Darbe analizuojama finansinių paslaugų sąvoka, samprata bei jų įtaka finansiniam sektoriui ir jo veiksmingam funkcionavimui. Esminė darbo dalis yra skirta licencijuojamų ir nelicencijuojamų finansinių paslaugų skirtingo teisinio reguliavimo pagrindimui, išskiriant specifines pagrindinių finansinių paslaugų savybes ir su jomis susijusių tam tikrų didesnių rizikų pavojų, bei dėl to kylantį padidintos priežiūros poreikį. Daug dėmesio skiriama finansinio sektoriaus saugumo ir veiksmingo funkcionavimo užtikrinimo reikšmingumui, kadangi finansinių paslaugų teikėjų licencijavimas, kaip vienas iš kompleksinės jų priežiūros būdų, ir yra skirtas šiam tikslui pasiekti. Aptariama licencijavimą atliekančių finansų įstaigų priežiūros institucijų reikšmė, taip pat apžvelgiamos egzistuojančios nuomonės dėl finansinio sektoriaus valstybinės priežiūros, įskaitant ir licencijavimą kaip vieną iš priežiūros metodų.Taip pat aptariami bendrieji licencijavimo klausimai, požiūriai į licencijavimo efektyvumą, trumpai nurodomi pagrindiniai licencijavimo principai. / Financial services and financial institutions play significant role in any economy. This paper provides an overview of the substantial financial services, enumerated in the Law on Financial institutions of Republic of Lithuania and emphasize the factors of some exposed greater risks, concerning the provision of financial services mentioned, which result in a specific licensing or unlisencing financial services legal regulation. Licensing is a method of supervision of financial services institutions, providing a possibility to restrict the right of entering the financial market for business entities, which do not satisfy the requirements ensuring that they have sufficient measures to provide financial services properly, meet their obligations and make themselves not so vulnerable meeting market shocks. This paper also discusses some general topics on attitudes towards licensing, the efficiency and some principles of such regulation method.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos asmens investicijos į finansinius instrumentus, vertinama jų grąža ir rizika. Darbą sudaro dvi dalys: teorinė ir tiriamoji. Teorinėje darbo dalyje, remiantis moksliniais šaltiniais, įvairių autorių nuomonėmis, atlikta asmens investicijų į finansinius instrumentus analizė teoriniu aspektu, pabrėžiant svarbiausius jų bruožus, privalumus ir trūkumus. Analizuojant asmens investicijas, yra pateikta asmeninių finansų samprata, investicijų, kurių pagrindinis šaltinis yra santaupos, koncepcija, nagrinėjama gyvenimo ciklo reikšmė gyventojų finansų valdymui bei apžvelgiami įvairūs finansiniai instrumetai. Bakalauro baigiamojo darbo tiriamojoje dalyje nagrinėjama Lietuvos fizinių asmenų finansinė padėtis, kuri turėjo įtakos gyventojų investavimo galimybėms, pateikiama gyventojų investavimo į įvairius finansinius instrumentus dinamikos analizė Lietuvos finansų rinkoje. Vertinant investicijų grąžą ir riziką buvo pasirinktos trys investavimo alternatyvos: indėliai, investiciniai fondai ir 3-ios pakopos pensijų fondai, kurios, autorės nuomone, yra priimtiniausios ir patraukliausios taupymo ir investavimo formos Lietuvos gyventojui. Atlikus grąžos ir rizikos vertinimą, šios investavimo priemonės yra analizuojamos, lyginamos, išskiriant optimaliausią investavimo būdą grąžos ir rizikos atžvilgiu. Atliktas investicijų tyrimas – žiūrima, kokią investicinę grąžą asmuo būtų uždirbęs per 5 metus, jei būtų investavęs savo turimas laisvas lėšas į įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the bachelor thesis is to analyse personal investment into financial instruments and to evaluate investment return and risk of personal investment into financial instruments. There are two parts of bachelor: theoretical and investigative. In the theoretical part of bachelor there was done analysis of personal investments in various financial instruments, pointing their main features, merits and demerits. While writing theoretical part, there was quoted to different scientific articles and books, their author‘s opinions. There was done personal finance and investments, which is the main source of savings, conception and also pointed the life cycle‘s meaning to personal finance control. In investigative part of bachelor there was done the analysis of financial status of Lithuania‘s citizens, because with the growth of economy increases also interest in financial markets and the possibilities they offer. Because of that larger part of society take part in investment activities. There was also given and analysed the statistics of personal investing in Lithuania‘s financial market. To evaluate investment return and risk, there was chosen three investments forms: deposits, mutual funds and Lithuanian pension funds of additional voluntary accumulation. In bachelor‘s author‘s opinion they are most acceptable and attractive savings and investments forms for a statistical resident. The effectiveness of an investment has been evaluated by comparing the investment return... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atliktas finansinių krizių prognozavimo galimybių tyrimas. Pirmojoje darbo dalyje yra vertinama ir analizuojama finansinės krizės samprata, apibrėžiamas finansinės krizės gyvavimo ciklas ir nustatomi finansinės krizės pradžią identifikuojantys rodikliai. Antroje darbo dalyje yra vertinama finansinių krizių prognozavimo metodologija, kuri yra naudojama kitų autorių tyrimuose. Antroje dalyje taip pat vertinamas pasirinktų finansinių krizių pradžios momentą apibrėžiančių kintamųjų tinkamumas, pasirenkami nepriklausomieji kintamieji bei apibrėžiama tyrimo metodologija. Trečioji darbo dalis yra skirta pagrindiniam tyrimui, kurio metu tiesinės regresijos metodu yra tikrinama galimybė prognozuoti finansines krizės pradžią pasitelkus pasirinktus nepriklausomus kintamuosius. Atlikus tyrimą pateikiamos išvados ir rekomendacijos tolimesniems moksliniams tyrimams bei valdžios institucijoms, atsakingoms už finansų sistemų priežiūrą. / The main task of the Master‘s degree final work is to implement the research of financial crises’ prediction possibility. Financial crisis, financial crisis cycle and the initial stage of financial crisis are identified in the first part of the work. The second part of the work consists of the analysis of financial crises’ prediction methodologies, which were implemented by other scientists, evaluation of selected dependent variables for the identification of financial crises starting point, selection of independent variables for the prediction of financial crises and the methodology of the main research. The results of the main research and calculations of correlations and linear regressions are presented in the third part of the work. The research ends with conclusions and recommendations for government institutions and further studies of financial crises’ predictability.

Darbe yra siekiama, atlikus finansinių paslaugų bruožų bei paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės turinio analizę, nustatyti bendruosius paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo kriterijus, kurių pagalba yra atribojamos šios dvi laisvės, o taip pat - pateikti finansinių paslaugų teikimo metu kylančių paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės atribojimo problemų, kurioms išspręsti nėra pakankami bendrieji atribojimo kriterijai ar jų problematiškumas reikalauja detalesnės analizės, vertinimą. Tyrimas atliekamas didžiausią dėmesį skiriant paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės atribojimo kriterijų nustatymui bei sisteminio jų vertinimo pateikimui, o taip pat – šių laisvių atribojimo problemų identifikavimui bei sprendimui. Be to, darbe yra analizuojami finansinių paslaugų sąvokos apibrėžimas bei pagrindiniai finansinių paslaugų bruožai, susisteminama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir doktrinos pozicijos paslaugų teikimo laisvės ir įsisteigimo laisvės turinio klausimais, analizuojama, kokią reikšmę paslaugų teikimui vieningoje rinkoje turi įtvirtintas „Europinio paso“ principas. Darbe, remiantis lingvistiniu, lyginamuoju, loginės analizės, sisteminiu ir kitais metodais bei įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nustatyta, kad „valstybės narės sienos kirtimas“ ir „integracija į priimančiosios valstybės narės ekonomiką“ yra bendrieji kriterijai, kurie padeda atriboti paslaugų teikimo laisvę ir įsisteigimo laisvę. Tačiau yra... [toliau žr. visą tekstą] / This work aims on setting general criteria helping to distinguish freedom to provide financial services and right of establishment, also to introduce an evaluation of problems, appearing when distinguishing freedom to provide services and right of establishment and exceeding scope of criteria or requiring a more detailed analysis because of its problematic origin. The work is based on content analysis of characteristics of financial services, also freedom to provide financial services and right of establishment. The research is focused on setting criteria of freedom to provide financial services and right of establishment and systematic evaluation, also identification and solution of problems on distinguishing freedom to provide services and right of