors, singers, instrument players and of the community as a whole. Thus, this paper deals with all of these ministries and their role in helping church music to increase people’s piety. The paper aims at showing people’s relationship with sacral music according to the documents of the Catholic Church, as well as the role of the singers in the liturgy and the most frequent mistakes they make. The paper also tries to formulate the requirements for musical service and the use of instruments in the liturgy. We have investigated into the opinions of church organists in... [to full text]

Šiuo darbu buvo siekiama ištirti tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe sąsajas su jų pasitenkinimu darbu, saviveiksmingumu darbe, lūkesčiais, susijusiais su jų vaikų išsilavinimu ir profesija, jų vaikų bendrais sunkumais, socialiu elgesiu bei akademiniais pasiekimais. Šiame darbe keliami uždaviniai ištirti: a. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas, b. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų saviveiksmingumo darbe sąsajas, c. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas, d. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų vaikų bendrų sunkumų sąsajas, e. tėvų saviveiksmingumo darbe bei tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas su vaikų socialiu elgesiu, f. tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, tėvų pajamų ir tėvų išsilavinimo sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais, g. vaikų bendrų sunkumų ir vaikų socialaus elgesio sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais. Tyrimo instrumentai – Psichologinio nesaugumo darbe skalė, Tėvų pasitenkinimo darbu skalė, Tėvų saviveiksmingumo darbe skalė, Tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija skalė, Galių ir sunkumų klausimynas, Vaikų akademinių pasiekimų skalė. Apklausus 112 respondentų, tyrimo rezultatai parodė, kad: a... [toliau žr. visą tekstą] / This study is aimed to investigate the relationship between parents’ qualitative and quantitative job insecurity, job satisfaction, work-related self-efficacy, expectations for children’s education and occupation and their children’s total difficulties, prosocial behaviour and academic achievement. This thesis aims to explore links between: a. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and job satisfaction, b. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and work-related self-efficacy, c. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their expectations for children’s education and occupation, d. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their children’s total difficulties, e. parents’ work-related self-efficacy, parents’ expectations for children’s education and occupation, and children’s prosocial behaviour, f. parents’ expectations for children’s education and occupation, parents’ income, parents’ education and children’s academic achievement, g. children’s total difficulties, children’s prosocial behaviour and children’s academic achievement. The research instruments used in the study were: Job Insecurity Scale, Parents’ Job Satisfaction Scale, Parents’ Work-related Self-efficacy Scale, Parents’ Expectations for Children’s Education and Occupation Scale, Strengths and Difficulties Questionnaire and Children’s Academic Achievement Scale. 112 respondents (parents)... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybę ir nustatyti ją įtakojančius veiksnius. Tyrimo uždaviniai. Įvertinti demografinių veiksnių įtaką sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu gyvenimo kokybei. Ištirti sergančiųjų lėtiniu virusiniu hepatitu C žinių apie šią ligą lygį. Įvertinti sergančiųjų lėtiniu virusiniu C hepatitu turimų žinių įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinti specifinio priešvirusinio gydymo šalutinių reiškinių įtaką gyvenimo kokybei. Įvertinti slaugytojų vaidmenį gerinant šių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrimo populiacija. VUL Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre gydomi virusiniu hepatitu C sergantys 52 pacientai. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas pritaikant anketavimo ir medicininių dokumentų analizės metodus. Taikyta pacientų apklausos anketa žinių apie ligą ir specifinį gydymą įvertinimui ir SF- 36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimynas. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ ir SPSS 15,0 for Windows versijos statistinę programą. Darbo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai patikimai žemesniais balais vyrai vertino šias gyvenimo kokybės sritis – „aktyvumo apribojimą dėl fizinių problemų“ ir „socialinę veiklą“, lyginant su tais pačiais moterų rodikliais. Amžius bei išsilavinimas neturėjo įtakos pacientų gyvenimo kokybei. Ištyrus sergančiųjų lėtiniu VHC žinių apie ligą lygį, nustatyta, kad jų žinios apie ligą nepakankamos. Geriausios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research work – to evaluate chronic hepatitis C patients quality of life and to determine the quality of life affecting factors. The goals of the research work. To assess an impact of demographic factors on the quality of life of patients with chronic viral hepatitis C. To investigate a level of knowledge about chronic hepatitis C in patients suffered with this disease. To determine an impact of available knowledge about the disease on quality of life in patients with chronic hepatitis C. To evaluate the specific antiviral treatment side effects influence on the quality of life. To assess the role of nurses in improving the quality of patients life. The research population. 