Požeminiai grybai atlieka įvairias funkcijas miško ekosistemose, sudaro mikorizes su augalais ir yra kai kurių gyvūnų maisto šaltinis. Disertacinio darbo pagrindiniai tikslai buvo išaiškinti Lietuvos požeminių grybų rūšių įvairovę ir paplitimą, palyginti mikorizinių požeminių ir antžeminių grybų bendrijas, išaiškinti grybų sudėtį smulkiųjų žinduolių maisto racione. Pritaikius skirtingus tyrimo metodus (literatūros duomenų analizę, kritišką herbariuminių pavyzdžių tyrimą, grybų vaisiakūnių paiešką grėbliukais suardytame dirvožemyje, smulkiųjų žinduolių ekskrementų tyrimą), nustatyta, kad dabar Lietuvoje žinomos 29 požeminių grybų rūšys. Sudarytas Lietuvos požeminių grybų išplėstinis konspektas, grybų makro- ir mikrostruktūros iliustruotos spalvotomis fotografijomis. Išnagrinėta požeminių grybų taksonominė struktūra, paplitimas ir fruktifikacijos fenologija. Pateikti duomenys apie požeminių ir antžeminių mikorizinių makromicetų bendrijų struktūrą ir dinamiką eglynuose, ąžuolyne ir mišriame medyne. Įvertinta abiotinių ir biotinių veiksnių įtaka grybų rūšių sudėčiai ir fruktifikacijai. Išnagrinėti kai kurių smulkiųjų žinduolių mikofagijos ypatumai skirtingos sudėties medynuose. / Hypogeous fungi perform various functions in the forest ecosystems, they form the mycorrhizal relationship with plants and serve as the food source of some animals. Main aims of this dissertation were to ascertain the diversity and distribution of hypogeous fungi in Lithuania, to compare the communities of hypogeous and epigeous mycorrhizal fungi, and to explore the composition of fungi in small mammal diet. Using various research methods (an analysis of the literature data, the critical examination of the herbarium specimens, the search of the fruit-bodies by raking the soil, an examination of the fecal pellets of small mammals) in total 29 species of hypogeous fungi have been ascertained in Lithuania. An annotated checklist of hypogeous fungi of Lithuania was compiled, fungal macro- and microstructures were illustrated with color photographs. The taxonomic structure, distribution and fructification phenology of hypogeous fungi has been analysed. The data on the structure and dynamics of communities of hypogeous and epigeous mycorrhizal fungi in spruce, oak and mixed tree stands were presented. The influence of abiotic and biotic factors on the species composition and fructification of fungi was assessed. The peculiarities of small mammal mycophagy in different tree stands were described.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos tarptautinio krovinių vežimo apimtis pagal transporto rūšys, eksporto, importo ir tranzito procedūros. Apžvelgti krovinių tarptautinio vežimo principai ir pagrindiniai teisės aktai. Darbe išnagrinėtas Bendrijos ir Bendrojo tranzito funkcionavimas, jo reguliavimo teisinė bazė. Apžvelgti dvišaliai ir regioniniai susitarimai krovinių tranzitui, taip pat apžvelgti vykdomi strateginiai transporto projektai padedantys stiprinti transporto koridorių konkurencingumą tarptautiniu mastu. Išnagrinėtas Bendrijos ir Bendrojo tranzito muitinės procedūros įforminimas taikant TIR, ATA knygeles ir Naujoji kompiuterinė tranzito sistemą. Išanalizuotas tranzito muitinės procedūros įforminimas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste. Atskleistos tranzito plėtros Lietuvoje galimybes ir pateikti pasiūlymai dėl tranzitinių krovinių pralaidumo didinimo Lietuvos muitinės kelių postuose. / In this final thesis for a Master‘s degree the scope of international cargo transportation according to the means of transport, export import and transit procedures is analyzed. The principles of cargo international transportation and the chief acts of law are reviewed. The workings of the Community, the Common transit and its law repository are explored. Bilateral and regional agreements regarding the cargo transit, the ongoing strategic transport projects contributing to the strengthening of the transport corridor‘s competitive ability on international scale are examined. The customs procedures‘ formalization applying TIR, ATA books and the New Computerised Transit System of the Community and Common transit are researched. The formalization of transit customs procedures in Vilnius territorial customs in Medininkai road office is investigated. The opportunities for transit development in Lithuania are disclosed and the suggestions have been made regarding the transit cargo capacity enhancement in Lithuanian customs‘ road offices.

