SANTRAUKA Tyrimo tikslas: Nustatyti tėvų ir pedagogų požiūrį į specialiųjų poreikių vaikų fizinį aktyvumą. Metodika. Šiame darbe buvo taikoma kiekybinio tyrimo metodika, anoniminės anketinės apklausos būdas. Rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausta 120 respondentų: iš jų-70 mokytojų ir 50 tėvų. Respondentai buvo apklausti trijose Lietuvos miestuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti tėvų – globėjų nuomonę apie specialiųjų poreikių vaikų FA. 2. Išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie specialiųjų poreikių vaikų FA. 3. Nustatyti mokytojų ir tėvų – globėjų, nuomonę, kas turėtų padėti užsiimti FA vaikams turintiems specialiųjų poreikių. 4. Išsiaiškinti, kokios pagrindinės yra problemos trukdančios negalią turinčiam vaikui užsiimti FA Gauti tokie rezultatai: 1. Tėvų nuomone, vaikų FA yra vidutiniškai pakankamas, visiškai pakankamu jį laiko vos 6%. Tėvai – globėjai mano, kad FA ir mankšta tikrai gali padėti specialiųjų poreikių turinčiam vaikui. Tėvams svarbiausia erdvė negalią turinčiam vaikui užsiimti FA yra mokykloje per kūno kultūros pamokas. 2. Mokytojai mano, kad vaikų FA yra nepakankamas. Jie taip pat kaip tėvai svarbiausią FA erdvę išskiria mokykloje per kūno kultūros pamokas. Nors pedagogai didelę reikšmę skyrė ir namų erdvei daug labiau negu tėvai. 3. Tyrimo metu išsiaiškinome, kad abi respondentų grupės labiausiai išskiria, kad mankštos specialistai turėtų labiausiai padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Savo indelį respondentai mato mažesnį. Pedagogai labiau negu... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Aim of the research: to find out the attitudes of parents and teachers in regard to physical activity of disabled children. Methodology. Data was gathered by anonymous questionnaire and analyzed using quantitative analysis methods. Results. 120 respondents (70 teachers and 50 parents) participated in the survey. Research was conducted in thress towns (Vilnius, Kaunas and Raseiniai) in Lithuania. Tasks of the research. 1. To find out parents’ attitudes towards physical activity of disabled children. 2. To find out teachers’ attitudes towards physical activity of disabled children. 3. To find out what would be helpful for disabled children according to their parents’ and teachers’ opinions. 4. To find out why disabled children are not sufficiently physically active. The results of research. 1. In parents’ opinion, the physical activity (of children) is mainly sufficient. Only 6% of parents think that physical activity level is very high. Parents believe that physical activity and exercise can help for disable children. The best time, in their opinion, to get involved in physical activity is in school during physical education classes. 2. Teachers think that children‘s physical activity is quite poor. They think that best time to get involved in physical activity is in school during physical education classes. But teachers note that home is also an important space for children’s physical activity. 3. Both groups of respondents agreed that the best help for children could... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbe analizuojama asmens, duodančio parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, statuso problematika. 2007 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse įsigaliojo pataisa, numatanti galimybę ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (dar kitaip - specialųjį liudytoją), jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Iki to laiko Lietuvos baudžiamojo persekiojimo institucijų pareigūnų praktikoje pasitaikydavo atvejų, kada duomenų, jog nusikalstamą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo yra, tačiau šių duomenų nėra pakankamai tam, kad šiam asmeniui būtų galima surašyti pranešimą apie įtarimą. Be to, procesą vilkino asmenų, kurie pagal tarptautinės teisės normas turėjo imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos bei asmenų, dėl kurių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti gautas kompetentingos institucijos leidimas, kai toks leidimas buvo būtinas pagal įstatymus (pvz.: Seimo narių, teisėjų ir t. t.), apklausa. Magistro darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje didelis dėmesys skiriamas specialaus liudytojo sampratai, tačiau ypatingą dėmesį skiriant teorinių ir teisinio reguliavimo problemų analizei. Atskirą magistro darbo dalį taip pat sudaro ir specialaus liudytojo statuso probleminių klausimų analizė. Praktinėje dalyje parodoma, kaip šio instituto taikymas pasireiškia baudžiamojo persekiojimo institucijų pareigūnų praktikoje, kas iki šio laiko... