SANTRAUKA Darbo sutarties sąveika su civilinėmis sutartimis nagrinėjama atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus bei bendrų sutartims principų veikimą. Darbo sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. Visos sutartys – tiek civilinės, tiek darbo – turi sutartims būdingus elementus. Sudarant tiek darbo, tiek ir civilines sutartis yra laikoma, kad šalys yra lygios bei laisvos pačios nuspręsti su kuo ją sudaryti. Pagrindinis tiek civilinių, tiek darbo sutarčių požymis – laisvos šalių valios suderinimas. Apsispręsdamos dėl bet kurios sutarties sąlygų šalys yra lygios ir laisvos, tik nuo jų pačių priklauso dėl ko, kaip ir panašiai bus susitarta. Darbo teisėje sutarties laisvės principas gali būti taikomas tik tiek, kiek tai nepažeidžia DK ir kituose darbo įstatymuose nustatytų imperatyvių normų ir nepablogina darbuotojų padėties. Prieš sudarant sutartis tarp šalių susiklosto tam tikri ikisutartiniai santykiai, kurių pagrindas yra derybos, t. y. bandymas susitarti dėl būsimos sutarties sąlygų. Būtent šių santykių metu ir pasireiškia šalių galimybių nelygumas, kuris yra įvardijamas kaip derėjimosi galios nelygybė. Tokia derėjimosi nelygybė lemia, kad viena sutarties šalis savo ekonomine galia yra tiek pranašesnė už kitą, jog gali diktuoti sutarties sąlygas. Daugeliu atvejų nesiderama dėl sąlygų, nes viena šalis už kitą silpnesnė savo patyrimu, derybų meistriškumu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Labour contract play with civili contracts is pended to exhibit their analogies, differencies and general run of principles for contracts. Labour contract is important nor just in economical but either ir social way. It helps to lessen strain between social groups to match up different interest of various persons. All contracts either civil, neither labour have typical elements for contracts. Making either labour, neither civili contracts it is held that sides of contract are equal and free to decide with whom to it with. The main feature of either civil neither labour contract side's free will match. Resolving of any covenant sides are equal and free, only from them depends of what, how it will be agreed. Free will principle in labour law can be invoked as far as it doesn't disorder labour code, imperative norms improved in other labour laws and doesn't exacerbate the go to the employees. Before making contracts between the sides it originates particular precontractual relationships which reason is bargain - attemt to setle about conditions of the future contract. Exactly in the time of these relationships it manifests odds of side's possibilities, which is named like negotiation power odd. Such negotionation odd conditions that one contract side it is superior in economical power against other side and can dictate conditions of contract. In many occasions it is not negotitiating of conditions, because one side is less powerfull in it's experience, negotiation skills... [to full text]

Šiuolaikinėje teisėje hipoteka apibūdinama, kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeisto daikto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Vienas iš specifinių hipotekos skirtumų nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra tai, kad hipotekos objektu gali būti tik nekilnojamieji daiktai. Daiktai, esantys savarankiškais civilinių teisinių santykių objektais ir dalyvaujantys civilinėje apyvartoje. Pagal įstatymą, įmonė taip pat yra pripažįstama civilinių teisinių santykių objektu. Ji yra laikoma nekilnojamuoju daiktu. Vadinasi galime preziumuoti, kad skolininkas norėdamas užtikrinti savo prievolės įvykdymą, galėtų tai padaryti, įkeisdamas jam priklausančią įmonę. Tačiau ar teisė „leidžia“ tą daryti? Ar įmonė gali būti hipotekos objektu? Į šiuos svarbius ir aktualius klausimus, remiantis Lietuvos bei kitų valstybių „įmonės“ sąvoką reglamentuojančiomis teisės normomis, teisinėje literatūroje išdėstytomis mokslininkų nuomonėmis bei taikoma teisine praktika bandyta atsakyti šiame darbe. / In modern time law a mortgage is defined as an existing and prospective note of obligatory performance warranted by mortgaging of an immovable asset, when an owner of the mortgaged asset keeps ownership to it. One of the specific distinctions of the mortgage from the other patterns of the obligations is that the object of the mortgage can be only immovable assets that are separate objects of civil rights and freely participates in civil circulation. In conformity with legal acts of Lithuania an enterprise as well is admitted as the subject of civil rights. It is considered as immovable asset. Thus we can presume, that the debtor wished to secure the performance of his obligation, could successfully do that, mortgaging the enterprise as his possession. However is that so is tolerated by the law? Whether enterprise can be treated as the object of the mortgage? This is the legal issue pending in this research work.

