Skirtingos vandens kokybės upėse bentoso dumblių bendrijų tyrimai atlikti 2004–2006 m. Tyrimų metu iš viso identifikuota 61 rūšis, kuris priklauso 5 skyriams (Cyanobacteria, Rhodophyta, Xantophyta, Bacillariophyta, Chlorophyta), 6 klasėms (Cyanophyceae, Florideophyceae, Xantophyceae, Bacillariophyceae, Chlorophyceae, Conjugatophyceae) ir 17 eilių (Chroococcales, Oscillatoriales, Nostocales, Acrochaetiales, Batrachospermales, Hildenbrandiales, Tribonematales, Vaucheriales, Centrales, Pennales, Microsporales, Oedogoniales, Chaetophorales, Ulotrichales, Cladophorales, Tetrasporales, Zygnematales). Skirtingos vandens kokybės upėse didžiausia rūšių įvairove išsiskyrė melsvabakterės (Cyanobacteria) bei žaliadumbliai (Chlorophyta). Atitinkamai identifikuotos 25 ir 19 rūšių, kurios atitinkamai sudaro 41 % ir 31.1 % visų rūšių skaičiaus. Kitų klasių rūšių rasta mažiau: titnagdumbliai (Bacillariophyta) - 8 (13.1 %), raudondumblių (Rhodophyta) - 7 (11.5 %) ir gelsvadumblių (Xantophyta) - 2 (3.3 %). Tyrimų metu buvo pastebėta, kad bentoso dumblių paplitimas yra įvairus skirtingos vandens kokybės upėse (II, III, IV ir nenustatytos vandens kokybės). Šiose upėse taksonominis santykis panašus. Plačiai tirtuose vandens telkiniuose paplitusios rūšys: Chamaesiphon incrustans, Heteroleibleinia kossinskajae, Audouinella chalybea, Vaucheria sessilis, Cocconeis placentula, Achnanthidium minutissimum, Gomphonema truncatum, Aulacoseira islandica, Melosira varians ir Cladophora glomerata. Rūšių... [toliau žr. visą tekstą] / Investigation of benthic algae communities were carried out in the rivers of different water quality during the period 2004–2006. In total, 61 taxa were identified during this research. They belong to 5 divisions (Cyanobacteria, Rhodophyta, Xantophyta, Bacillariophyta, Chlorophyta), 6 classes (Cyanophyceae, Florideophyceae, Xantophyceae, Bacillariophyceae, Chlorophyceae, Conjugatophyceae) and 17 orders (Chroococcales, Oscillatoriales, Nostocales, Acrochaetiales, Batrachospermales, Hildenbrandiales, Tribonematales, Vaucheriales, Centrales, Pennales, Microsporales, Oedogoniales, Chaetophorales, Ulotrichales, Cladophorales, Tetrasporales, Zygnematales). In the rivers of different water quality the biggest variety of species belongs to cyanobacteria (Cyanobacteria) and green-algae (Chlorophyta). There were detected 25 and 19 species respectively, which accordingly constitutes 41 % and 31.1 % of the whole number of species. The variety of other species were less rich: diatom (Bacillariophyta) - 8 (13.1 %), red-algae (Rhodophyta) - 7 (11.5 %) and yellow-algae (Xantophyta) - 2 (3.3 %). During the study was mentioned that benthic algae distribution are different in the rivers of different water quality (II, III, IV and unknown water quality classes). The cross-rate of taxonomy in those rivers are similar. During the study in the rivers of different water quality the most spread are Chamaesiphon incrustans, Heteroleibleinia kossinskajae, Audouinella chalybea, Vaucheria sessilis... [to full text]

Pastaruoju metu galima pastebėti tendencingą prekių ženklo reikšmės didėjimą tiek vietinėje, tiek regioninėje, tiek ir tarptautinėje prekyboje, todėl kiekvienas prekių ženklo savininkas yra skatinamas skirti vis didesnį dėmesį tinkamam savo prekių ženklo valdymui bei apsaugai. Bendrijos prekių ženklo apsaugos sistema suteikia registruotam prekių ženklui apsaugą visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Žymeniui, galinčiam tapti prekių ženklu ir naudotis Bendrijos prekių ženklo sistemos garantuojama apsauga, yra keliami gana aukšti grafinės išraiškos ir skiriamojo pobūdžio reikalavimai. Šie reikalavimai yra tenkinamai, jei žymens grafinė išraiška yra aiški, apibrėžta, išbaigta, lengvai prieinama, suprantama, ilgalaikė ir objektyvi, o žymens skiriamasis pobūdis leidžia aiškiai identifikuoti prekių ar paslaugų kilmę. / Recently it is possible to notice the tendentious increase of trade mark’s importance in local, regional and international market, therefore every trade mark proprietor shall be motivated