The research object is to develop and investigate methods and algorithms for fmleexthiboldes ,c othnetr oplr oobfl etmwso -ocfo osradviinnagt ea nddri vrea tisoynsatel mhas.n dAlipnpgl inogf edneevreglyo,p eeqdu cipomnternotl and global material resources have to be investigated in cases of two dimensional positioning and scanning processes under circumstances omaximal.

Elektronikos gamybos rinkoje produkcijos kokybei užtikrinti buvo pasikliaujama žmogaus vizualia apžiūra ir elektroniniais testais. Pasirodžius personaliniams kompiuteriams, gamybos pramonėje pradėta naudoti „kompiuterinė rega”. Procesas, kuriame naudojamas optinis vaizdo sensorius, pvz.: kamera, apibūdinamas kaip automatinė optinė kontrolė – AOK (angl. Automated Optical Inspection - AOI). Darbo tikslas - sukurti spausdintinio montažo plokščių kokybės įvertinimo sistemą panaudojant kompiuterinę regą, išrinkti spausdintinio montažo plokščių kokybės įvertinimui efektyviausius vaizdo apdorojimo algoritmus ir jų parametrus bei įvertinti jų efektyvumą. Taip pat nagrinėjama aplinkos veiksnių (apšvietimo, naudojamos techninės įrangos ir kt.) įtaka sistemos darbo efektyvumui. / Historically the electronics manufacturing market has relied on a combination of human visual inspection and electrical test methods to ensure product quality. With the advent of the personal computer, the use of "machine vision" in industrial applications gradually became more common. Process where optical sensors (i.e., cameras) are used to make specific pass/fail decisions is usually described as Automated Optical Inspection or AOI. There are discussed problems of designing AOI system in this paper. Main goal is to select most efficient image analysis algorithm and to study other parameters that have impact for designing reliable AOI system.

Questions of speaker’s recognition by voice are investigated in this dissertation. Speaker recognition systems, their evolution, problems of recognition, systems of features, questions of speaker modeling and matching used in text-independent and text-dependent speaker recognition are considered too. The text-independent speaker recognition system has been developed during this work. The Gaussian mixture model approach was used for speaker modeling and pattern matching. The automatic method for voice activity detection was proposed. This method is fast and does not require any additional actions from the user, such as indicating patterns of the speech signal and noise. The system of the features was proposed. This system consists of parameters of excitation source (glottal) and parameters of the vocal tract. The fundamental frequency was taken as an excitation source parameter and four formants with three antiformants were taken as parameters of the vocal tract. In order to equate dispersions of the formants and antiformants we propose to use them in mel-frequency scale. The standard mel-frequency cepstral coefficients (MFCC) for comparison of the results were implemented in the recognition system too. These features make baseline in speech and speaker recognition. The experiments of speaker recognition have shown that our proposed system of features outperformed standard mel-frequency cepstral coefficients. The equal error rate (EER) was equal to 5.17% using proposed... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami kalbančiojo atpažinimo pagal balsą klausimai. Aptartos kalbančiojo atpažinimo sistemos, jų raida, atpažinimo problemos, požymių sistemos įvairovė bei kalbančiojo modeliavimo ir požymių palyginimo metodai, naudojami nuo ištarto teksto nepriklausomame bei priklausomame kalbančiojo atpažinime. Darbo metu sukurta nuo ištarto teksto nepriklausanti kalbančiojo atpažinimo sistema. Kalbėtojų modelių kūrimui ir požymių palyginimui buvo panaudoti Gauso mišinių modeliai. Pasiūlytas automatinis vokalizuotų garsų išrinkimo (segmentavimo) metodas. Šis metodas yra greitai veikiantis ir nereikalaujantis iš vartotojo jokių papildomų veiksmų, tokių kaip kalbos signalo ir triukšmo pavyzdžių nurodymas. Pasiūlyta požymių vektorių sistema, susidedanti iš žadinimo signalo bei balso trakto parametrų. Kaip žadinimo signalo parametras, panaudotas žadinimo signalo pagrindinis dažnis, kaip balso trakto parametrai, panaudotos keturios formantės bei trys antiformantės. Siekiant suvienodinti žemesnių bei aukštesnių formančių ir antiformančių dispersijas, jas pasiūlėme skaičiuoti melų skalėje. Rezultatų palyginimui sistemoje buvo realizuoti standartiniai požymiai, naudojami kalbos bei asmens atpažinime – melų skalės kepstro koeficientai (MSKK). Atlikti kalbančiojo atpažinimo eksperimentai parodė, kad panaudojus pasiūlytą požymių sistemą buvo gauti geresni atpažinimo rezultatai, nei panaudojus standartinius požymius (MSKK). Gautas lygių klaidų lygis, panaudojant pasiūlytą požymių... [toliau žr. visą tekstą]

Pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų pasaulyje. Pagal statistiką, Lietuvoje vienam gyventojui tenka 563kg pieno, kas yra vienas didžiausių rodiklių pasaulyje, tad pieno ūkis yra viena svarbiausių žemės ūkio, tuo pačiu ir ekonomikos sričių. Siekiant gerinti pieno kokybę bei mažinti kaštus vis daugiau pieno melžimo įmonių investuoja ir taiko naujas technologijas - melžimo aparatai į liniją ir robotai. Lietuvoje pirmoji robotizuota sistema įdiegta 2007 m. Tiriamajame ūkyje ši sistema įdiegta 2009 m. Tyrimo tikslas buvo palyginti pieno sudėties ir kokybės rodiklius X ūkyje, melžiant karves melžimo aparatais ir robotais. Svarbiausios pieno sudėtinės dalys yra – baltymai, riebalai ir angliavandeniai (laktozė, mineralinės ir biologiškai aktyvios medžiagos, vitaminai, fermentai ir kitos). Melžimas turi didelę reikšmę karvių produktyvumo bei pieno sudėtinių dalių rodikliams, todėl būtina parinkti teisingą melžimo būdą. Buvo ieškota būdų – kaip pilnai pakeisti žmogų melžimo aikštelėse. Siekiant pagerinti karvių pieno kokybę ir padidinti primilžį, modernizuojant pieno ūkius inovatyviomis technologijomis, rekomenduojama robotizuoti karvių melžimą. Nustatyta, kad robotais melžiamų karvių pieningumas padidėja vidutiniškai 15 proc. Pieno gamybą skatina dažnesnis karvių melžimas ir geresnė jų savijauta. Mažuose pieno ūkiuose, kur karvių yra mažai naudojamas įprastas melžimo būdas, t. y. melžimas rankomis. Melžiant karves rankomis yra didesnė tikimybė pieną užteršti bakterijomis... [toliau žr. visą tekstą] / Dairy farming is one of the most important branches in agriculture worldwide. According to statistics in Lithuania there's 563 kg of milk produced per capita. That is one of the highest production rates per capita in the world. Dairy farming is crucial to local economy. In order to achieve higher milk quality and minimize expenditures more dairy farms are investing and adapting new technologies: milking pipelines and fully automated robotic milking. The first fully automated robotic milking line in Lithuania was used implemented in 2007. In the researched farm the system was implemented in 2009. The main goal of research was to compare milk composition and quality in the research farm X by milking cows to pipelines and using fully automated robotic milking. The main nutrients that compose milk are: proteins, fats and carbohydrates(lactose, minerals and biologically active materials, vitamins, enzymes and others). The way that cows are milked has high impact on milk yields and nutrients, so the best milking technology is essential for optimal results. The research on how to eliminate human labor during milking process has been done. In order to increase the quality and yields of cow's milk by modernizing the dairy farms and using the fully automated robotic milking. It was concluded that by using fully automated robotic milking milk yield increases by 15% on average. The milk production is increased by more frequent milking and cattle welfare. In the small dairy farms with... [to full text]