Šiame baigiamajame bakalauro darbe atlikta geležinkelių transporto vystymosi raidos literatūrinė apžvalga, kuri parodo, kad Lietuvos geležinkelių transportas buvo ir yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis, be kurios nebūtų plėtojama ekonomika ir kitos veiklos sritys. Tačiau išanalizavus aplinkosauginius aspektus, paaiškėja, kad geležinkelio transportas - triukšmo šaltinis. Šis traukinių keliamas triukšmas yra ypač svarbus gyvenimo kokybės rodiklis. Išanalizuota geležinkelių transporto eksploatacijos metu pasireiškiantys kenksmingi veiksniai, bei jų poveikis žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei. Atlikta Mažeikių miesto gyventojų apklausa. Įvertinta dabartinė situacija. Išanalizavus apklausos rezultatus, padarytos išvados ir pateikti geriausi triukšmo mažinimo būdai, kaip apsaugoti gyventojus, išvengiant triukšmo padarinių. Atlikti akustinių ekranų efektyvumo matavimai, šalia Šniūraičių gyvenvietės, kurie parodė, kad siekiant komforto žmonių kasdieniniame gyvenime būtina imtis priemonių kovojant su aplinkos fizikine tarša. Pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos šiai problemai spręsti. / Literary review of railway transport development is carried out in this bachelor’s paper, which shows that Lithuanian railway transport has always been an important part of public life, helping to develop economics and other areas of activities. However, analysis of environmental issues shows that the railway transport is the noise source. The train-caused noise is an especially important index of life quality. Harmful factors arising during railroad transport exploitation are analysed as well as their impact upon human health and life quality. Mažeikiai town residents were interviewed. Current situation was assessed. Survey results were analysed, conclusions made, the best ways to reduce noise in order to protect the residents from noise consequences were suggested. Carry out performance measurements of acoustic screens, Šniūraičiai near the village. Noise measurement findings showed that in order to reach comfort in everyday life measures have to be taken to reduce physical pollution of the environment. Suggestions and recommendations to solve the problem are given.

Magistro darbe nagrinėjamas mokomasis aerodinaminis vamzdis, su kuriuo bus galima atlikti laboratorinius darbus ir nesudėtingus mokslinius tyrimus. Aptariama aerodinaminio vamzdžio reikšmė studentams, Lietuvos ūkiui ir aplinkosaugai. Taip pat pateikiama, kokius bandymus su aerodinaminiu vamzdžiu bus galima atlikti Pastatų energetikos katedroje. Apžvelgti laboratorijos įrangos gamintojų – Aerolab, G.u.n.t, Armfield, Stirolab, GDJ Inc mokomieji aerodinaminiai vamzdžiai, projektavimo rekomendacijos. Pastatų energetikos katedrai suprojektuotas aerodinaminis vamzdis, papildomai pridėti triukšmo slopintuvai prieš ir už ventiliatoriaus. Taip pat atlikta kompiuterinių programų, kuriomis naudojantis galima atlikti oro srautų moduliaciją, analizė, ir pasirinkus tinkamiausią programą atlikta Pastatų energetikos katedros aerodinaminio vamzdžio darbinės kameros moduliacija. Šio baigiamojo darbo rezultatas – pagamintas ir surinktas mokomasis aerodinaminis vamzdis, kuris bus naudojamas laboratoriniams darbams ir tyrimams atlikti. Darbą sudaro 11 dalys: įvadas, 11 skyrių dėstomoji dalis, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 65 p. teksto be priedų, 39 iliustr., 9 lent., 30 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo grafikai ir priedai. / Masters‘ thesis deals with an educational wind tunnel which is to be used to carry out laboratory works and simple research. It disscuses the importance of wind tunnel for students, Lithuanian economy and environment protection. It also presented tests those can be made with wind tunnel in the department of buildings’ energetics. The educational wind tunnels, design recommendations of the laboratory equipment manufacturer – Aerolab, G.u.n.t, Armfield, Stirolab, GDJ Inc were overviewed. Wind tunnel for department of buildings’ energetics was designed, in addition silencers before and behind the fan were added. There are also made an analysis of computer programs, which enable air flow modulation, and selecting the best program the wind tunnel working chamber modulation of the department of buildings’ energetics was performed. The result of the thesis – produced and assembled educational wind tunnel, which will be used for laboratory work and research. The work consists of eleven parts: introduction, describtion, conclusions, references. Work size – 65 pages without appendixes, 39 figures, 9 tables, 30 references. Appendixes.