to pay more and more attention to proper management and protection of their trade mark. Community Trade Mark’s Protection System provides the protection for the registered trade mark within the entirely territory of the European Union. Sign, capable of being a trade mark and using the guaranteed protection of the Community Trade Mark Protection System, shall follow the high requirements of graphical representation and distinctiveness. These requirements are fulfilled provided that the graphical representation is clear, precise, self-contained, easily accessible, intelligible and objective, where the distinctiveness of the sign allows clearly identify the origin of goods and services. Community Trade Mark proprietors may be every natural or legal person, including authorities established under public law. The rights of Community Trade Mark proprietor may be divided into the following main groups: (1) exclusive rights; and (2) ownership rights to the trade mark. The exclusive rights of the proprietor allows to prohibit all third parties without the permission of the proprietor from using in the course of trade the sign, which is identical or similar to the Community Trade Mark and which may confuse a consumer. When providing the proprietor of the trade mark with the respective rights, it is... [to full text]

SANTRAUKA Natalija Koškarova „PAUKŠČIŲ BENDRIJŲ RŪŠINĖ SUDĖTIS MIŠKO IR URBANIZUOTOJE TERITORIJOSE“. Ekologijos magistro studijų programos baigiamasis darbas / darbo vadovas Doc.dr. S. Sinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Ekologijos ir aplinkotyros centras, 2010. – 51 p. Šio darbo pagrindinis tikslas yra palyginti miško ir urbanizuotos teritorijų paukščių bendrijų rūšinę sudėtį miško natūraliose ir urbanizuotose teritorijose. Tam, kad tai išsiaiškinti buvo sprendžiami sekantys pagrindiniai uždaviniai: išnagrinėti literatūrą apie paukščių bendrijų esančių natūralioje gyvenimo aplinkoje ir teritorijose naudojamose žemės ūkiui ir rekreacijai pasikeitimų ypatumus. Pasirinktose natūralioje miško ir urbanizuotoje teritorijose vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais buvo atlikti tyrimai. Miško natūralios aplinkos pasirinktame rajone buvo nustatomi įvairūs faktoriai, kurie gali paveikti paukščių išplitimo, jų kiekio ir įvairovės pasikeitimus, o urbanizuotame miško teritorijos rajone buvo ištirta, kaip paukščių bendrijas veikia žmonių veikla, žemės ūkis ir rekreacija. Pasirinktose teritorijose buvo fiksuojami ir išnagrinėjami duomenys apie miško ir sodų paukščių rūšis. Darbo metodologija leido užfiksuoti maksimalų kiekį paukščių esančių miško teritorijose pasirinktose tyrimų atlikimui. Gauti rezultatai buvo atžymimi lentelėse, pagal kurių duomenis vėliau buvo sudaryti grafikai ir išaiškinta įvairių paukščių rūšių išplitimo dinamika... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Nataliya Koshkarova “BIRDS COMMUNITIES CONSIDERATION IN FOREST AND TOWNSCAPE AREAS”. Master’s Thesis in Ecology and Environmental / supervisor – Doc.dr. S. Sinkevičius. – Vilnius: Vilnius University, Faculty of Natural Sciences, Department of Ecology and Environmental, 2010. – 51 p. The main purpose of this master thesis is to compare the bird communities which occur in natural and urban areas of the forest. In order to reach the main purpose those main tasks were raised: to analyze available literature about the peculiarities of changes in bird communities in their natural habitat and in area used by people for agriculture and recreation. In February, March, April and May the research of natural and selected urban territory around the forest has been held. In the natural area of the forest different factors that can influence changes in distribution of birds, their number and diversity were investigated. And in urban area of the forest main focus was how human activities, agriculture and recreation affect bird communities. At the selected territories different types of birds were fixed and analyzed. The methodology of this study was about fixing the maximum number of different species of birds inhabiting in selected areas of the forest. The results were recorded in tables, which were later shown in charts; also the dynamics of the prevalence of different species of birds depending on the time study research was determined. In the outcome of the work it was found out... [to full text]