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The Master’s Thesis analyzes the problems of the status of person who testifies about the criminal act possibly made by the person himself/herself. The amendment of the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania came into force on the 1st of September 2007. The amendment provides the possibility to interrogate as a witness (after obtaining his/her consent) the person (also called a special witness) who can possibly testify about his/her own criminal act. Theretofore, there were some cases in practice of the officials of Lithuanian institutions of prosecution that the institutions had data that particular person could have made a criminal act but data were not sufficient in order to make notice on suspicion. Furthermore, the procedure delay was caused by interrogation of persons having immunity against criminal jurisdiction under the standards of international law: Permission of competent institution should have been obtained for prosecution of such persons, when such permission was obligatory under the laws (for example members of Seimas, court judges, etc.). The Master’s Thesis consists of two parts: theoretical and practical. The theoretical part pays the considerable attention on the conception of special witness and analyzes the theoretical problems and the problems legal regulation. Analysis of the issues of status of the special witness is provided in a separate part of the Master Thesis. The practical part of the Thesis reveals how application of... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 248 (11- 12 klasių) mokiniai. Iš jų 110 vaikinų ir 138 merginos. 134 tyrime dalyvavusių paauglių (iš jų 39 vaikinai ir 75 merginos) alkoholio vartojimas įvardijamas kaip rizikingas ir 114 (iš jų 71 vaikinas ir 63 merginos) paauglių kaip nerizikingas. Paauglių bendravimo įgūdžiai vertinami Tromso socialinio intelekto skale (TSIS) (angl. Tromso Social Intelligence Scale), kurią parengė Silvera, Martinussen, Dahl, 2001. Lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes vertinami S. C. Martino ir kt. (2006) sudaryta alkoholio lūkesčių skale (angl. Alcohol Outcome Expectancies Scale). Rizikingam alkoholio vartojimui įvertinti naudojama Crafft skalė (Knight ir kt., 2002). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų, kurie alkoholį vartoja rizikingai, teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir merginų, kurios alkoholį vartoja rizikingai, teigiami ir neigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes labiau išreikšti, nei nerizikingai alkoholį vartojančių paauglių. Rizikingai alkoholį vartojantys vaikinai turi geresnius bendravimo įgūdžius, nei nerizikingai vartojantys vaikinai. Nerizikingai ir rizikingai alkoholį vartojančių merginų bendravimo įgūdžiuose skirtumų nenustatyta. Taipogi nustatyta vaikinų ir merginų grupėse teigiamas ryšys tarp teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ir socialinės informacijos apdorojimo, bei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to define the relationships between social skills, alcohol outcome expectancies and alcohol use among adolescents. The participants of this study were 248 (110 boys and 138 girls) high school students. 134 participants (39 boys and 75 girls of them) were in a risk of alcohol use and 114 participants (71 boys and 63 girls of them) weren’t in a risk of alcohol use. The social skills of adolescents were examinated by Tromso Social Intelligence Scale (TSIS) (made by Silvera, Martinussen, Dahl, 2001). Alcohol outcome expectancies were examinated by Alcohol Outcome Expectancies Scale (made by S. C. Martino et al., 2006). The risk of the alcohol use were examinated by CRAFFT scale (made by Knight et al., 2002). The rezults of the study showed that positive alcohol outcome expectancies of boys, who were in a risk of alcohol use, and positive and negative alcohol outcome expectancies of girls, who were in a risk of alcohol use, were more significant in such alcohol use group of weren‘t risk. The boys who are in a risk of alcohol use have better social skills, than the boys who aren‘t in a risk of alcohol. Differences between the girls who are or not in a risk of alcohol use don‘t exist. The study also showed that positive relation exist between positive alcohol outcome expectancies and social information processing and between negative alcohol outcome expectancies and social awareness.