Šiuolaikinės įmonių teisės modernizavimo bei liberalesnio reguliavimo tendencijos lėmė naujo teisinio instituto įtvirtinimą Lietuvos įmonių teisės sistemoje. Kaip kiekvieno naujo socialinio teisinio reiškinio, taip ir mažosios bendrijos įtvirtinimas šiandieninėje praktikoje lemia tam tikrą neaiškumą, neapibrėžtumą, mokslinių žinių stygių apie naują Lietuvos įmonių teisės institutą. Šiame darbe, remiantis Lietuvos bei užsienio doktrinos analize, siekiama atskleisti mažosios bendrijos sampratą, požymius bei reikšmę Lietuvos įmonių teisės kontekste. Pirmoje šio darbo dalyje autorė atskleidžia mažosios bendrijos bei naujų užsienio valstybių verslo vystymo formų atsiradimo priežastis. Antrojoje dalyje yra analizuojama partnerystės bei iš jos kildinamos mažosios bendrijos sampratų santykis, atliekant lyginamąją pastarąsias sampratas kvalifikuojančių požymių analizę, atskleidžiami mažosios bendrijos ir partnerystės koncepcijų skirtumai. Trečioje dalyje charakterizuojami pagrindiniai mažosios bendrijos reglamentavimo ypatumai. Šioje dalyje atskleidžiami mažųjų bendrijų reguliavime per plačiai taikomo asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principo trūkumai, ribotos dalyvių atsakomybės doktrinos įtvirtinimo priežastys ir reikšmė mažosios bendrijos teisiniam savarankiškumui, kapitalo palaikymo doktrinos eliminavimo bei lanksčios valdymo struktūros įtvirtinimo tikslingumas. Mažosios bendrijos bei kitų panašių užsienio valstybių naujų verslo vystymo formų ypatumų analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The tendencies of modern company law modernization and more liberal regulations have resulted in the consolidation of a new legal institute in the legal system of Lithuanian company law. As with each new social legal phenomenon, the consolidation of a small partnership in today’s practice results in particular ambiguity, uncertainty, the lack of scientific knowledge about a new Lithuanian company law institute. With reference to the analysis of Lithuanian and foreign doctrine, this paper aims to reveal the concept and characteristics of a small partnership, and its importance in the context of Lithuanian company law. In the first part of this paper the author reviews the origin causes of a small partnership and business development forms of new foreign countries. The second part analyses the relation between partnership and a small partnership that derives from it. The comparative analysis of characteristics that qualify the latter concepts, the differences between small partnership and partnership concepts are revealed. The third part characterizes the main features of a small partnership regulation. This part describes the lacks of collaboration principles that are based on personal characteristics and widely applicable in the regulation of small partnerships, this part also reviews the reasons for consolidation of a limited liability doctrine, the importance for a legal autonomy of a small partnership, the expedience of the elimination of capital maintenance... [to full text]

Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to... [to full text]

As the breeding bird communities and population numbers have not been widely studied in Lithuania, there is not much local literature on the subject. Traditionaly for decades more attention was given to the migrating birds in Lithuania. From 1995 the Lithuanian Ornithological Society have been systematically making bird breeding population survey when usung point count methodology. This was the first attempt to computer and analyze the data of the point count studies made by the Lithuanian Ornithological Society in 1996-2004. During the point count survey 158 species of birds were recorded. Among them the Passeriformes species predominate. Our observations shows that Fringilla coelebs, Erithacus rubecula predominantes in the forested landscapes. Alauda arvensis and Sturnus vulgaris are predominating in bird communities assciations in the agricultural landscape. Numbers of local breeding populations were fluctuating mostly among years but were near stable during the period. Local populations of Anthus trivialis and Carduelis chloris have increased in minimum 20%. At the some time local breeding populations of Carduelis carduelis and Sturnus vulgaris have decreased in minimum 20%.

Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text] / Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą]

Pievos yra svarbus agrarinio kraštovaizdžio komponentas, atliekantis įvairias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas. Ilgalaikiai augaviečių sąlygų pokyčiai, kuriuos lemia žmogaus ūkinė veikla, įtakoja pievų augalų būklę. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui, kurios tikslas panaudojant ES lėšas mažinti neigiamą antropogeninį poveikį pievų augalų bendrijoms. Ištyrus pievų augalijos įvairovės ir ūkinės vertės skirtumus, sąlygotus skirtingos ūkinės veiklos intensyvumo, šio darbo tikslas įvertinti reglamentuotų, ES agrarinės aplinkosaugos priemonėmis paremtų, pievų tvarkymo metodų efektyvumą smulkiuose Lietuvos ūkiuose. Atliktas tyrimas parodė, kad įvertinus augalų rūšių skaičių, augalų šeimų įvairovę, augalų rūšių santykinio gausumo pasiskirstymą, dominuojančias augalų rūšis tradiciniais ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimus atitinkančiais ūkininkavimo metodais tvarkomose pievose, nustatyta, kad jose augo panašios augalų bendrijos. Tai parodė ir Žakaro bei Sörensen bendrumo koeficientų reikšmės. Abiejų tipų pievose rastų augalų rūšių prisitaikymo prie dirvožemio drėgmės, rūgštingumo, turtingumo maisto medžiagomis rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pievų augalų bendrijose vyravo mezofitai, daugumai augalų rūšių dirvožemio rūgštingumas buvo neįtakojantis veiksnys, pievoms būdingi mezooligotrofiniai ir mezotrofiniai žolynai. Tyrimas parodė, kad biologinės įvairovės apsaugai palankus... [toliau žr. visą tekstą] / Grassland is an important component of agrarian landscape, performing wide range of ecological, economic and social functions. Long-term changes of the conditions of habitats, determined by human economic activities, influence the state of grassland plants. Rural Development Programme for Lithuania 2007–2013 sets measure to preserve biological diversity of grassland. The purpose of it is to reduce negative anthropogenic effect on grassland plant communities using the EU funds. Having researched the differences of grassland plant diversity and economic value, influenced by different intensity economic activities, the main objective of this paper is to evaluate the efficiency of EU regulated, agri-environmental measures based, grassland management methods in small farming sector of Lithuania. The research, involving the assessment of the number of plant species, diversity of plant families, distribution of relative plant abundance, and dominance of plant species in plant communities in grassland managed traditionally and according to the requirements of agri-environmental farming, showed that both types of grassland had similar plant communities. Such conclusion was drawn from the analysis of Jaccard and Sörensen similarity coefficients. The difference of plant adaptation to soil dampness, acidity, and nutrition was not statistically significant in grasslands of both types. Most of the plants in grassland researched were mesophytes; soil acidity was not a determining factor to... [to full text]

Lietuvos Respublikos muitinės vaidmuo smarkiai pasikeitė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Po įstojimo į ES prekės valstybių narių teritorija juda be jokių prekybos apribojimų, o importuojamoms iš trečiųjų šalių prekėms taikomi vienodi tarifai ir kvotos. Lietuva atsakinga už ES išorinės sienos apsaugą, todėl padidėjo jos atsakomybė tikrinant iš trečiųjų šalių gabenamas prekes. Po 2004 m. pasikeitė ir muitinės, kaip mokesčių surinkėjos vaidmuo – kadangi muitai ir muito mokesčiai yra sudedamoji ES nuosavų išteklių sistemos dalis. Kadangi muitinis apmokestinimas siejamas su trimis pagrindinėmis charakteristikomis – prekių kilme, prekės kodu, prekių muitine verte, todėl muitinė atlikdama savo, kaip mokesčių surinkėjos vaidmenį, visų pirma, turi įvertinti ir atlikti patikrinimus, susijusios su šiomis charakteristikomis, kadangi daugiausia muitų teisės aktų pažeidimų kaip tik ir nustatoma šioje srityje. Lietuvos muitinė, būdama atsakinga už rinkos ir visuomenės apsaugą bei mokesčių administravimą, turi siekti šių tikslų: • Įdiegti kompiuterizuotą rizikos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti efektyvią prekių ir asmenų judėjimo kontrolę; • Tapti koordinuojančia institucija, atsakinga už prekių judėjimo per išorines ES sienas kontrolę; • Imtis atitinkamų, tarptautinius standartus atitinkančių priemonių ir metodų atliekant prekių ir transporto priemonių patikrinimus; • Skatinti ir vystyti muitinių bendradarbiavimą, užtikrinti efektyvų keitimąsi informacija ir taip