52 chronic hepatitis C patients undergone antiviral therapy in VUL “Santariškių klinikos” Centre of Hepatology, Gastroenterology and Dietetics were studied. The research methods. The research was carried out using methods for analysis of surveys and medical documents. Patients knowledge about the disease and antiviral treatment side effects was evaluated using survey questionnaire and SF-36 quality of life assessment questionnaire. Statistical analysis was performed using the Microsoft Office Excel 2003 and SPSS 15.0 for Windows statistical program. The results and conclusions. During the research it was found that men statistically worse, as compared with the same characteristics of women, scored following domains of the quality of life: "the activity limitation due to physical problems"... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Reabilitacijos centro pacientų informuotumą apie jiems teikiamas medicininės reabilitacijos paslaugas. Uždaviniai: 1. Įvertinti reabilitacijos centro pacientų informuotumą apie saugią reabilitaciją. 2. Nustatyti ryšį tarp pacientų informuotumo, socialinių demografinių charakteristikų ir savo sveikatos būklės vertinimo. 3. Nustatyti ryšį tarp pacientų informuotumo apie reabilitacijos paslaugas ir nuomonės apie jiems teikiamų paslaugų kokybę. Tyrimo metodika. 2012 m. birželio - 2013 m. vasario mėnesiais atlikta anoniminė pacientų apklausa reabilitacijos centre teikiančiame stacionarias reabilitacijos paslaugas. Atliekant tyrimą, buvo išdalintos 300 anketų, atsako dažnis 90,6 proc. Anketinių duomenų analizei naudota statistinė programa SPSS 19.0. Rezultatai. 78,3 proc. reabilitacijos centro pacientų mano, kad jų informuotumas paslaugų saugos klausimais yra pakankamas, 5,3 proc. – nepakankamas, o 16,4 proc. respondentų nesupranta sveikatos priežiūros saugos sąvokos. Informuotumas sveikatos priežiūros saugos klausimais nėra susijęs su lytimi, tačiau didesnė dalis vyresnių nei 60 metų amžiaus pacientų (91,3 proc.) lyginant su jaunesniais nei 60 metų amžiaus pacientais (8,7 proc.) teigė nesuprantantys sveikatos priežiūros saugos sąvokos. 84,8 proc. pacientų atsakė, kad suprato visą informaciją, 12,5 proc. – nesuprato, bet pasakė, ko nesuprato, 2,7 proc. nesuprato ir neišdrįso pasakyti, ko nesuprato. Dauguma (88,3 proc.) pacientų, kurie suprato jiems... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim: to assess awareness of rehabilitation center patients ‘about provided services of medical rehabilitation. Goals: 1. To assess awareness of rehabilitation center patients ‘about safe rehabilitation. 2. To identify connection among patient‘ awareness, social demographic characteristics and self-health status assessment. 3. To identify connection between patient‘ awareness about rehabilitation services and their opinion on quality of provided services. Research methodic. Research was performed during June 2012 - February 2013 with anonymous questionnaire in rehabilitation center with inpatient rehabilitation services. 300 questionnaires were distributed, response rate 90.6 %. Statistical program SPSS 19.0 was used for data analysis. Results. 78.3 % of rehabilitation patients think that their awareness on safety of services is sufficient, 5.3 % – insufficient and 16.4 % of patients don‘t understand concept of safety of health care. Awareness on safety of health care is not related to gender, but more of older than 60 years patients (91.3 %) comparing to younger than 60 years (8.7 %) stated about misunderstanding in concept of safety of health care. 84.8 % of patients stated that they understood all information, 12.5 % – didn‘t understood and stated what is unclear, 2.7 % didn‘t understood and didn‘t named what is unclear. Mostly of patients (88.3 %), who understood provided information, knew how to behave safely at home. 95.4 % of respondents stated about... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas – retrospektyviai išnagrinėti veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos vykdymą Lietuvoje nuo 2004 iki 2013 metų. Siekiant nurodyto tikslo buvo iškelti tokie uždaviniai: susipažinti su prieinama moksline literatūra lietuvių ir anglų kalbomis, išanalizuoti veterinarijos farmakologinio budrumo organizavimą ir atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius veterinarijos farmakologinį budrumą; atlikti Lietuvos veterinarijos farmakologinio budrumo dešimties metų analizę, už budrumą atsakingoje institucijoje; įvertinti veterinarijos farmakologinio budrumo sistemos efektyvumą Lietuvoje; išsiaiškinti problemas, lemiančias tokius rezultatus. Pirmajame darbo skyriuje yra nagrinėjama veterinarijos farmakologinio budrumo samprata, su tuo susiję teisės aktai, reguliavimas ir vykdymas Lietuvoje. Antrame skyriuje atlikus tyrimą gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje vykdomo veterinarijos farmakologinio budrumo sistema yra menka, gaunamas pranešimų skaičius yra vos keli pranešimai per metus. Prieita išvados, kad Lietuvoje vykdomo veterinarijos farmakologinio budrumo efektyvumas yra labai blogas. Nustatyta viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį rezultatą – menkas visuomenės ir veterinarų praktikų aktyvumas ir nenoras pranešti apie pastebėtas nepalankias veterinarinių vaistų reakcijas. Darbo apimtis 32 puslapis, darbe yra 4 lentelės ir 2 paveikslai, buvo panaudoti 25 literatūros šaltiniai. / Master’s final thesis aims was to perform the retrospective analysis of veterinary pharmacovigilance system in Lithuania in the period from 2004 to 2013. To achieve this objective, the below goals were stated: to analyse available scientific literature in the Lithuanian and English languages concerning topic; to reveal veterinary pharmacovigilance concept; to analyse Lithuanian legislation governing veterinary pharmacovigilance; to make analysis of veterinary pharmacovigilance for the period of 10 years in the institutions in charge; to evaluate efficiency of veterinary pharmacovigilance system in Lithuania; to find out the problems leading to such results. The first part of the thesis analyses the concept of veterinary pharmacovigilance and the related legislation governing and implementing it in Lithuania. In the second part of the thesis the obtained results are presented that showed that the system of veterinary pharmacovigilance in Lithuania is weak. Only a few cases have been reported within a year. It suggests that efficiency of veterinary pharmacovigilance system in Lithuania is equal to zero. One of the main reasons responsible for poor results has been found i.e. unwillingness of the society and veterinary practicians to report detected reactions to veterinary medications. Volume of master thesis 32 pages, with 4 tables and 2 pictures. 25 references have been used.

Darbo tikslas. Įvertinti N ligoninės gydytojų nuomonę apie klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Darbo uždaviniai. Įvertinti veiksnius veikiančius, gydytojų motyvaciją vykdyti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus bei veiksnius, kurie kliudo gydytojams įsitraukti į juos Įvertinti gydytojų požiūrį į klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose gydytojų požiūrį į juos. Tyrimo metodika. Buvo atlikta vienos iš Lietuvos ligoninės gydytojų anoniminė anketinė apklausa (n=133, atsako dažnis - 78 proc.). Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Atskirų kokybinių rodiklių tarpusavio ryšys buvo vertinamas naudojant duomenų Chi kvadrato (χ2) testą. Ryšys buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei paklaidos tikimybė buvo p<0,05. Rezultatai. Pagal atliktą apklausą, klinikinius tyrimus vykdė 61, nevykdė 72 gydytojai. Beveik 46 proc. gydytojų, tiek vykdžiusių tiek nevykdžiusių klinikinius tyrimus, užteko turimų žinių apie juos, tačiau norėtų žinoti daugiau. Vidutiniškai su įstatymine klinikinių tyrimų baze buvo susipažinę 45,9 proc gydytojų kurie vykdė klinikinius tyrimus ir šiek tiek susipažinę 47,2 proc. gydytojų, kurie jų nevykdė. Reikalingumą mokyti studentus atskiros disciplinos apie klinikinius tyrimus jautė 59 proc. vykdžiusių ir 63,9 proc. nevykdžiusių klinikinių tyrimų gydytojų. Kad klinikiniai tyrimai duoda profesinės naudos manė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research. To evaluate the physicians‘ of N Hospital opinion on clinical trials of medicinal products. Objectives. To evaluate the factors affecting physicians' motivation to perform clinical trials of medicinal products as well as those that prevent the physicians getting involved in the trials. To assess physicians' attitude towards clinical trials of medicinal products. To compare the opinions of physicians who have and have’nt participated in clinical trials. Methods of research. An anonymous questionnaire survey of the physicians of one Lithuanian Hospital has been carried out (n = 133, response rate - 78%). The data were analyzed using SPSS statistical package and Excel data analysis package. Relations between qualitative indicators were assessed using the chi-squared (χ2) test. The association was considered to be statistically significant if p <0.05. Results. According to the survey, 61 physicians have conducted clinical trials and 72 physicians haven’t. Almost 46% of all physicians had sufficient knowledge about them, but would have liked to know more. On the average, 45.9% of those, who have conducted clinical trials, were familiar with their statutory basis and 47.2% of physicians, who haven’t conducted them, were somewhat familiar. The need to teach students about clinical trials as an individual discipline was implied by 59% of physicians who have conducted clinical trials and 63.9% of those who haven’t. Professional benefit from clinical trials... [to full text]

