No description available.

Die chirurgische Labmagenreposition ist ökonomisch sinnvoll. Bei älteren Kühen (>5 Jahre) mit hoher Milchleistung und gleichzeitig schweren Begleiterkrankungen (Risikopatienten) ist eine kritische Prognose der Nutzungsdauer angezeigt. Bei Kühen mit einer Nutzungsdauer <1 Monat sind die Laborparameter Protein, Albumin, Beta-Hydroxybutyrat und Cholesterol für die Prognose der Nutzungsdauer nutzbar.

Hypokaliämie ist bei Kühen mit Labmagenverlagerung und zusätzlichen Komplikationen eines der klinischen Probleme. Besonders bei Kühen mit rechtsseitiger Labmagenverlagerung werden Beziehungen des Kaliums zum Krankheitsverlauf deutlich. Serum-Kalium-Konzentrationen < 2 mmol/l sind prognostisch infaust. Durch Begleiterkrankungen werden bei Kühen mit Labmagenverlagerung Kalium sowie Cholesterol, Protein, Albumin, Bilirubin und Beta-Hydroxybutyrat zusätzlich negativ beeinfllusst.

Darbo tikslas: ištirti probiotikų įtaką melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos rodikliams ir sveikatingumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti probiotiko Probio - active įtaką melžiamų karvių pieno primilžiui ir pieno rodikliams. 2. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių kraujo morfologiniams rodikliams. 3. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams. Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliekamas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“, 2013 metų birželio – spalio mėnesiais. Bandymo metu buvo suformuotos dvi grupės melžiamų karvių: kontrolinė ir bandomoji, po 115 Lietuvos juodmargių veislės melžiamų 2-5 laktacijos karvių kiekvienoje. Kontrolinėje ir bandomojoje grupėse karvės buvo paskirstytos vienodai, atsižvelgiant į jų laktacijų skaičių ir veršiavimosi laiką. Bandomosios grupės karvės su įprastiniu racionu papildomai gavo probiotiko. Į kiekvienos bandomosios grupės karvių kombinuotuosius pašarus, kiekvieną šėrimo dieną individualiai, buvo įmaišoma po 150 ml probiotiko. Bandymas vyko nuo 60-os iki 120-os karvių laktacijos dienos ir truko 60 dienų. Pirmas 30 dienų bandymas vyko tvartiniu laikotarpiu, o paskutines 30 dienų – ganykliniu laikotarpiu . Bandymo metu buvo naudotas probiotikas Probio - active, įmaišytas į racioną normuojant po 150 ml kiekvienai karvei, normą padalinant į dvi dalis ir sušeriant paros laike per du šėrimus. Tyrimo metu mėginiai pieno tyrimams buvo imami bandymo pradžioje, praėjus 60 d., 90 ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: to research the effects of probiotics on dairy cows’ productivity, productions values and the overall health. Objectives: 1. To evaluate the effects Probio – active probiotics toward dairy cows’ yield and milk index. 2. To evaluate the effects of probiotics on dairy cows morphological blood indexes. 3. To evaluate the effects of probiotics to the rumens fermentation processes on dairy cows. Methodology of the research: the research was carried out at the cooperative company “Blauzdžių Agroservisas” 2013 June - October. During the research two similar groups of dairy cows were created: the control group and experimental group. The groups were made out of 115 Lithuanian Black and White breed dairy cows in their 2-5 lactation stages each. Cows were considered and maintained under the same conditions. For the experimental group cows with normal diet each day in addition received 150 ml of a probiotic. The study samples of milk were taken for research at the beginning of the test after 60 days, 90 and 120 days, from the start. Haematological tests of dairy cows blood samples were taken at the beginning and the end. The rumen contents - at the beginning and after a two-month test. Results: during the research it was determined that the cows which received probiotics yielded 4.4 percent (p>0.05) more milk opposed to the ones that did not receive probiotics. It was also detriment that the use of probiotics have an effect on the quality indexes (protein, fat), and have... [to full text]

Reproductive performance of lactating dairy cows was studied using a prospective observational study of 29,462 cows in 168 commercial herds in 9 regions in Australia. There was substantial variation in all reproductive performance measures between herds, suggesting that important increases in reproductive performance would be possible in many commercial Australian herds if causal factors were identified and modified. Multivariable multilevel logistic models were used to study potential determinants for two measures of overall reproductive performance - pregnancy by week 6 after start of the mating period (mating start date or MSD) and non-pregnancy by week 21 after MSD, and for two components of overall reproductive performance - submission by week 3 after MSD and conception to first service.

Diss. (sammanfattning) Uppsala : Sveriges lantbruksuniv., 2007. / Härtill 4 uppsatser.

Licentiatavhandling (sammanfattning) Skara : Sveriges lantbruksuniversitet, 2005. / Härtill 2 uppsatser.

Diss. (sammanfattning) Uppsala : Sveriges lantbruksuniv., 2002. / Härtill 5 uppsatser.

Diss. (sammanfattning). Uppsala : Sveriges lantbruksuniv., 2003. / Härtill 4 uppsatser.

Diss. (sammanfattning) Uppsala : Sveriges lantbruksuniv. / Härtill 5 uppsatser.