Jovita Trukšinaitė Strėvos miško Europinės svarbos buveinių tyrimai Magistro darbo Aplinkotyros ir aplinkotvarkos studijos. Vadovas doc., dr. Vytautas Oškinis Strėvos miškas – ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Tirtos teritorijos plotas - 257 ha. Strėvos miškas – Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio dalis. Šiame plote inventorizuota 10 Kertinių miško buveinių (KMB), nustatytos 2 augalų rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą (Cypripedium calceolus ir Pulsatilla patens), auga kitos retos ir nykstančios augalų rūšys. Darbo tikslas – įvertinti Strėvos miško, kaip buveinių apsaugai svarbios teritorijos dalies, Europinės svarbos buveinių būklę. Tyrimų metu nustatytas Europinės svarbos pelkių ir miškų buveinių paplitimas, įvertinti Strėvos miško teritorijoje įvykę pokyčiai (1935 – 2010 m), nustatyti ryšiai tarp kertinių miško buveinių ir Europinės svarbos buveinių, priskiriamų ekologiniam tinklui Natura 2000 ir pasiūlytos praktinės gamtotvarkinės priemonės, palaikančios palankią natūralių buveinių ir saugomų augalų rūšių apsaugos būklę. Tyrimai atlikti 2008 metu spalio mėnesį, 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais ir 2010 m. balandžio mėnesį. Tyrimas buvo atliekamas naudojant lauko studijas ir GIS metodu. Po teritorijos išžvalgymo buvo nustatytos potencialios buveinės. Tada sudaryti 51 tyrimų laukeliai (10x10m miškuose) ir pažymėti teritorijos žemėlapyje tolimesniėms tyrimams. Strėvos miške nustatytos 5 Europinės svarbos buveinės: Tarpinės... [toliau žr. visą tekstą] / Jovita Trukšinaitė Research of the habitats of European importance in the Strėva forest Master's Thesis in Environmental Studies and Management / supervisor doc., dr. Vytautas Oškinis Strėva forest is one of Natura 2000 sites. The territory where was made a researches taken around 257 ha. Streva forest is a part of Aukstadvaris Regional Park of Spindžius Landscape reserve. In this are inventoried around 10 cornerstones forests habitat (KMB) 2 species of plants were found which are recorded into Habitats Directive Annex II (Cypripedium calceolus and Pulsatilla patens), as well grows other rare and endangered pieces of plant. The object of this master’s thesis is evaluating natural habits of European importance in Strėva forest. On the researches time was determined swaps and forest habitats prevalence of European importance, evaluated changes in Strėva forest from 1935 to 2010, establish link between cornerstones habitat and habitats of European importance, belonging to the Natura 2000 ecological network. Researches were carried on October in 2008, from May to September in 2009 and on April in 2010. The research was carried using field studies and GIS methods. After the exploration of the territory, the potential habitats were identified. Then 51 squares (10x10 m in forests) in a territory map were marked for further investigation. 5 European Community Importance were determinate in the forest of Strėva: 91D0 *Bog Woodland, 9050 Grass-rich spruce, 9010 *Western taiga, 7160... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti hidromorfologinių upės savybių ir invasinės rūšies, Dreissena polymorpha poveikį vandens moliuskų bendrijų struktūrai. Pasirinktos penkios tyrimų upės: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė ir Žeimena. Taipogi atliktas laboratorinis eksperimentas, įvertinti dreisenos apaugimo poveikį Unio pictorum somatiniam augimui. Tyrimo metu, iš viso rasta 31 vandens moliuskų rūšis. Didžiausia rūšinė įvairovė nustatyta šaltavandenėjeVerknės upėje (22 rūšys), o mažiausia, 7 rūšys – šiltavandenėje Lakajos upėje. Pirmą kartą Lietuvos gėluosiuose vandenyse, Vilkokšnio ežere ir Verknės upėje aptikta Potamopyrgus antipodarum