Šiame darbe yra nagrinėjami reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo ypatumai. Pirmoje darbo dalyje yra apibrėžiama reikalavimo teisės, kaip specifinio civilinių teisių objekto, teisinė samprata bei prigimtis. Atsižvelgiant į tai, jog pirkimo-pardavimo sutarties pagrindinis elementas yra nuosavybės teisės perleidimas, šioje dalyje taip pat yra tiriama ar reikalavimo teisė gali būti laikoma nuosavybės teisės objektu, ir tokiu būdu nustatoma, ar reikalavimo teisės pardavimas apskritai yra įmanomas. Padarius išvada, jog reikalavimo teisė, remiantis naujausia nuosavybės teisės koncepcija vyraujančia Lietuvos doktrinoje, vis dėlto yra pripažįstama nuosavybės teisės objektu, toliau darbe analizuojamos teorinės ir praktinės problemos, susijusios su įvairių reikalavimo teisės perleidimo būdų naudojimu. Darbo trečiojoje dalyje yra nagrinėjamas reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties ir reikalavimo perleidimo (cesijos) santykis. Autorė laikosi nuomonės, jog tai nėra skirtingos sutarčių rūšis, kadangi cesija (reikalavimo perleidimas) Lietuvos teisės doktrinoje ir pozityviojoje teisėje nėra laikoma atskira sutarčių rūšimi, tačiau pripažįstama sudėtine reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties dalimi. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog reikalavimo teisės atlygintinis perleidimas gali būti atliekamas ne atskira cesijos sutartimi, o pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, vadovaujantis Lietuvos civilinio kodekso 6.425 straipsnyje įtvirtintomis... [toliau žr. visą tekstą] / The peculiarities of conclusion and performance of the sale contracts of claim right are discussed in the present paper. In the first part of this paper the legal nature and definition of claim right, as a specific object of civil rights and civil turnover, are discussed. Considering that the essential element of the sale contracts is the transfer of title, in this part of work the possibility for the claim right to be considered as an object of property law is also analyzed and according to this analysis, it is determined whether there is a possibility to sell claim rights under the sale contract or not. After drawing a conclusion that claim right, regarding to the newest conception of the property law in the doctrine of Lithuania, is considered to be an object of the property law, further in the present paper theoretical and practical problems concerning usage of different forms of assignment are deliberated. In the third part of this work the relation between assignment of claim right (cessio) and sale contract of claim right is considered. The author takes the view that they are not different types of contracts, there as cessio in the Lithuanian law doctrine and in the laws of Lithuania is not considered as separate type of contract, but is considered as the constituent part of the sale contract of the claim right. In consideration of hereinabove mentioned view, a conclusion is drown that repayable assignment of the claim right should be concluded as a sale contract of... [to full text]

Šio tyrimo tikslas – išsamiai ir sistemiškai išanalizuoti įmonės, kaip civilinių teisių objekto, teisinę prigimtį bei civilinį apyvartumą, nustatyti aktualiausias teorines ir praktines šio instituto aiškinimo ir taikymo problemas ir, remiantis užsienio valstybių patirtimi bei pasaulinėmis tendencijomis, pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas šioms problemoms spręsti bei esamam teisiniam reguliavimui tobulinti, taip papildant nacionalinės teisės doktriną šioje srityje. Disertacijoje nagrinėjama problema aktuali tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu, nes iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje įmonės, kaip civilinių teisių objekto, specifika yra beveik nenagrinėta, išskyrus fragmentišką atskirų sandorių, kurių objektas yra įmonė, (pvz., įmonės pirkimą-pardavimą, įmonės įkeitimą) aptarimą. Šioje disertacijoje pirmą kartą Lietuvoje pateikiama visapusiška, nuodugni ir sisteminė įmonės, kaip civilinių teisių objekto, ypatumų analizė, todėl toks kompleksinis tyrimas, pirmiausia, yra reikšmingas teoriniu-doktrininiu požiūriu. Be to, šis tyrimas svarbus ir praktiniu požiūriu. Tyrimo metu išanalizuoti nacionaliniai ir užsienio valstybių teisės aktai, doktrina ir teismų praktika, susijusi su įmonės, kaip turtinio komplekso, teisinio statuso išskirtinumu bei sudaromų sandorių specifika. Šios analizės pagrindu suformuluoti praktiniai pasiūlymai Lietuvos įstatymų leidėjui, siekiant supaprastinti ir taip padidinti įmonės, kaip turtinio komplekso, civilinį apyvartumą (pvz., dėl kreditorių... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the research is thorough and systematic analysis of the legal nature and civil turnover of enterprise as an object of civil rights, identifying the most relevant theoretical and practical problems in interpretation and application of legal norms regarding enterprise, providing with suggestions and recommendations for resolution of identified problems and improvement of existing legal regulation according to the experience of foreign countries and contemporary global trends, and contributing to the national legal doctrine. The subject-matter of the research is relevant both, in scientific and in practical terms, as the peculiarities of enterprise as an object civil rights lacks thorough analysis in the legal doctrine of Lithuania. Apart from several narrow problem-orientated publications regarding separate transactions with enterprise (e. g. sale-purchase and mortgage of enterprise), until now the legal doctrine of Lithuania lacks sufficiently profound analysis of peculiarities of enterprise as an object of civil rights. For the first time in Lithuania this dissertation delivers a thorough and systematic analysis of peculiarities of enterprise as an object of civil rights, thus such integrated research, firstly, is relevant in theoretical terms. Moreover this research is also relevant to legal practice. During the research the legal acts, court practice and legal doctrine of Lithuania and foreign countries regarding the peculiar legal status and specific... [to full text]

Pirkėjo civilinių teisių gynybos svarbą nulemia tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra viena dažniausiai sudaromų sutarčių, tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu, o tai reiškia, kad pirkėjo civilinių teisių gynyba yra dažnai taikomas ir būtinas institutas. Darbe analizuojami pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai pagal komercines pirkimo-pardavimo sutartis remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (kuriame ganėtinai detaliai reglamentuojama pirkimo-pardavimo sutartis, o kartu ir pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai) ir 1980 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (kadangi nemaža dalis teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra perimta iš minėtosios Konvencijos). Viena esminių darbo sąvokų yra tinkamas daikto perdavimas ir jo elementai: kiekio, kokybės, asortimento, taros, pakuotės ir kiti reikalavimai, keliami daiktui; daikto perdavimo vieta; momentas ir taip toliau. Tik apibrėžus tinkamą daikto perdavimą, galėsime išskirti tinkamo daiktų perdavimo pareigos pažeidimą, apibrėžti pardavėjo atsakomybės ribas ir taikyti pirkėjo civilinių teisių gynybos būdus. Pirkėjo civilinių teisių gynybos būdai darbe nagrinėjami priklausomai nuo pardavėjo pareigos pažeidimo pobūdžio. Didesnis dėmesys yra skiriamas pirkėjo civilinių teisių gynybos būdams, kai yra daikto kokybės pažeidimas, kadangi įsigijus nekokybišką daiktą gali ypač stipriai nukentėti pirkėjo interesai. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / The importance of buyer‘s remedies for breach of contract is determined by the importance of contract of sale of goods itself as contract of sale is one of the most common of all contracts formatted inside the country as well as internationally and that means that buyer’s remedies are of great importance and they are often used by the buyer. The research analyses buyer‘s remedies for breach of contract of commercial sale of goods in accordance with the Civil Code of the Republic of Lithuania (which covers contracts of sale i.e. buyer’s remedies) and United Nations Convention on Contracts for the International Sale of Goods (1980) (as many provisions in the Civil Code of Lithuania are transferred from above-mentioned Convention). One of the most important conceptions of this work is the conception of fit handover of goods and composing parts of fit handover which are: quantity, quality, stock, packing and other specifications of goods; time of handover; place of handover; etc. Only if we have awareness in what fit handover of goods is, we can determine the breach of contract, seller’s liability and remedies which can be taken on. Buyer‘s remedies for breach of contract are analyzed on the ground of buyer’s failure to perform contract especially paying attention to remedies relating with failure to handover goods conforming with quality requirements. As in the case when goods do not conform with the quality buyer is expected to face heavy damages. This research analyses what... [to full text]