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ypatumus ir jų sąsajas su alkoholio vartojimu. Tyrime dalyvavo 253 Kauno miesto ir dviejų Jurbarko miesto mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai (112 vaikinų ir 141 merginų). Lūkesčiams apie alkoholio vartojimo pasekmes nustatyti buvo naudojamos dvi metodikos: teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalės ir laisvųjų asociacijų metodas, kada tiriamųjų buvo prašoma užbaigti sakinį „Gerdama(s) alkoholį aš...“. Alkoholio vartojimo ypatumams įvertinti tiriamiesiems buvo pateikti šie klausimai: kaip jie geria alkoholį ir, ar jie buvo išgėrę tiek alkoholio, jog buvo girti. Tyrimo rezultatai parodė, jog kuo didesni vaikinų ir merginų teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai, tuo daugiau teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes jie išvardina patys. Taip pat vaikinų ir merginų, kurių pirmasis įvardintas lūkestis apie alkoholio vartojimo pasekmes yra teigiamas, teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai didesni, nei tų, kurių, pirmasis įvardintas lūkestis - neigiamas. Įvertinus alkoholio vartojimo ypatumų ir lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes sąsajas buvo nustatyta, jog kuo dažniau vaikinai ir merginos vartoja alkoholį, tuo labiau išreikšti jų teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir tuo daugiau teigiamų lūkesčių jie gali išvardinti. Taip pat kuo daugiau kartų vaikinai ir merginos buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study was to examine the features of high school student’s alcohol outcome expectancies and their correlation with student’s alcohol use. The participants of this study were 253 (112 boys and 141 girls) high school students from one Kaunas city and two Jurbarkas city school’s. It was used two methods to evaluate alcohol outcome expectancies: positive and negative alcohol outcome expectancies scales and free association method – participants had to finish the sentence “When I drink alcohol I …”. Also participants had to answer how often they drink alcohol and how many times in their lives they were drunk. Study’s results showed that high school student’s positive alcohol outcome expectancies scale scores correlate with the positive expectancies which they have named themselves. And the positive expectancies scale scores were higher of those students who’s first named alcohol outcome expectancy was positive than those students who’s first named alcohol outcome expectancy negative. Also the results showed that the more often students used alcohol and the more times they were drunk the higher positive alcohol outcome expectancies scale scores they had and the more positive expectancies they could name themselves. Also the more times girls were drunk the higher negative alcohol outcome expectancies scale scores they had.

Socialiniai meno projektai Lietuvoje rengiami pakankamai neseniai, tačiau jau sulaukė visuomenės dėmesio. Šio darbo tikslas – išanalizuoti socialinių meno projektų ypatumus, pagrindinius jų vadybos principus. Pateikti realiai įgyvendinamų socialinių meno projektų „Nėra laiko“ ir „Apie Viltį“ aprašai, atskleidžiami šių projektų vadybos ypatumai. Analizuojant socialinius meno projektus buvo prieita prie išvados, kad socialiniai meno projektai iš kitų projektų išsiskiria savo sandara, paskirtimi bei poveikiu žmonių sveikatai, gerovei, socializacijai, integracijai ir pan. Svarbiausi socialinių meno projektų ypatumai – jų siekiami tikslai, paskirtis bei poveikis, susijęs su visuomenės ir žmogaus sveikata bei gerove. Meninių socialinių projektų tikslas – meninės raiškos priemonėmis kurti, reformuoti arba keisti nusistovėjusius socialinius modelius. Ne mažiau svarbus vienas pagrindinių socialinių meno projektų ypatumų – meninės raiškos forma atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias socialines problemas. Be to, darbe atskleista, kad norint sėkmingai įgyvendinti socialinio meno projektą būtina vadyba, o vienas svarbiausių jos sėkmės pagrindų – skirtingoms sritims atstovaujančių asmenų – kultūros vadybininkų, menininkų, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjų, vartotojų bei rėmėjų – kūrybiškas ir lankstus bendradarbiavimas. Remiantis tarpinstituciniu bendradarbiavimu, buvo sėkmingai įgyvendintas socialinis meno projektas „Apie Viltį“, įgyvendinti paruoštas ir socialinis... [toliau žr. visą tekstą] / Social art projects