Magistriniame darbe „Civilinio proceso teisės reforma Rusijoje 1990 – 2010 m.“ siekiama išanalizuoti civilinio proceso teisės reformos prielaidas, išskirti etapus, kuriais buvo vykdoma reforma bei jų kryptis ir esminius bruožus. Dar iki įsigaliojant Rusijos Federacijos Civilinio proceso kodeksui buvo imtasi esminių pakeitimų ir papildymų galiojusiame RTFSR Civiliniame proceso kodekse. 2003 m. įsigaliojus Rusijos Federacijos Civiliniam proceso kodeksui, civilinio proceso teisės reforma tęsiama laikantis mišrios koncepcijos (liberaliosios civilinio proceso teisės ir socialinės civilinės teisės mokyklų). Nepaisant to, kad Rusijos civilinio proceso reforma vyko skirtingais etapais, įtvirtinta proceso formų diferencijacija, vystomi dispozityvumo bei rungimosi principai, aktyvus teismas ir šalių aktyvinimas – tai pagrindinės kryptys, kuriomis buvo vykdoma reforma. Darbe stengiamasi įvertinti įstatymų leidėjo poziciją, remiantis teisės aktų analize, taip pat akcentuoti manytinas problemas. / The master thesis "Reform of the Civil Procedure law in Russia 1990 – 2010" is aimed at analysing the assumptions for the civil procedure law reform, identifying the steps according to which the reform has been carried out, their trends and essential features. Even before the entry into force of the Code of Civil Procedure of Russian Federation, major changes and additions were made in the Code of Civil Procedure that was in force in the Russian Soviet Federative Socialist Republic. After entry into force of the Code of Civil Procedure of Russian Federation became effective in 2003, the law reform of the civil procedure is continued in accordance with the concept mixed (liberal civil procedure law and schools of the social civil law). Despite the fact that the Russians are a form of civil procedure extended through several stages, the differentiation of the forms of procedure was established, disposition and adversarial principles were developed, there was an active court and the activation of the parties – these are the main trends according to which the reform was carried out. The paper attempts to assess the legislator's position, based on the analysis only got at, as well as to highlight the assumed problems.

Hearing a civil case court must ensure due application not only of material, but also of procedural rules of law. The infringements of civil procedure were already defined in the procedural law of 1964 in Lithuania. They always used to determine the absolute nullity of legal proceedings and decreed judgement. Currently these procedural breaches are regulated in final enumeration of the second and third parts of 329 article of valid civil procedure Lithuanian code.

The main goal of this master’s writing is to analyze the impact European Court of Human Rights case law to contemporary civil procedure law. This work consists of three parts. The creativity of the European Court of Human Rights is analyzing in the first part of work. Rights of access to the court and restrictions on access are analyzing in the second part of the work. Right to a fair hearing is analyzing in the last part of the work. The main attention is concentrated to these fair hearing principles, wish has been developed by the Court – right to an independent and impartial court, right to a public hearing, right to a hearing in a reasonable time.

Šiame darbe yra analizuojami bendrieji civilinio proceso teisės vienodinimo ir derinimo civilinėse ir komercinėse bylose teorinai ir praktiniai klausimai: tai civilinio proceso teisės samprata, istorija ir pagrindiniai šių dienų civilinio proceso teisės raidos bruožai. Taip pat pirmojoje darbo dalyje analizuojamos civilinio proceso teisės vienodinimo kliūtys bei pagrindinės civilinio proceso teisės vienodinimo priežastys arba tikslai, svarstoma kiek jos yra pagrįstos. Antroji darbo dalis yra skirta dviejų pagrindinių civilinio proceso teisės vienodinimo organizacijų pasiektiems laimėjimams išanalizuoti - tai tarptautinės privatinės teisės instituto Hagos konferencijos priimtų konvencijų ir ALI/UNIDROIT tarptautinio civilinio proceso teisės principų ir taisyklių projektui išanalizuoti bei įvertinti. Civilinio proceso teisės pasiekimai yra vertinami remiantis keliais pagrindiniais aspektais – tai jų turinio, apimties bei masto požiūriu, taip pat įvertinama jų netiesioginė įtaka civilinio proceso teisės vienodinimui. Darbe naudojami istorinis, lyginamasis-sisteminis, lingvistinis-lyginamasis ir kiti metodai. / This work is the analysis of such general issues of civil procedure law unification and approximation of civil and commercial matters, as civil procedure law concept, history, and most important features of unification and harmonisation of civil procedure law nowadays. In the first part of the work the main obstacles of unifying the civil procedural law unification are analysed as well as causes or objectives of unification of civil procedure. The second part is aimed at the analysis and evaluation of the accomplishments achieved by two major organizations of unification and harmonisation of civil procedure - the conventions of Hague Conference on Private International Law conventions and the ALI/UNIDROIT principles and rules of transnational civil procedure. The achievements of civil procedural law are evaluated based on achievements in several aspects - the content, scope and extent, as well as the indirect influence of the civil procedural law. The paper uses historical, comparative-systematic, comparative- linguistic and other methods.

Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]

In allen europäischen Staaten wird der Grundsatz des Rechtes auf angemessenes Prozessgericht zubilligt. Jedem Menchen wird nicht nur Möglichkeit gesichert, damit das Urteil durchgesehen wird, sondern auch das Recht auf das angemessene Prozessgericht erster Instanz. Auf diese Weise wird in vielen Staaten das Recht des Berufungsgerichtes auf Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung anerkannt. Auf traditionelle Weise werden im Zivilverfahrensrecht zwei Arten von Berufung unterschieden: die gänzliche (unbeschränkte) Berufung und teilweise (beschränkte) Berufung. Die Zurückweisung im System der gänzlichen und teilweisen Berufung wird verschieden eingeschätzt. In dieser Arbeit wird der Grundsatz des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Prozessgericht erster Instanz zur neuen Behandlung erörtert, auch die Beschränkung dieses Rechtes bei der Analyse der jedem Modell typischen Merkmale. Dabei wird die Erfahrung von Frankreich, Österreich, Polen, BRD (Bundesrepublik Deutschland) und Litauens beim Reglamentieren des Rechtes der Berufungsinstanz auf die Zurückweisung der Sache an das Gericht erster Instanz zur neuen Behandlung. Im Zivilprozessrecht Litauens gilt ab 1. Januar 1999 das Modell der teilweisen Berufung. Die Zurückweisung wird behandelt, um auf die Frage zu antworten: in welchen Maβ muβ die Beschränkung des Rechtes auf Zurückweisung im ZPO Litauen sein, damit die Berufungsgerichte dieses Recht auf... [to full text]

Civilinio proceso atnaujinimas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti galimai neteisėtą teismo sprendimą, taip įvykdant teisingumą ir išvengiant tokio sprendimo pasekmių. Tačiau pažvelgus į LR Civilinio proceso kodeksą, matome, jog Lietuvoje nėra įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą, kuomet LR Konstitucinis Teismas pripažįsta teisės aktą, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą civilinėje byloje, prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Suformuota LR teismų praktika draudžia proceso atnaujinimą civilinėse bylose šiuo pagrindu, kadangi būtų pažeistas teisinių santykių stabilumo bei teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumo principai. Tačiau priešingai nei civilinėse bylose, administracinėse bylose proceso atnaujinimas šiuo pagrindu yra leidžiamas. Panagrinėję užsienio valstybių teisinį reguliavimą, matome, jog apie pusė Europos valstybių leidžia proceso atnaujinimą šiuo pagrindu civilinėse bylose bylose, o baudžiamosiose bylose – beveik visos nagrinėtos valstybės. Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą civilinėse bylose pabrėžia Europos Žmogaus Teisių Teismas. Nors EŽTT laikosi nuomonės, jog proceso atnaujinimą riboja teisinio tikrumo principas, tačiau tam tikrais atvejais proceso atnaujinimas gali būti efektyviausia priemone atstatant teisingumą, kuris buvo paneigtas pažeidus žmogaus teises. Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas laikosi pozicijos, jog proceso atnaujinimas nagrinėjamu pagrindu yra... [toliau žr. visą tekstą] / Reopening of civil proceedings is an exclusive procedural measure, which helps to ensure a right to court. It‘s aim is to remove possibly unlawful court decision, thus delivering justice and avoiding consequences of such decision. Therefore, reopening of civil proceedings seeks to protect not only interests of private parties, but also public interest. However, if we look to Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania, we can see a lack of possibility in Lithuania to reopen proceedings, when Constitutional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict with the Constitution of the Republic of Lithuania. Lithuanian case law does not allow reopening of proceedings in civil cases based on mentioned ground, because otherwise principles of stability of legal relations and certainty of rights and duties of subjects‘ legal relations would be breached. Contrary to civil cases, administrative cases may be reopened based on mantioned grounds. Moreover, administrative courts examine cases regarding damages, incurred due to unlawful actions of public administration bodies, and these cases may also be reopened based on mentioned ground, though they are civil cases. Therefore, administrative courts case law and general competence courts case law differs on the question regarding reopening of proceedings in civil cases, when Constituional Court of the Republic of Lithuania declares that law applied in a specific case is in conflict... [to full text]

This work begins with going deep into the entitlement, into its essence. First it obliges to determine „doctrine“ – how it is understood generally. Then it is necessary to reveal doctrine in only one of its meanings – as a source of law. After getting clear definitions, which mostly are used in this work, and following the encoded order in the entitlement we proceed to research – to compare the true value of doctrine, as a source of law of civil procedure, in Lithuania and abroad.

Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]