Civilinės atsakomybės draudimo sutarčių institutas yra sąlyginai nauja sritis civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kai kurie tokių sutarčių probleminiai aspektai išryškėja tik taikant konkrečias sutartis praktikoje, todėl šalyse kaip Lietuva, kur draudimo teisės tradicijos nėra labai gilios, šio instituto ypatumai ir įgyvendinimo problemos yra ganėtinai aktualūs. Nors CAD sutarties samprata atskleista pakankamai išsamiai, teisės mokslininkai iki šiol vieningai nesutaria dėl šios rūšies draudimo sutarčių prigimties, draudiminiams įvykiams taikomų kriterijų bei pačių santykio dalyvių teisių ir pareigų apimties pagal CAD sutartį. Nesant išsamaus teisinio reglamentavimo teismams tenka vadovautis bendraisiais civilinės teisės principais, o tokia praktika, nors ir pasiekusi aukščiausios instancijos teismus, neišvengia subjektyvaus atskirų situacijų vertinimo. CAD sutarties aiškinimas teismuose, kai silpnesnioji sandorio šalis, sudariusi sutartį prisijungimo būdu, yra neadekvačiai griežtai saugoma nuo ekonomiškai stipresnės šalies įtakos, neatsižvelgiant į CAD sutarties sąlygas, galų gale atsisuka prieš pačią silpnesniąją šalį. Siekiant išvengti tokios praktikos bei įtvirtinti kokybiškai vertingą CAD sutarčių taikymą, būtina atsižvelgti į šio instituto specifinį draudimo objektą – draudėjo interesą apsidrausti nuo galimos rizikos, susijusios su prievolės trečiajam asmeniui įvykdymu ir iš to kilusių pasekmių. Tik įvertinus CAD sutarčių ypatumus galima pasiekti sąžiningą ir teisinės... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability insurance contracts institute is a relatively new field of civil legal relations. Some of the problematic aspects of such contracts are revealed only under practice, and so in countries such as Lithuania, where tradition of insurance law is not very intense, the institute features and implementation issues are quite relevant. Although the concept of CAD contract disclosed in sufficient detail, law scientists still do not agree unanimously on the nature of insurance contracts, criteria applicable to the occurrences and the amount of rights of the participants under the CAD contract. In the absence of a comprehensive legal framework, courts have to follow general principles of civil law and even the supreme instance courts cannot avoid the subjective evaluation of individual situations. CAD contract interpretation in courts, where a weaker party of the contract is inadequately strictly protected from economically stronger party influence regardless to the terms of the contract, will eventually turn against the weaker party itself. In order to avoid such practice and establish valuably qualified application of CAD contracts, must take into account the specifics of the object of institute - policyholders interest to insure the risks associated with obligations to a third party and the performance of the resulting consequences. Only when the features of the CAD contracts are evaluated we are able to achieve a fair and on the base of the legal state established... [to full text]

Darbe atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Europoje vyraujančių deliktų teisės vienodinimo tendencijų – Europos deliktų teisės principų (PETL) ir Bendros principų sistemos projekto (DCFR) civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų palyginimas, siekiant skirti ir įvertinti jų atitiktį dabartiniame Europos deliktų teisės harmonizavimo ir unifikavimo etape. Atliekant tyrimą apibendrinamos pagrindinės Vakarų Europos deliktų teisės tradicijos, pateikiama bendra PETL, DCFR ir Lietuvos deliktų teisės sistemos charakteristika. Daromos išvados, kad PETL ir DCFR grindžiamos generalinio delikto principu. Juose skiriamos ir detaliai konkretizuojamos visos, būdingos ir Lietuvos deliktų teisės sistemai, sąlygos, kurioms esant gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė – žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Konstatuojamas esminis CK skirtumas nuo PETL ir DCFR nuostatų, apibrėžiant trečiųjų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. CK trečiųjų asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tik nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju. PETL ir DCFR tokią trečiųjų asmenų teisę numato ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atvejais. Kaltė pagal PETL ir DCFR nuostatas gali turėti ir tyčios formą. Pabrėžiama, jog tokia nuostata prieštarauja CK. Vertinant priežastinio ryšio sąlygą daroma išvada, jog CK įtvirtinta jos samprata neprieštarauja PETL ir DCFR nuostatoms. / Work carried out the Civil Code of the Republic of Lithuania (CC) and Europe prevailing trends in the convergence of tort law – the Principles of European Tort Law (PETL) and the Draft Common Frame of Reference (DCFR) civil tort liability in terms of comparison in order to allocate and assess their compliance with current European tort law harmonization and unification stage. The study summarizes the main Western European tradition of tort law, the general PETL, DCFR and Lithuanian tort law system performance. Conclude that PETL and DCFR based on the general tort principle. They are awarded and all the details down specific characteristic of the Lithuanian tort law system and the conditions, under which may be subject the civil tort liability – damage, fault and causation. Finding the essential difference between CC and the PETL, DCFR provisions under definition the circle of third parties, who are entitle to non-pecuniary damages. The right of the third parties by CC consolidated only the victim’s death. PETL and DCFR provide the third party under victim’s death and personal injury cases. Fault by PETL and DCFR provisions could have the form of intentional. Emphasized that such a provision is contrary to CC. Assessing the condition of causality, it is concluded, that the CC provides its conception in compliance with the PETL and DCFR provisions.