have been held in Lithuania since relatively recently, however, they have already attracted public attention. The aim of the Master Thesis is to analyse peculiarities of social art projects and the main principles of their management. This research provides detailed descriptions of the already implemented art projects “Nėra laiko” (“No Time”) and “Apie viltį” (“About the Hope”) and reveals peculiarities of the management of these projects. Analysis of the social art projects led to the conclusion that social art projects differ from other projects in their structure, aim, and effect on people’s health, welfare, socialisation, integration, and other issues. The main peculiarities of social art projects are their goals, purpose, and effect related to health and welfare of both - the public and individual. Artistic social projects are aimed at creating, reforming, or changing the already established social models by employing artistic means of expression. In addition, it is of equal importance for social art projects to attract public attention to social problems by employing these artistic means of expressions. Moreover, the research allowed for the conclusion that management plays an essential role in successful implementation of social art projects. Collaboration of representatives from different spheres, such as cultural managers, artists, providers of health care and social services, consumers, and supporters, is one of the most important key elements... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe bus išanalizuoti Lietuvos farmakologinio budrumo reglamentavimo pasikeitimai, iškeltos nepageidaujamų reakcijų ar kitų su vaistiniu preparatu susijusių kėblumų nustatymo, vertinimo ir pranešimo problemos bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmoje darbo dalyje teoriniu požiūriu bus tiriamas farmakologinis budrumas lietuvoje. Antroje dalyje bus nagrinėjamas atliktas tyrimas, kuriuo norima išsiaiškinti dėl kokių dažniausių nepageidaujamų reakcijų pacientai kreipiasi. / Master's thesis will analyze changes of pharmacovigilance regulatory in Lithuania, brought adverse reactions or other drug-related embarrassment identification, assessment and reporting problems and give suggestions on how to address these issues. On first part will be studied theoretically pharmacovigilance in Lithuania. On second part will be examined the study, what are the adverese reactions in wich patients complain.

Darbo tikslas: įvertinti vartotojų požiūrį į maisto produktų reklamą ir pardavimų skatinimą Pakruojo rajone. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti vartotojų žinias apie sveiką mitybą; 2) Įvertinti vartotojų požiūrį į maisto produktų reklamą; 3) Įvertinti reklaminių akcijų ir maisto produktų pasirinkimo sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2010 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tiriamieji – 18 m. amžiaus ir vyresni gyventojai. Į anketą buvo įtraukti klausimai, susiję su respondentų žiniomis apie maistą, ekologinę produkciją, mitybą, jų pirkimo ypatumus, mitybos ypatumus, maisto produktų pirkimą sąlygojančius veiksnius. Iš viso buvo išdalinta 390 anketų, sugrįžo - 343 (atsako dažnis 87,9 proc.). Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „MS Excel“ programą ir „SPSS for Windows 14.0“ statistinį paketą, sąsajoms įvertinti taikyti t-testas ir chi kvadrato kriterijus. Statistinio pasikliautinumo lygmuo – 95 proc. Rezultatai. 70 proc. pirkėjų domisi informacija, parašyta maisto produkto etiketėje, apie 50 proc. pirkėjų produktus renkasi atsižvelgdami į su sveikata susijusią informaciją. Turguje dažnai arba kartais maisto prekes perka 82 proc. prekybos centrų pirkėjų.. 66 proc. respondentų žinojo apie genetiškai modifikuotus produktus, o 93 proc. manė, kad ekologiški produktai yra sveikesni, 61 proc. domėjosi sveika mityba, 85 proc. žinojo, kad grūdai ir daržovės yra sveikiau nei mėsa, pienas, saldainiai ar cukrus. Tik 9 proc. pirkėjų tiki reklaminiais teiginiais. Tarp svarbiausių veiksnių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To evaluate consumers' attitude towards advertising and sales promotion of food products in Pakruojis district Objectives: 1) to evaluate consumers' knowledge about healthy nutrition; 2) to evaluate consumers' attitude towards food product advertising; 3) to examine the relationship between promotions and choice of food products. Methods: The research was