rūšis. Buvo tikrinta hipotezė, kad didžiausias dreisenų gausumas yra upės ištakose, o upės kontinuume jis mažėja. Ryškiausias dreisenų poveikis vietinėms vandens moliuskų bendrijoms nustatytas ties ištakomis, kur šios invazinės rūšies gausumas ir biomasė didžiausi. Šis poveikis gradientiškai mažėja nuo ištakų link žiočių. Be to, buvo tikrintas hidromorfologinių upės savybių, tokių kaip gruntas, srovės greitis, poveikis moliuskų gausumui, biomasei ir bioįvairovei. Nustatyta, kad substratas, srovės greitis ir pati upė turi reikšmingos įtakos moliuskų gausumui ir biomasei. Bioįvairovę reikšmingai įtakojo tik grunto tipas. Taip pat, tikrinta hipotezė, kad nedidelis dreisenų apaugimas neturi reikšmingo poveikio Unio pictorum individų somatiniam augimui. Nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp eksperimentinių grupių sausosios biomasės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work was to investigate the effect of hydromorphological features of the rivers and invasive species to the molluscs community structure. The selected rivers were: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė and Žeimena. In these rivers mollusc abundance, biomass, biodiversity and dominance were examined. What is more, the laboratory experiment was made to check the influence of infestation of Dreissena polymorpha on Unio pictorum mussel somatic growth. Durind the study, 31 species of freshwater molluscs were found in 5 examined rivers. The bigest species richness was found in a coldwater river Verknė (22 species) and the lowest – in warmwater river Lakaja (7 species). First time in a freshwaters of Lithuania, invasive species Potamopyrgus antipodarum was found in a lake Vilkokšnis and Verknė river. The hypothesis, that dreissena is most abundant near the outfall and decreases in the continuum of the rivers was tested. The most significant effect of Dreissena polymorpha to the mollusc communities was found to be near the outfall of the rivers, where its abundance and biomass are biggest. This effect declines, because zebra mussel abundance and biomass decreases in the continuum of the river. What is more, the effect of hydromorphological features, such as substrate and current speed, of the rivers to mollusc abundance, biomass and biodiversity was studied. Substrate, current speed and river were found to have significant effect to the abundance and biomass... [to full text]

Šiame magistro darbe išanalizuotos ir palygintos Bendrijos, nacionalinė ir tarptautinė prekių ženklo registravimo sistemos bei šių sistemų tarpusavio sąveika, atskleista tai, kokias esmines galimybes jos suteikia įregistruoto prekių ženklo savininkams. Pirmiausia darbe nagrinėjama istoriškai pirmoji atsiradusi nacionalinė prekių ženklų registravimo sistema, kuri analizuojama remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, atskirai išskiriant tuos aspektus, kurių reguliavimas kitose Europos Sąjungos valstybėse iš esmės skiriasi, pavyzdžiui, pareikšto registruoti žymens ekspertizės atlikimo procedūra. Toliau analizuojama tarptautinė prekių ženklų registravimo sistema (Madrido sistema), atskleidžiami šią sistemą reglamentuojančių sutarčių skirtumai bei jų santykis, aptariami esminiai registravimo procedūros ir jos pasekmių bruožai, atskleidžiama tarptautinės prekių ženklų registracijos priklausomybė nuo nacionalinės bei galimybė pereiti iš vienos sistemos į kitą. Darbe tiriami Bendrijos prekių ženklo sistemos veikimo esminiai bruožai, jos santykis su nacionaline bei Madrido sistema, ypatingą dėmesį skiriant pavertimo (angl. – conversion) ir pirmenybės (angl. – seniority) institutų analizei bei su Europos Sąjungos plėtra susijusių nacionalinių ir Bendrijos prekių ženklų konfliktų sprendimo klausimams. Paskutinėje darbo dalyje apibendrinami ir koncentruotai pateikiami registravimo sistemos pasirinkimą lemiantys veiksniai – registravimo kaštai, teritorija, kurioje siekiama ir įmanoma... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is devoted to analyzing and comparing Community, national and international systems of trade mark registration and their interrelation, revealing the substantial opportunities they provide for the proprietors of registered trade marks. First of all, historically the earliest national trade mark registration system is being studied in the thesis following the law of the Republic of Lithuania, distinguishing those issues, regulation of which is substantially different in the other EU member states, e. g. the examination procedure of the applied mark. Further the international system of trade mark registration (the Madrid system) is being analyzed: the distinctions and relation of the treaties regulating this system, the features of registration procedure and its consequences, the international registration dependency on the national one and the possibility of converting and transforming the registration are analyzed. Essential features of the operation of the Community trade mark system, its relation with national and international systems are being analyzed in the thesis; special attention has been paid to conversion and seniority analysis as well as the matters of solving national and Community trade mark conflicts related to the enlargement of European Union. In the last part of the thesis the factors which can determine the choice of a registration system (registration costs, territory in which protection is sought and may be obtained, other important... [to full text]

As countries caught on to the benefits of limited liability corporate structures, it became necessary to protect pecuniary and non- pecuniary rights of shareholders` from the unlawful and harmful actions of the company‘s management and supervisory organs. Differences in national legislations regulating work of companies undoubtedly restrict both the natural tendencies balancing the internal market as well as the protection of the shareholders` rights. To avoid this dischord it is necessary to pay close attention to the company law harmonisation at the EC level. The purpose of law harmonisation is not only to make it easier to exercise the right of establishment found in the EC Treaty, but also to diminish the risk for violation of shareholders`, creditors` and third parties` rights caused by different company law regimes in each of the member states. The company law harmonisation programme in the EC was mostly carried out by passing secondary legislation- the directives. Regulations were passed when there was a need not only to harmonise national legislation, but also to establish transnational business entities. This paper analyses the provisions of company law directives and Societas Europaea regulation related to the protection of shareholders` rights. This paper also highlights the fact that during recent years, the reform of EC company law preceded non-binding legislation passed by the European Commission. The European Commission supports simplification and modernisation... [to full text]

The Master thesis consistently analyses peculiarities of Community trade mark regulation in comparison with national trade mark legal systems in member states (primarily Lithuania, Germany and United Kingdom) and Protocol relating to the Madrid Agreement Concerning the International Registration of Marks. The author takes notice of although requirements for the marks which have to be registered as Community trade marks are similar to those in member states, however there are several differences in registration proceedings. In the third part of the work, consequences upon infringement of Community trade mark proprietor rights are analyzed. Enforcement of rights problem is one of the least disclosed issue in the regulation No.40/94 and one of the most complicated part of Community trade mark system. In accordance with laws operating in the Community and in member states, case law and jurisprudence, the author looks for peculiarities estimating jurisdiction and applicable law, as well peculiarities applying remedies of rights enforcement, and proposes various approaches concerning solutions to problematic issues.