Teisės doktrinoje teigiama, kad juridinis asmuo yra išvestinis civilinės teisės subjektas, įgyjantis civilines teises, prisiimantis civilines pareigas ir jas įgyvendinantis per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Atsižvelgiant į ribotą darbo apimtį, darbe nagrinėjami valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, narių civilinės atsakomybės labiausiai Lietuvos Respublikoje paplitusiai privačiųjų juridinių asmenų rūšiai – bendrovei taikymo ypatumai. Turint omenyje, kad teisinė atsakomybė kyla nevykdant ir/ar netinkamai vykdant asmeniui nustatytas teisines pareigas, visų pirma, darbe yra identifikuojamos valdybos narių pareigos bendrovei, šių pareigų turinys, aptariama valdybos teisinė prigimtis. Pagrindinis darbo tyrimas yra nukreiptas į valdybos narių teisinės atsakomybės prigimties, jos taikymo prielaidų ir pagrindų nustatymą. Šiuo tikslu darbo autorius nagrinėja ir apibrėžia teisinį santykį, susiklostantį tarp bendrovės ir valdybos narių. Darbe analizuojama kokia civilinės teisinės atsakomybės rūšis yra taikoma valdybos nariams – sutartinė ar deliktinė. Siekiant nustatyti valdybos narių civilinės teisinės atsakomybės taikymo prielaidas, analizuojama koks iš civilinės teisinės atsakomybės valdybos nariams modelių – individualus ar kolektyvinis, yra taikomas Lietuvos Respublikoje. Taip pat darbe yra nagrinėjami civilinės teisinės atsakomybės valdybos nariams taikymo sąlygų probleminiai aspektai. Darbe plačiai... [toliau žr. visą tekstą] / Legal doctrine holds that a legal entity is a derivative subject of the Civil law which acquires civil rights, assumes civil obligations and implements it through their bodies which are formed and act in accordance with the laws and documents of incorporation. Considering the limited scope of work, this thesis analyzes the peculiarities of civil liability of Board members as a collegial body to the most widespread type of private legal entities in the Republic of Lithuania - companies. Taking into account that the civil liability arises due to a failure to perform or improper performance of civil duties, thesis defines the duties of Board members to the company, the scope of such duties, as well as discusses the legal nature of the Board. The main focus of the study is to determine the nature of legal liability of Board members, its assumptions and bases. To achieve this goal the author examines and defines the legal relationship between the company and Board members. Thesis analyzes which kind of civil liability - contractual or tort - applies to the members of the Board. In order to determine the assumptions of civil liability of the members of the Board, it is analyzed whether individual or collective model of civil liability of Board members is applied in the Republic of Lithuania. Moreover, thesis covers the problematic aspects of the conditions of civil liability applied to Board members. Thesis extensively relies on jurisprudence of the courts of the Republic of... [to full text]

This work analyses producer‘s and service supplier‘s grounds of exoneration from liability for damage, caused by defective products and services. Author presents the conception of producer‘s and service supplier‘s exonerating grounds and designates their place in Lithuanian civil liability system. Thurthermore, work presents an explanation of relationship between circumstances exonerating from liability those of defective product producer and defective service supplier, also their relationship with other circumstances exonerating from civil liabity.

Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text]