Darbo tikslas: nustatyti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, darbui motyvuojančius veiksnius. Uždaviniai: 1. Ištirti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų ir vadovų nuomonę apie motyvavimo veiksnius, įtakojančius darbuotojų profesinę veiklą. 2. Išsiaiškinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų motyvacijos veiksnių darbui ryšį su amžiumi, išsilavinimu, profesinėmis pareigomis bei darbo stažu. 3. Įvertinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų bendrosios motyvacijos darbui ir motyvacinių veiksnių ryšį. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 55 visuomenės sveikatos specialistai ir įstaigų vadovai, dirbantys visuomenės sveikatos biuruose (VSB), be mokyklų visuomenės sveikatos specialistų. Bendras tyrimo atsako dažnis – 35,2 proc. Statistinėje analizėje naudoti šie kriterijai: Chi kvadrato (χ2), Pirsono tiesinės, Spirmeno ranginės koreliacijos koeficientai, Kruskal Wallis testas. Testo klausimų patikimumui nustatyti naudota Cronbach alfa. Rezultatai. VSB darbuotojų nuomone iš motyvacinių veiksnių, svarbių dirbant VSB, labiausiai buvo aktualūs: noras tobulėti, naudingumo jausmas ir atgalinis ryšys iš visuomenės, o biurų vadovams - vadybiniai veiksniai bei noras padėti. Noras padėti, atgalinis ryšys iš visuomenės ir psichologinė atmosfera darbe – veiksniai, dėl kurių vadovų ir specialistų nuomonė sutapo. Motyvacinių veiksnių svarba labiausiai išsiskyrė vertinant amžių ir pareigas. Karjeros... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. Identify motivational factors for work of public health specialists of public health bureaus of municipality. Objectives. 1. To analyse the opinion about motivational factors that may influence professional activity of managers and specialists of public health bureaus of municipality. 2. To identify relation between motivational factors for work and age, speciality, hierarchy of profession, and work experience of workers of public health bureaus of municipality. 3. To evaluate relation between motivational factors and general motivation of employees of public health bureaus of municipality. Methods. The questionnaire was filled by 55 public health specialists and managers working at the public health bureaus of municipality, excluding public health specialists working at schools. The response rate was – 35.2 %. Data analysis was performed using the following criteria: chi-square (χ2), the linear Pearson and Spearman's rank correlation coefficient, Kruskal Wallis test. Cronbach alpha was used to estimate the test reliability. Results. By the PHB employees’ opinion about motivational factors, important during work at the PHB, the most relevant for specialists were: a desire to improve the feeling of usefulness, feedback from the public, and for health managers: factors of management and willingness to help. Wish to help, feedback from the public and the psychological atmosphere at work – are factors which were important for managers as well as for specialists... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšius tarp valstybės tarnautojų subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui, pasitenkinimo darbu ir kognityvinių stilių (darbuotojų, darbo aplinkos ir šių stilių atitikimo) bei empiriškai patikrinti teorinį šių ryšių modelį. Tyrime dalyvavo 168 darbuotojai, dirbantys valstybės tarnyboje. Vadovaujantis Kirton adaptyvaus – novatoriško kognityvinio stiliaus teorija, šiame tyrime analizuojamas valstybės tarnautojų kognityvinis stilius ir kognityvinis stilius, kurio reikalauja darbo aplinka valstybės tarnyboje. Asmens - aplinkos atitikimo teorijos pagrindu, analizuojamas šių kognityvinių stilių atitikimas bei subjektyviai suvokiamas atitikimas darbui. Taip pat analizuojami šių dviejų atitikimo tipų ryšiai su pasitenkinimu darbu. Vadovaujantis teorinėmis žiniomis sudarytas modelis, kuris buvo patikrintas empiriškai. Siekiant nustatyti, kaip kognityviniai stiliai (asmens, darbo aplinkos bei jų sąveika) susiję su subjektyviai suvokiamu atitikimu darbui ir pasitenkinimu darbu, sudarytos dvi regresijos lygtys. Abiem atvejais reikšmingos prognozinės vertės turėjo darbuotojams būdingas kognityvinis stilius bei darbuotojo – darbo aplinkos kognityvinių stilių sąveika. Regresinė analizė atskleidė, kad subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui prognozei yra svarbesnė šių kognityvinių stilių sąveika, o pasitenkinimo darbu prognozei – darbuotojams būdingas kognityvinis stilius. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad valstybės tarnautojai, kuriems būdingas adaptyvus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between civil servants’ subjectively perceived person – job fit, job satisfaction and cognitive styles (employees’, job environment’s and their fit) as well as to test empirically the theoretical model of these relationships. The subjects of the study were 168 public service employees. Based on Kirton’s adaption – innovation cognitive style theory, this study examines civil servants’ cognitive style and their perceptions of cognitive style required by the job environment. Using person – environment fit theory as the theoretical framework, this study examines the fit between these two styles as well as subjectively perceived person – job fit. Also, we explore relations of these two types of fit with job satisfaction. According to theoretical knowledge, a special model was developed and tested empirically. In order to test how cognitive styles (person’s, job environment’s and interaction of them) are related to subjectively perceived person – job fit and job satisfaction, two regression equations were formed. In both cases, the employees’ cognitive style and the interaction of employee – job environment cognitive style were of significant predictable value. Regression analysis showed that interaction of cognitive styles is the most important predictor for subjectively perceived person – job fit, while employees’ cognitive style is the most important predictor for job satisfaction. The results of this study suggest that those... [to full text]