operatyviau atskleisti galimus... [toliau žr. visą tekstą] / After joining EU the tasks of Lithuanian Customs Authorities rapidly changed, because they became responsible for the protection of external EU borders. Customs plays a vital role in protecting borders from the entry of illegal and harmful goods. EU Customs Union is based on a main principle – free movement of goods, which means that the goods between EU territory can move without no restrictions applied. Since 2004 Customs as tax collector‘s role also change – customs duties form a part of Communities own resources system. The main characteristics that have an impact on customs duties applied are origin of goods, tarriff clasification and customs value and because of that the most of the customs law infringements accur then the import operations are performed. This is why the customs authorities should carry out the inspections on these elements very carefully. The tasks in the market and society protection and tax administration include the following: • to implement a computerized risk management system related to goods, customs procedures and persons, and to integrate it into EU risk management process; • to become a coordinating institution, responsible for control of goods being transported through the external EU borders of Lithuania in the integrated state border protection system of the Republic of Lithuania; • to ensure control of movement of goods by implementing modern measures and methodologies, as used in other EU Member States, for customs examination of goods... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Plečiantis tarptautinei prekybai, vis daugiau prekių dalyvauja importo ir eksporto procedūrose, po kurių patenka į kitų valstybių rinkas, negu jos buvo pagamintos. Prekių kilmė ir jos įtaka apmokestinimui yra svarbi bei aktuali tema ne tik su muitų surinkimu susijusioms institucijoms, bet taip pat ir verslo subjektams. Prekių kilmė parodo ,,ekonominę” prekės pilietybę ir yra svarbi tuo, jog ji yra vienas iš trijų veiksnių, kuriais remiantis nustatomas skolos muitinei, t. y. mokėtinos muitų sumos, dydis. Šiame magistro darbe nagrinėjamos dviejų prekės kilmės rūšių – preferencinės ir nepreferencinės – taisyklės, kuriomis nustatoma, kokios šalies kilmę įgijo išgauti, apdoroti arba perdirbti produktai bei kokios lengvatos arba apribojimai jiems bus pritaikyti importo metu. Kadangi Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos narė, ji taiko šių tarptautinių organizacijų nustatytas kilmės taisykles, o nacionalinės teisės aktuose konkretina procedūrinius klausimus, pavyzdžiui, kilmės dokumentų išdavimo tvarkas. Nepreferencinė prekių kilmė yra svarbi taikant Bendrąjį muitų tarifą, netarifines priemones bei išduodant kilmės sertifikatus. Nors šios kilmės taisyklės remiasi vertinamaisiais kriterijais, aiškumo siekiama įvesti per teismų (daugiausiai – Europos Teisingumo Teismo) išaiškinimus bei harmonizuojant kilmės taisykles tarptautiniu mastu. Preferencinės kilmės prekėms yra taikomos lengvatos, jeigu tarp šalių sudarytas preferencinis susitarimas arba šalis, iš... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of international trade has been increasing year to year and more goods are subject to import and export procedures. After these procedures, goods appear in different country’s market than they were produced. Origin of goods and its influence on taxation is of great importance not only to customs institutions, but also to trade. Origin of goods determines the “economical” citizenship of goods and is important because it is one of the three factors on which the size of payable customs duty relies. In this Master thesis two types of origin are discussed: non-preferential and preferential. The author presents a wide scope of rules concerning both types of origin, and the privileges or restrictions as an outcome. Because Lithuania is a member of the World Trade Organization and the European Union, there is no need to create national rules of origin, internationally accepted and harmonized rules are applied within the country. Only procedural aspects are found in national laws, for example, the issuance of proofs of origin. Non-preferential origin is important for applying the Common Customs Tariff, other than tariff measures and for preparation and issue of certificates of origin. Although non-preferential origin rules are based on constructive criterion, the need of certainty is reached by decisions of courts (mainly European Court of Justice) and by suitable level of international harmonization of these rules. The goods, which comply with preferential origin rules... [to full text]