carried out in July-August 2010. The respondents were adults 18 years of age and older. The questionnaire included questions related to respondents' knowledge about food, organic products, nutrition, their shopping patterns, eating habits, factors influencing food purchase. Of the 390 questionnaires distributed, 343 were returned (response rate of 87.9 %). Statistical analysis of data was performed using MS Excel program and statistical analysis package SPSS 14.0 for Windows, there were t-test and chi-square criterion used in order to evaluate the correlations. The level of statistical confidence is 95 percent. Results: 70 percent respondents are interested in information given in labelling, about 50 percent of consumers choose products according to the health-related information. 82 % of customers often or sometimes buy food products at the market. 66 % of respondents were aware of genetically modified products, and 93 % believed that organic food is healthier. 61 % of respondents were interested in healthy nutrition, 85 % knew that grains and vegetables are healthier than meat, milk, sugar or sweets... [to full text]

Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą] / Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti Kauno Technologijos Universiteto pirmo ir antro kurso studentų mitybos įpročius bei žinias apie sveikos mitybos principus. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti studentų mitybos įpročius. 2. Įvertinti studentų žinias apie sveikos mitybos principus. Tyrimo metodai: anoniminės anketinės apklausos pagalba buvo siekiama išsiaiškinti studentų žinias apie sveiką mitybą, maitinimos ypročius bei rėžimą, fizinį aktyvumą.Tyrime dalyvavo Kauno technologijos universiteto pirmo ir antro kursų 310 studentų, pasirinktų atsitiktine tvarka. Rezultatai: Studentų mityba nėra sveika. Kad mityba yra sveika – pažymėjo 2,58 proc. iš visų apklaustųjų. Studentų tarpe yra populiarus greitas maistas. Dažniausiai studentai nurodė, jog sveikai maitintis jiems trukdo laiko stoka. Apklausti studentai maitinasi nereguliariai, 18,39 proc. nesilaikė mitybos režimo. Taip pat skyrėsi valgymų skaičius ir paskutinio valgymo laikas. Tik 12,3 proc. studentų (vyrų 24,0 proc. ir moterų 4,3 proc.) valgo 5 ir daugiau kartų per dieną. Tris – keturis kartus dienoje valgo 66,4 proc. apklaustų vaikinų ir 74,1 proc. merginų. Vaikinai paskutinį kartą dienoje linkę valgyti vėliau nei merginos, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Vaikinai gyvenantis su tėvais, nuomojame bute ar bendrabutyje dažniau nei merginos valgo vėliau nei 20 val., merginos paskutinų kartą dienoje valgo iki 20 val. Nustačius ryšį tarp paskutinio valgymo dienoje ir kūno masės indeksą, matome, jog studentai priskirti II – ai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study is to investigate peculiarities of Kaunas University of Technology students’ nutrition. Objectives: 1. Investigate peculiarities of students’ nutrition. 2. Investigate students’ news about nutrition. Methods. An anonymous survey using a specially designed questionnaire was carried out on 310 first – second - year students of the Kaunas University of Technology. The questionnaire was used for investigation of peculiarities of students’ nutrition, healthy nutrition knowledge, and physical activity. Results. The nutrition of students is irregular; differ in time and number of meals. Only 12,3 percent (males 24,0 percent and females 4,3 percent) eats 5 and more times per day. Three – four times per day are eating 66,4 percent males and 74,1 percent females. Students stated that they don‘t have time for healthy nutrition. Males are eating later last time per day than females. Mostly females last time per day eats till 8 p.m. and males after 8 p.m. It doesn‘t related to their living place. There was established coherence between last time eating per day and body mass index (BMI), students who are at the second group by BMI (BMI-18,5-24,9) last time per day are eating till 6 p.m. Students who have overweight are eating last time per day after 8 p. m. Students consumed insufficient amounts of bread, potatoes, cereals, and other products that constitute the basis of the pyramid of healthy nutrition. The largest part of vegetable oil using first group students by BMI... [to full text]

Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text] / Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą]