Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama klientų dalyvavimo Lietuvos seniūnijų paslaugose valdymo tema. Tiriamą problemą apibūdina klausimas: kokiomis priemonėmis turi būti valdomas klientų dalyvavimas, kad jie taptų viešųjų paslaugų bendrakūrėjais? Teorinėje darbo dalyje pateikiama klientų dalyvavimo paslaugose bei bendrojo paslaugų kūrimo samprata; analizuojami klientų dalyvavimo aktyvumą išreiškiantys lygiai; identifikuojami veiksniai, įtakojantys klientų sprendimą dalyvauti skirtinguose lygiuose; analizuojamas klientų dalyvavimo viešosiose paslaugose valdymas kaip atskirų, bet tarpusavyje susijusių veiklų atlikimas: atranka, mokymas, motyvavimas. Empirinėje darbo dalyje apklausus 600 aktyvių gyventojų dalyvavimo viešosiose paslaugose prasme, identifikuojamas viešųjų paslaugų bendrakūrėjų socio-demografinis portretas; nustatomas bendrojo kūrimo potencialas; identifikuojamos Lietuvos seniūnijose naudojamos klientų atrankos, mokymo ir motyvavimo priemonės; ekspertų interviu metodu nustatytos valdymo priemonės, kurios įgalina klientus tapti viešųjų paslaugų bendrakūrėjais. / Bachelor’s final paper analyses management of participation of customers in the services provided by Lithuanian township. The topic is defined by the question: what means should be used to manage customers’ participation in order they became public service co-creators. Theoretical part of the paper gives concepts of customer participation in the services and co-production; analyses customer participation activity expressing levels; identifies factors influencing customers’ decision to participate in different levels; analyses management of customers’ participation in public services like execution of separate but interlinked activities: selection, training, motivation. In the empirical part 600 respondents active from the point of view of participation in public services were interviewed; public service co-creators’ socio-demographic portrait is identified, co-production potential is established, customer selection, training and motivation means used in Lithuanian township are identified; expert interview method is used to find out the management means enabling the customers to become public service co-creators.

Summary Inhabitants involvement in local government institutes solving social problems and taking decisions helps local authority to improve their solutions and give information to take the rational decisions. There is the sympathetic environment for people presence in Alytus district. Informing citizenry about decisions of social problems and giving possibilities (to take part in questionings, in council – boards, in public meetings, they have a possibility to write petitions, etc.) to take part in taking social decisions. Inhabitants which are concerned with local government institutes very often act as individual persons or like a part of civil community or associations, therefore efficiency of social decisions depend on people. Local people working hand in glove are able to do bigger influence on government and on its decisions.

Flexibil and accessibil public relations technologies are able to replace specific communication solutions of e. government based public institution with. Public reations should be recognized as a constituent part of e. governemt policy, which is aimed to governments’ accesability and effectiveness increase, accountability and transparency.

The aim of the thesis: to define a concept of direct people participation and find out a variety of it's forms, to measure local government's impact of direct citizenry participation level n municipalities of Lithuania, to identify the main problems of direct participation and suggest the solutions of the problems. The principal concepts and forms of direct participation are defined by analyzing gathered scientific literature, experience of foreign countries and the survey's data.

Darbo tikslas. Įvertinti N ligoninės gydytojų nuomonę apie klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Darbo uždaviniai. Įvertinti veiksnius veikiančius, gydytojų motyvaciją vykdyti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus bei veiksnius, kurie kliudo gydytojams įsitraukti į juos Įvertinti gydytojų požiūrį į klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose gydytojų požiūrį į juos. Tyrimo metodika. Buvo atlikta vienos iš Lietuvos ligoninės gydytojų anoniminė anketinė apklausa (n=133, atsako dažnis - 78 proc.). Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Atskirų kokybinių rodiklių tarpusavio ryšys buvo vertinamas naudojant duomenų Chi kvadrato (χ2) testą. Ryšys buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei paklaidos tikimybė buvo p<0,05. Rezultatai. Pagal atliktą apklausą, klinikinius tyrimus vykdė 61, nevykdė 72 gydytojai. Beveik 46 proc. gydytojų, tiek vykdžiusių tiek nevykdžiusių klinikinius tyrimus, užteko turimų žinių apie juos, tačiau norėtų žinoti daugiau. Vidutiniškai su įstatymine klinikinių tyrimų baze buvo susipažinę 45,9 proc gydytojų kurie vykdė klinikinius tyrimus ir šiek tiek susipažinę 47,2 proc. gydytojų, kurie jų nevykdė. Reikalingumą mokyti studentus atskiros disciplinos apie klinikinius tyrimus jautė 59 proc. vykdžiusių ir 63,9 proc. nevykdžiusių klinikinių tyrimų gydytojų. Kad klinikiniai tyrimai duoda profesinės naudos manė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research. To evaluate the physicians‘ of N Hospital opinion on clinical trials of medicinal products. Objectives. To evaluate the factors affecting physicians' motivation to perform clinical trials of medicinal products as well as those that prevent the physicians getting involved in the trials. To assess physicians' attitude towards clinical trials of medicinal products. To compare the opinions of physicians who have and have’nt participated in clinical trials. Methods of research. An anonymous questionnaire survey of the physicians of one Lithuanian Hospital has been carried out (n = 133, response rate - 78%). The data were analyzed using SPSS statistical package and Excel data analysis package. Relations between qualitative indicators were assessed using the chi-squared (χ2) test. The association was considered to be statistically significant if p <0.05. Results. According to the survey, 61 physicians have conducted clinical trials and 72 physicians haven’t. Almost 46% of all physicians had sufficient knowledge about them, but would have liked to know more. On the average, 45.9% of those, who have conducted clinical trials, were familiar with their statutory basis and 47.2% of physicians, who haven’t conducted them, were somewhat familiar. The need to teach students about clinical trials as an individual discipline was implied by 59% of physicians who have conducted clinical trials and 63.9% of those who haven’t. Professional benefit from clinical trials... [to full text]