establishment. Further on, the work provides an analysis of definition of the financial services and introduces its main characteristics. Systematization of the EU Court of Justice practices and doctrine statements on issues, regarding freedom to provide services and right of establishment, also analysis how the "Single European Passport" principle influences services on the single market, are presented herein, too. Application of linguistic, comparative, logical analysis, systemic and other methods and evaluation of practices of the EU Court of Justice allow to state that the main criteria, helping to distinguish freedom to provide services and right of establishment are “the Member State’s border crossing” and “economical... [to full text]

The main goal of these thesis is : to carry out all organization process that must be computerized. There are some processes which man cannot carry out withuot special software. The main critical proces is financial control of contracts. Contract begins with signing between our handing organization and customers. Each contract consists of terms and good‘s that must be delivered at time. The name of thesis „long term... „ says that contract conditions are exercised in parts. Goods are been delivered in parts and payment is been getting in parts too. So there are many contracts, and the man is unable to control all its himself. So our software must do financial contract control : to mark parts of good of each contract, allow to see every condition of contracts, and allow to solve the problem of goods identification (BAR codes), because our organization is an agent in trading range. We made our software, theretofore did analysis of excisting software, software that can be partially useful for us and can be upgraded using our functional requirements. We used to modificate typical agreement data model by Len Silverston and use it to transform to DB schema (realationships). Our software (projecting and coding) is made using these tools : Rational Rose, MS Visio, Borland Delphi, MS Access and MS SQL Server.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą, naudingumo aspektu. Tyrimo empirinę bazę sudaro 200 iš 689 Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto 2007/2008 m.m. ir 2008/2009 m.m. ekonomikos magistrantūros studijų absolventai. Tyrimo objektas - Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijos ir finansinės paskatos, renkantis darbo vietą. Tyrimo tikslas - ištirti ekonomikos magistrantūros studijų absolventų preferencijas ir pagrindines finansines paskatas, darbo vietos pasirinkimo atžvilgiu, naudingumo funkcijų pagrindu. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius darbe atlikta vartotojų preferencijų ir paskatų įtakos ištyrimo lygio analizė; išanalizuoti naudingumo funkcijų tipai; praktinėje darbo dalyje įvertintos Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto ekonomikos magistrantūros studijų absolventų, renkantis darbo vietą, naudingumo funkcijos; to pasekoje nustatytos respondentų preferencijos bei pagrindinės finansinės paskatos, teikiančios jiems didžiausią naudingumą, renkantis darbo vietą. Pagrindiniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sisteminimas, anketinė apklausa, naudingumo funkcijų taikymas... [toliau žr. visą tekstą] / The preferences and financial incentives based on utility aspect of graduates of master economics studies by choosing a work place is analyzed in the concluding paper of master degree. The empirical base of the research consisted of 200 from 689 graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University. The object of the research was the preferences and financial stimulants of graduates of master economic studies of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place. The main goal of the research was to investigate the preferences and financial stimulants of graduates of master economics studies by choosing them the work place by using the utility functions. The following findings are presented in the paper: the theoretical analyze of investigation level of preferences and incentives of customers; the analyze of the types of utility functions; weighted utility functions of the graduates of Mykolas Romeris University, Vilnius University, Kaunas Technology University and Šiauliai University by choosing the work place; the preferences and major financial incentives of the respondents, which give them the maximum utility by choosing a work place. The main research methods: analyze and filing of nonfiction, survey of questionnaire, statistic analyze. The descriptive statistics was used to calculate statistical findings.

