Baltijos jūros pakrantėje gyvenantys baltai jau nuo I a. palaikė mainų ir prekybos ryšius su kitais kraštais. Krašto geografinė padėtis skatino laivybos plėtotę, todėl jau XII-XIII a. Baltijos jūroje suklestėjo jūrininkystė. Jūrų transportas apima keleivių ir krovinių vežimą. Lietuvoje jūrų transportu pervežama daugiau kaip 30% krovinių. Šis transportas reikalauja didžiausių krovos ir mažiausių gabenimo išlaidų. Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos jūros uostų yra 3 vietoje (pagal 2008 m. krovą). Lietuvos mokyklose per mažai nagrinėjami uostai bei problemos, su kuriomis jie susiduria. Uostų svarba šalies ekonomikai yra labai didelė, tačiau atlikus tyrimą mokykloje buvo padarytos išvados, jog mokiniai neturi bendro suvokimo apie šiuos ekonomiškai svarbius punktus. Lietuvos visuomenė per daug atitrūkus nuo jūros, o galbūt niekada ir nebuvo tokia artima jūrai kaip mūsų kaimyninės šalys. Todėl šis darbas buvo skirtas atlikti Rytų Baltijos jūros uostų analizei (pagal krovą ir keleivių srautus) bei pabandyti ją pritaikyti edukologijoje. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog mokiniai labai mažai žino apie kaimyninių šalių uostus, taip pat negali pasakyti kuo Klaipėda išsiskiria iš kitų Baltijos jūros uostų. Teoriškai šį darbą galima suskirstyti į dvi stambias dalis. Darbo tema pirmoje dalyje analizuojama iš gamtinės - ekonominės pusės, o antra dalis – iš edukologinės. Smulkiau skirstant darbą sudaro 11 dalių. 8 – 10 dalyse išanalizuoti atskirų Rytų Baltijos jūros šalių uostai, tokie... [toliau žr. visą tekstą] / The Baltic tribes inhabiting the shores of the Baltic Sea had trade and business relations with other countries since the first century. The countries geographical position encouraged the navigation development that is why the prosperity of the Baltic seamanship was inevitable in XII-XIII centuries. The sea transportation involves both people and cargo transportation. In Lithuania more than 30% of cargo is transported by sea. This means of transportation requires the biggest amount of loading capability but the cheapest expenses. Klaipeda seaport is in the third place according 2008 loading among Baltic Seaports. In Lithuania’s schools there is too little attention to studies of the seaports’ problems. The importance of the seaports to country’s economy is high, though after the research at schools the conclusion was drawn that pupils are not aware of these important economical issues. The Lithuanian society has little knowledge about the sea, or they have never been so close to the sea as people in other neighboring countries. The purpose of this work is to analyze the Eastern Baltic seaports according loading capability and the number of travelers, and also try to apply the work in education. The research cleared out that pupils know little about the neighboring country sea ports, also they can not say what is the difference among Klaipeda seaport and other Baltic seaports. Theoretically this work could be divided into two big parts. The issue is analyzed according... [to full text]

Žiemojantys vandens paukščiai Lietuvos pajūryje 2006, 2007 ir 2008 m. žiemojimo laikotarpiu tirti naudojant standartinę apskaitų nuo kranto metodiką. Gausiausiai stebėtos rūšys buvo: nuodėgulė, ledinė antis, didysis dančiasnapis, ausuotasis kragas, klykuolė, sibirinė gaga. Darbe yra pateikiama 2006, 2007 ir 2008 metų žiemos stebėjimo sezonų duomenų analizė, kurioje yra nagrinėjama vandens paukščių rūšinė sudėtis tiek 2006, 2007 ir 2008 metais atskirai, bei tarp atskirų teritorijų skirtingais metais. Palangos priekrantė 2006, 2007 ir 2008 metų stebėjimo sezonais buvo svarbi didžiųjų dančiasnapių, ausuotųjų kragų, klykuolių, ledinių ančių ir sibirinių gagų susitelkimo vieta. Priekrantė ties Kuršių nerija 2006–2007 metų stebėjimo sezonais buvo svarbi žiemojančioms nuodėgulėms, ledinėms antims ir ausuotiesiems kragams. Taip pat nagrinėjau žiemojančių vandens paukščių pasiskirstymą Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje ties Palanga, bei ties Kuršių nerija tais pačiais, bei skirtinagais tyrimų sezonais. Ledinių ančių pagrindinės sankaupos stebėtos ties Giruliais ir mažesnė dalis iki Palangos tilto, nuodėgulių - ties Juodkrante ir Smiltyne. Klykuolių didesnės sankaupos stebėtos tarp Karklės ir Palangos tilto. Ausuotųjų kragų pasiskirstymas priekrantėje sąlyginai tolygus tiek ties Kuršių nerija, tiek ties Palanga. / Wintering wterbirds in Lithuanian costal waters were investigated in 2006–2007–2008 standart land-based surveys were used. Abuot 11900 in 2006, 6600 in 2007 and 4192 in 2008 waterbirds were cuonted. 20 species were recorded wintering in Lithuanian inshore waters of the Baltic sea. Velvet Scoter, Long-tailed Duck, Goosander, Great Crested Grebe, Goldeneye, Steller‘s Eider were the most numeruos species. Analysis of the wintering waterbird species composition in diferent years in the same study site and in different years in the same site in 2006–2007–2008 wintering seasons is presented. The coastal waters off the Palanga were important for wintering Long-tailed Ducks, Goosanders, Great Crested Grebes, Goldeneyes, Steller‘s Eiders in 2006–2007–2008 seasons. The coastal waters off the Curonian Spit were important for wintering Velvet Scoters, Long-tailed Ducks, Great Crested Grebes. Distribution of wintering waterbirds in the Lithuanian inshore waters in 2006–2007–2008 wintering seasons was also analysed. The greatest concentrations of Long-tailed Ducks were observed near the Giruliai and smaller numbers – all the way to Palanga bridge in the north, Velvet Scoters – between Juodkrante and Smiltyne. The greatest concentrations of Goldeneyes were observed between Karkle and the Palanga bridge. Great Crested Grebes were rather evenly distributed along the coastal waters both off the Palanga and the Curonian Spit coasts.

