Data Driven Design metodologija plačiai naudojama įvairiose programinėse sistemose. Šios metodologijos tikslas – atskirti bei lygiagretinti programuotojų ir projektuotojų veiklą. Sistemos branduolio funkcionalumas yra įgyvendinamas sąsajomis, o dinamika – scenarijų pagalba. Taip įvedamas abstrakcijos lygmuo, kurio dėka programinis produktas tampa lankstesnis, paprasčiau palaikomas ir tobulinamas, be to šiuos veiksmus galima atlikti lygiagrečiai. Darbo tikslas buvo sukurti automatinį kodo generatorių, kuris transformuotų grafiškai sumodeliuotą scenarijų į programinį kodą. Generuojant programinį kodą automatiškai ženkliai sumažėja sintaksinių bei loginių klaidų tikimybė, viskas priklauso nuo sumodeliuoto scenarijaus. Kodas sugeneruojamas labai greitai ir visiškai nereikalingas programuotojo įsikišimas. Šis tikslas pasiektas iškėlus biznio logikos projektavimą į scenarijaus projektavimą, o kodo generavimo posistemę realizavus žiniatinklio paslaugos principu. Kodas generuojamas neprisirišant prie konkrečios architektūros, technologijos ar taikymo srities panaudojant įskiepių sistemą . Grafiniame scenarijų kūrimo įrankyje sumodeliuojamas scenarijus ir tada transformuojamas į metakalbą , iš kurios ir generuojamas galutinis programinis kodas. Metakalba – tam tikromis taisyklėmis apibrėžta „XML “ kalba. Realizavus eksperimentinę sistemą su didelėmis problemomis nebuvo susidurta. Naujos sistemos modeliavimas projektavimo įrankiu paspartino kūrimo procesą septynis kartus. Tai įrodo... [toliau žr. visą tekstą] / Data Driven Design methodology is widely used in various program systems. This methodology aim is to distinguish and parallel software developer and scenario designer’s work. Core functionality is implemented via interfaces and dynamics via scenario support. This introduces a level of abstraction, which makes software product more flexible easily maintained and improved, in addition these actions can be performed in parallel. The main aim of this work was to create automatic code generator that transforms graphically modeled scenario to software code. Automatically generated software code restricts probability of syntactic and logical errors, all depends on scenario modeling. Code is generated instantly and no need software developer interference. This aim is achieved by moving business logic designing to scenario designing process and code generator service making as a “Web service”. Using cartridge based system code is generated not attached to a specific architecture, technology or application domain. In graphical scenario modeling tool scenario is modeled and transformed to metalanguage, from which software code is generated. Metalanguage – with specific rules defined “XML” language. Experimental system was developed with no major problems. New project modeling with our modeling tool speeded the development process by seven times. This proves modeling tool advantage over manual programming.

Game Artificial Intelligence (AI) is the code in game that makes the computer-controlled opponents (agents) to make smart decisions in game world. There are some AI problems that are essential in games: pathfinding, decision making, generating player’s characteristics, game’s logic management. However these problems are gameplay dependant. The main goal of this study – to generalize AI problems’ solutions for games of many kinds, that is, to make AI solutions gameplay independent. We have achieved this goal by using data-driven design in our solutions. We separated the game logic and the game code levels by using this approach. Such separation gave us an opportunity to manipulate game logic and data freely. We have examined our decision making system and determined that it is flexible and is easy of use.

Tezėse nagrinėjamas hipertekstinės grafinės vartotojo sąsajos aprašymas aukšto abstrakcijos lygmens elementais, juos apibrėžiant deklaratyvia sintakse. Siūloma architektūra aprašo hipertekstinę grafinę vartotojo sąsają aukšto abstrakcijos lygmens elementais. Apibrėžiamas 20-ties esminių grafinių elementų rinkinys, deklaratyvi XML notacija ir suprojektuojama HTML grafinės vartotojo sąsajos biblioteka, veikianti JavaScript pagrindu bei užtikrinanti ženkliai greitesnį ir paprastesnį grafinės vartotojo sąsajos kūrimą. Pateiktas metodas neturi viešų analogų ir yra skirtas sudėtingiems grafinės vartotojo sąsajos sprendimams. Eksperimentiniais tyrimais parodoma, kad deklaratyvi notacija ir aukštas abstrakcijos lygmuo gali sumažinti programinį kodą nuo 3,1 karto trivialiems GUI elementams iki 204,1 karto sudėtingiems GUI sprendimams. Eksperimentai patvirtina, kad didėjant grafinę vartotojo sąsają sudarančių HTML elementų kiekiui, galima tikėtis dar geresnių efektyvumo rodiklių. Sukurta architektūra yra integruota į programinės įrangos projektavimo modelį, kuriame vartotojo sąsajos ir logikos kūrimas iš dalies automatizuotas naudojant UML modelį. Tradicinis tekstinis redaktorius pakeistas duomenimis paremtu projektavimo įrankiu, panaudos atvejai vystomi scenarijais su grafiniu redaktoriumi, duomenų infrastruktūra generuojama iš modelio, o realizacija pateikiama keliomis programavimo technologijomis. / In master theses hypertext graphical user interface definition using high abstraction level declarative syntax is analyzed and architecture model is suggested. Suggested architecture defines graphical user interface using high abstraction level elements. Basic element set of more than 20 elements is defined, declarative XML notation is suggested and graphical user interface library for HTML is developed with JavaScript to ensure much faster and easier standard-based graphical user interface development. Provided method has no public analogues yet and is suggested for complex graphic user interfaces. Experimental studies proved that declarative syntax and high abstraction level can reduce programming language code from 3.1 times on trivial GUI elements to 204.1 times on complex GUI solutions. Studies have showed that when the number of HTML elements composing graphical user interface grows, even better effectiveness can be achieved. Developed architecture is integrated in software development model where graphical user interface and logic are semi-automated using UML model. Traditional text editor is changed by data driven design tool, use-cases are developed using graphical editor, data infrastructure is build from the model and solution is delivered in several programming technologies.

Game engine is a set of supporting tools and services for game development. It is a component designed for reuse in different games. Therefore it is very important for game engine to be designed properly as for any successfully used reusable component. The main objective in this research is to present flexible and easily extensible architectural solution suitable for the game engine, based on the analysis of today’s game engine context and existing software architecture design. During the analysis we reviewed different types of software architecture and its implementation methods, and defined functional requirements for game engine. As the result we have chosen data-driven architecture design as the most suitable for the engine development and created our game engine prototype. For each game engine module we have provided design solution and its implementation approach referring to chosen architecture.