Magistro darbe nagrinėjama Europos Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros tema. Jos svarbą lemia ta aplinkybė, kad EB institucijos yra įpareigotos priimti tik teisėtus aktus ir negali išvengti savo priimtų teisės aktų teisėtumo priežiūros. EB teisės aktų teisėtumas yra tikrinamas trijose pagrindinėse procedūrose – ieškinyje dėl teisės akto panaikinimo (EB sutarties 230 str.), preliminariame nutarime dėl teisės akto galiojimo (234 str.) ir prašyme dėl teisės akto netaikymo (241 str.). Šių procedūrų skirtumai bei ypatybės ir sudaro šio darbo objektą. Magistro darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra aptariama EB tiesės aktų teisėtumo priežiūros funkcijų svarba. Šios funkcijos yra patikėtos Europos Teisingumo Teismui ir Pirmosios instancijos teismui, kurie turi užtikrinti tiek EB institucijų kontrolę, tiek efektyvią privačių asmenų teisių apsaugą. Antrojoje darbo dalyje yra analizuojami atskiri teisėtumo priežiūros procedūrų skirtumai – kokios yra privačių asmenų, valstybių narių ir EB institucijų galimybės inicijuoti minėtas procedūras, kokių EB institucijų ir kurių rūšių teisės aktų teisėtumas gali būti tikrinamas, kokie yra senaties terminai procedūroms pradėti, kokie yra ETT ir PIT sprendimų, priimtų teisėtumo priežiūros procedūrose, teisinių pasekmių skirtumai. Ypatingas dėmesys nagrinėjant teisėtumo kontrolės procedūrų skirtumus yra skiriamas privačių asmenų teisėms. Trečiojoje magistro darbo dalyje yra aptariamas teisėtumo priežiūros procedūrų tarpusavio... [to full text] / This diploma work deals with the issues of the review of the legality of European Community acts. The importance of this theme is based on the grounds that all Community institutions are obliged to adopt only legal measures and cannot avoid the review of their acts. There are three main procedures in which the legality of EC acts may be challenged – an action for annulment (article 230 of EC Treaty), a plea of illegality (article 241) and a preliminary ruling on validity of a Community act (article 234). The differences and specific features of these procedures constitute an object of this work. The diploma work is diveded in three parts. The first part concerns the necessity of functions of review of the legality of EC measures. These functions are entrusted to Community judicature – the Court of Justice and the Court of First Instance – and must ensure the control of EC institutions and the effective protection of the rights of private parties as well. In the second part of this work it is analysed what are the possibilities of private parties, member states and EC institutions to initiate each of the mentioned procedure, what types of acts and of which institutions are susceptible to judicial review, what are the time limits to bring proceedings, what are the grounds of illegality of EC measures and what are the effects of decisions given by Community courts in the procedures of judicial review. The special attention in examining the differences between the procedures is... [to full text]

Hypogeous fungi perform various functions in the forest ecosystems, they form the mycorrhizal relationship with plants and serve as the food source of some animals. Main aims of this dissertation were to ascertain the diversity and distribution of hypogeous fungi in Lithuania, to compare the communities of hypogeous and epigeous mycorrhizal fungi, and to explore the composition of fungi in small mammal diet. Using various research methods (an analysis of the literature data, the critical examination of the herbarium specimens, the search of the fruit-bodies by raking the soil, an examination of the fecal pellets of small mammals) in total 29 species of hypogeous fungi have been ascertained in Lithuania. The taxonomic structure, distribution and fructification phenology of hypogeous fungi has been analysed. The data on the structure and dynamics of communities of hypogeous and epigeous mycorrhizal fungi in spruce, oak and mixed tree stands were presented. The influence of abiotic and biotic factors on the species composition and fructification of fungi was assessed. The peculiarities of small mammal mycophagy in different tree stands were described. / Požeminiai grybai atlieka įvairias funkcijas miško ekosistemose, sudaro mikorizes su augalais ir yra kai kurių gyvūnų maisto šaltinis. Disertacinio darbo pagrindiniai tikslai buvo išaiškinti Lietuvos požeminių grybų rūšių įvairovę ir paplitimą, palyginti mikorizinių požeminių ir antžeminių grybų bendrijas, išaiškinti grybų sudėtį smulkiųjų žinduolių maisto racione. Pritaikius skirtingus tyrimo metodus (literatūros duomenų analizę, kritišką herbariuminių pavyzdžių tyrimą, grybų vaisiakūnių paiešką grėbliukais suardytame dirvožemyje, smulkiųjų žinduolių ekskrementų tyrimą), nustatyta, kad dabar Lietuvoje žinomos 29 požeminių grybų rūšys. Išnagrinėta požeminių grybų taksonominė struktūra, paplitimas ir fruktifikacijos fenologija. Pateikti duomenys apie požeminių ir antžeminių mikorizinių makromicetų bendrijų struktūrą ir dinamiką eglynuose, ąžuolyne ir mišriame medyne. Įvertinta abiotinių ir biotinių veiksnių įtaka grybų rūšių sudėčiai ir fruktifikacijai. Išnagrinėti kai kurių smulkiųjų žinduolių mikofagijos ypatumai skirtingos sudėties medynuose.