Disertacijoje sprendžiama papildomų ekranų įtakos meandrinių lėtinimo sistemų dažninėms savybėms įvertinimo problema. Pagrindiniai tyrimo objektai – planariosios meandrinės lėtinimo sistemos (PMLS) su papildomais ekranais, jų modeliai ir analizės bei sintezės metodai. Darbo tikslas – ištirti PMLS su papildomais ekranais, sukurti naujus modelius ir jų tyrimo metodikas leidžiančias įvertinti lėtinimo sistemų kraštų bei galų efektus, sukurti tokių lėtinimo sistemų parametrinės sintezės metodiką. / The dissertation investigates the issues of influence of additional shields on frequency characteristics of meander slow-wave system. The main objects of research include planar meander slow-wave systems with additional shields, their models and the methods of analysis and synthesis. The primary purpose of this dissertation is to investigate the planar meander slow-wave systems with additional shields by creating new models and their investigation techniques which allow to evaluate the effects on the edges and ends of slow-wave systems and create the technique for parametric synthesis of such slow-wave systems.

KINO TEATRO LANKOMUMO SVYRAVIMAI EUROPOS SĄJUNGOJE 1990 - 2007 m. Santrauka Nuo 1990 metų prasidėjo kino teatro lankomumo atgimimas, užbaigęs ankstesnį tris dešimtmečius trukusį kino teatro lankomumo mažėjimą. Naujieji amerikietiško tipo kino teatrai – multipleksai – turintys 8 ir daugiau kino sales bei rodantys įspūdingus, finansiniu požiūriu itin sėkmingus filmus, sugrąžino auditoriją į kino teatrus. Bet jau 2001 metais pagal kino teatrų skaičių Europos Sąjungos 15 šalių kino rinka, charakterizuojama kaip galutinai įsotinta ir kurios neįmanoma plėsti vien tik plečiant kino teatrų tinklą. Didžiausias kino teatro lankomumo augimo potencialas stebimas Europos Sąjungos naujosiose šalyse, kur į kino rinkas iki šiol investuota santykinai mažai. Čia palyginus mažas kino ekranų skaičius, tenkantis šalies gyventojams bei mažas kasmetinis apsilankymų skaičius, tenkantis vienam gyventojui. Darbe nustatomos priežastys, sukėlusios kino teatro lankomumo svyravimus, iš kurių pagrindine laikoma – multipleksų plėtra. Darbe teigiama, kad šalyse, kuriose mažiausiai išvystyti multipleksai, yra mažiausias kino teatrų lankomumas. Šis darbas, vertinant jo praktinę reikšmę, turėtų būti aktualus vystantiems kino verslą ir visiems besidomintiems kinu, kino istorija, kino teatrų auditorijos pasikeitimu, multipleksų atsiradimu ir jų įtaka formuojant vartojimo įpročius. / FLUCTUATIONS IN CINEMA ATTENDANCE (EU, 1990 – 2007) Summary Since 1990 cinema attendance began to revive after having declined over a 30-year period. The arrival of American-style multiplexes – new cinemas with eight or more screens demonstrating blockbuster films – had successfully attracted audiences back to the cinema. Since 2001 in terms of the number of cinemas, EU 15 countries cinema market was already described as fundamentally saturated and can no longer be expanded by building new cinemas. The greatest potential lies with new EU countries that untill now have seen less intensive investment. Here cinema markets have low screen densities, which are currently accompanied by low admission – per capita ratios. This paper examines the reasons of fluctuations in cinema attendance and considers the impact of the multiplex development. In terms of practical meaning, this paper should be relevant to cinema business developers and all others being intersted in cinema, cinema history, changes in cinema audiences, rise of multiplex and its impact on consumer habbits.