Pagrindinė disertacijoje nagrinėjama sritis – turizmo vystymasis Pabaltijo šalyse. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos turizmo perspektyvoms. Dėl ypatingos Pabaltijo regiono geografinės padėties pajūrio turizmas čia ypač svarbus, todėl turizmo produktų kūrimo galimybes lemia geopolitinė šalies padėtis. Remiantis šiuo požiūriu, Lietuva yra tranzitinė šalis, esanti tarp Vakarų Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių. Lietuva taip pat svarbi kaip transporto koridorius tarp Šiaurės ir Pietų dėl ją kertančių dviejų didelių autostradų („VIA Baltica“ ir „VIA Hanziatica“). Geografinė Lietuvos padėtis ir iki šių dienų sukurta turizmo ūkio infrastruktūra sudaro palankias sąlygas turizmo plėtrai, o ypač atvykstamajam turizmui. Ši tezė ir buvo tiriamojo darbo tikslų ir uždavinių pagrindinė sąlyga. / The goal of the thesis – to unroll the key characteristics of the functioning of tourism system and tourism development of the BALTIC TOURISM INDUSTRY, especially in the coastal region of Lithuania, based on theoretical and empirical research; to identify and assess the quality level of the product or services currently on supply by Lithuanian enterprises as well as investigating opportunities and prospects of further development of Lithuania‘s tourism with the focus on the Baltic coastal region.

Baltijos pajūris išsiskiria savita gamta, specifinėmis, tik šiam regionui būdingomis buveinėmis, kurias sukuria švelnus jūrinis klimatas, nederlingi ir druskingi smėlio dirvožemiai, vyraujantys vakarų vėjai. Darbo tikslas – ištirti Baltijos pajūrio buveinių vabalų (Insecta, Coleoptera) fauną, pasiskirstymą buveinėse ir jų sezoninę dinamiką. Vabalai tirti 2008-2010 m. 10 skirtingų Baltijos pajūrio buveinių. Baltijos pajūrio buveinėse nustatytos 1206 vabalų rūšys, priklausančios 70 šeimų, kas sudaro 32,7 % nuo visų žinomų vabalų Lietuvoje. Atrastos 52 naujos Lietuvos faunai vabalų rūšys, priklausančios 16 šeimų. Rūšis Cryptocephalus ochroleucus Fairm. yra nauja visam Rytų Pabaltijui ir Fenoskandijai. Didžiausia vabalų įvairovė nustatyta sengirėje (174 rūšys), mažiausia – pilkosiose kopose apaugusiose samanomis ir kerpėmis (20 rūšių). Atvirose Baltijos pajūrio buveinėse dominuoja termofilinės, psamofilinės vabalų rūšys. Stenotopinės vabalų rūšys (89) ir halobiontinės (27 rūšys) yra būdingos atviroms pajūrio buveinėms, o halobiontinės rūšys – pilkosiose ir baltosiose kopose su Leymus arenarius. / The Baltic Sea coast typical habitats formed by a mild sea climate are characterized by infertile and saline sands, predominant western winds and are peculiar only to this region. The aim of the study is to investigate the beetle (Insecta, Coleoptera) fauna of seashore habitats of Lithuania, beetle distribution in different habitats. The material was collected during the study period of 2008–2010 in 10 different localities of Curonian Spit. Research territories were selected so that investigated plots covered all habitats of the Baltic Sea coast. After analyzing and generalizing the material collected in the Baltic seashore habitats a total of 1206 beetle species belonging to 70 families, or 32.7% of all known Lithuanian beetle fauna were determined; 52 beetle species of 16 families were recorded first time for Lithuania. Cryptocephalus ochroleucus Fairm. is a new species in the Eastern Baltic region and in Fennoscandia. The old-growth mixed forest distinguished by the greatest species number (174 beetle species) and grey dunes overgrow with lichens, mosses and Poaceae exibited the lowest species number (20 beetle species). The open habitats of the Baltic Sea coast were dominated by termophilic psamophilic beetle species. Stenotopic (89 species) and halobiontic (27 species) beetle species were typical only of open seashore habitats. Halobiontic species were the most abundant in the grey / white dunes with Leymus arenarius.