Informacijos apie asmens sveikatos būklę konfidencialumas yra svarbi įstatymų saugoma vertybė. Tačiau teisės doktrinoje, teisės aktuose ir teismų praktikoje pri¬pažįstama, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti. Kai ribojama asmens teisė į privatų gyvenimą, toks ribojimas turi būti numatytas įstatymų lygmenyje ir ad hoc analizuojama, ar toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant ap¬saugoti teisėtą tikslą. Darbe yra nagrinėjami ir vertinami informacijos apie asmens sveikatos būklę atskleidimo tretiesiems asmenims atvejai, identifikuojami pažeidimai ir pateikiamos rekomendacijos, kokių teisinių priemonių įgyvendinimas padėtų tinkamai užtikrinti asmens teisę į šią privataus gyvenimo sritį. Darbe pristatoma asmens sveikatos informacijos konfidencialumo samprata, aprašoma, koks yra asmens, kaip paciento, teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą reglamentavimas Lietuvoje, pristatoma šalių praktika, identifikuojami sveikatos informacijos konfidencialumo principo ribojimai, pateikiami atvejai, kuomet informacija apie asmens sveikatos būklę yra atskleidžiama pažeidžiant teisės aktus, taip pat vertinami atvejai, kai galimai ultra vires įstatymų leidėjas priima įstatymus, kurie prieštarauja LR Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims. Darbe yra išsikeliamos dvi hipotezės: H1 – Lietuvoje be paciento sutikimo atskleidžiant informaciją apie paciento sveikatos būklę draudimo įstaigoms pažeidžiama asmens teisė į privatų gyvenimą; H2 – Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / Confidentiality of personal health information is an important value which is protected by The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, Constitution of the Republic of Lithuania and other laws. However, the right to confidentiality is not recognized as absolute in the doctrine of law, legislation and legal cases. When there is the restriction of confidentiality of personal health information, it is necessary to emphasize the principle of necessity to protect a legitimate target which is necessary in a democratic society. It is important to notice that every restriction must be provided at the level of a piece of legislation. In the paper there is analyzed and evaluated the cases of the disclosure of personal health information to third parties, identified violations and made recommendations what legislative measures should be implemented to ensure the patient's right to private life. In the paper there has set the following objectives: to analyze the current situation in Lithuania what there is the regulation of the patient's right to privacy; to present the practice of different countries about patient's right to privacy; to carry out a theoretical analysis by comparing the various scientific researches on the personal health privacy; to determine what is the restrictions for the principle of medical confidentiality; to identify privacy problems while disclosing personal health information; to reveal when information is disclosed in accordance... [to full text]

Santrauka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytas reikalavimas gerbti privatų gyvenimą reiškia nuostatą be reikalo neapriboti asmens teisių. Egzistuojant galimybei įstatymų leidėjui pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas už juos nustatyti, asmuo privatumą gali ginti pasitelkęs civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas. Galimais privataus gyvenimo pažeidimais baudžiamosios teisės kontekste laikomi nepagrįstas įsibrovimas, neteisėtas asmens susižinojimo teisės apribojimas, neleistinas faktų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas ir paviešinimas. Tikslinga ir adekvati gynyba saugant asmens privatumą turi būti siejama su baudžiamosios atsakomybės pagrįstumu abejojant dėl jos proporcingumo už tokius pažeidimus. Kaip alternatyva galėtų būti administracinė atsakomybė, numatant Administracinių teisės pažeidimų kodekse tokią atsakomybės rūšį ne tik už tam tikrus asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik tada, kai padaryta veika tiksliai atitinka Baudžiomojo kodekso nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Asmuo, padaręs nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui pagal Baudžiamąjį kodeksą, dažniausiai dar yra įtariamas padaręs ir kitą nusikalstamą veiką. Įstatymų bazė, iš esmės atitinkanti asmens privatumo apsaugos standartus, kartais netinkamai aiškinama ir interpretuojama, taip sukuriant tam tikras problemines situacijas. Asmens privatumo teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Right to have private life defense at all criminal law points In Republic of Lithuania Constitution is a demand to respect private life. That means attitude without necessity limit person’s rights. If there is a possibility to a law publisher to make a choice, which law aspect norms define some sort of law breaches and which sanctions for them ascertain, person private defends invoke of civil, administrational or criminal law norms. Presumable private life breaches criminal law clues reputed baseless intrusion, illegal person’s communication right restraint, unallowable facts about private person’s life picking and publicity. Expedient and fidelity defense protecting person’s private must be related with criminal responsibility legitimacy when doubting about it’s proportion for such a breaches. As alternative it may be administrational responsibility , anticipating Administrational law breaches codex such a responsibility sort not for only particular person’s facts handlement breaches. Criminal responsibility must be applied only then, when done action exactly answers Criminal codex regulations criminal act composition attributes. Man, who have done crime person’s private life immunity according to Criminal codex, mostly is suspected for another criminal act. Acts base, mainly adequate person’s private safeguard standards, sometimes is not correctly explained and interpreted. It can cause some sort of problematic situations.