Šio darbo pagrindinis tikslas – ateities ir išankstinių sandorių analizė. Siekiant kryptingumo, paminėtos išvestinės finansinės priemonės yra ne nagrinėjamos savaime, o gretinamos su tradiciniais civilinės teisės institutais. Tam, kad būtų užtikrintas ateities ir išankstinių sandorių tikslus išnagrinėjimas, pačioje darbo pradžioje išsiaiškinama išvestinių finansinių priemonių specifika. Šis darbas paremtas problema, jog ateities bei išvestiniai finansiniai sandoriai yra vis labiau pasitelkiami Lietuvos Respublikoje vykstančioje civilinėje apyvartoje, tačiau šių instrumentų reguliavimo ar aiškinimo nėra. Tai leidžia nesunkiai prognozuoti, kad ateityje galime susidurti su didelėmis problemomis sprendžiant ginčus ar nesutarimus tarp skirtingų ateities bei išankstinių sandorių pusių. Tokios gresiančios praktinės problemos neabejotinai liudija darbo aktualumą. Siekianti išspręsti šią problemą, darbe siekiama suprasti, ar nebūtų galima šiuo metu egzistuojančių ir plačiai suprantamų civilinės teisės institutų reguliavimo pritaikyti nagrinėjamoms išankstinėms finansinėms priemonėms. Atlikta analizė leidžia patvirtinti darbo hipotezę „ateities sandoriai – tai ne sui generis priemonės, o paprasčiausiai kūrybingas skirtingų civilinės teisės instrumentų taikymas“. Hipotezės patvirtinimas reiškia, jog šalys, sudarydamos ateities bei išankstinius sandorius, neturi viso teisinio santykio sureguliuoti pačios. Jų sukurtą teisinį santykį tam tikru mastu reguliuoja Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this master thesis – is the analysis of futures and forward contracts. For the sake of single-mindedness, mentioned derivatives are being examined in relation to the traditional institutes of civil law, and not in themselves. Seeking deep exploration of futures and forward contracts, specifics of derivatives in general are being analyzed in the very beginning of this paper work. This paper work is based on the problem, that despite the derivatives are increasingly employed in the civil circulation of the Republic of Lithuania they are not regulated or interpreted enough. It is easy to prognosticate, that in the future we may face big problems when disputes between two counterparties of futures and forward contracts should be solved. Such menacing practical problems undoubtedly argue the relevance of this thesis. On the purpose to solve abovementioned problem, this paper work is designated to answer the question if the regulation of currently existing and well know institutes of the civil law can be applied to the derivatives scrutinized in this thesis. The analysis made enables us to confirm the hypothesis that “futures/forward contracts simply mean the creative application of different instruments of civil law and not the sui generis tools”. The confirmation of hypothesis means that the counterparties concluding futures or forward agreement have no necessity to regulate all the questions by themselves. To some extent legal relations created by the parties... [to full text]

Dinamiškas tarptautinių finansų rinkų pobūdis įtakojo tai, jog imta plačiai naudoti įvairiausias finansines priemones: nuo paprastų tradicinių priemonių, tokių kaip obligacijos, iki įvairiausių formų išvestinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Tiek viešojo tiek privataus sektoriaus ūkio subjektai savo veikloje naudoja įvairiausias finansines priemones, pradedant paprasčiausiomis, tokiomis kaip mokėtinos ir gautinos sumos, ir baigiant sudėtingesnėmis priemonėmis- valiutų apsikeitimo sandoriai, kuriais apsidraudžiami įsipareigojimai užsienio valiuta. Finansinių instrumentų naujovės padėjo efektyviau paskirstyti riziką tarp skolininkų ir investuotojų. Tačiau kai kurie finansiniai instrumentai gali būti susiję su sandoriais, kurie daro įtakos bendrovės atskaitomybei ir ji nebeparodo tikrosios bendrovės finansinės padėties. Taigi iškyla problema- kaip tinkamai atskleisti ir pateikti finansinius instrumentus, siekiant informuoti suinteresuotus asmenis dėl tikros bendrovės ekonominės būklės. Ženklus finansinių priemonių naudojimo augimas paskatino užsienio autorius nagrinėti finansinių instrumentų atskleidimą ir pateikimą, kai tuo tarpu Lietuvoje dar tik pradedama taikyti finansinių instrumentų pateikimo praktika. TASV išleido standartus, kaip turi būti pateikiamos finansinės priemonės, tačiau bendrovėms visgi iškyla problema: koks yra išvestinių priemonių poveikis įmonių veiklai ir kaip tam tikri išvestiniai instrumentai susiję su tam tikra rizika. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamic nature of international financial markets led the wide-ranging using of full range of financial instruments, from simple traditional instruments such as bonds, to various forms of derivatives such as interest rate swaps. Such public and such private sector entities in their activities using a wide range of financial instruments, beginning such as payables and receivables, and ending with complex instruments, foreign exchange transactions in which hedged foreign currency liabilities. Financial instruments innovation contributed more efficient allocation of risk between borrowers and investors. However, some financial instruments may involve transactions that affect the company's accounts and it don’t show the true financial position. This raises the problem-how to detect and provide the financial instruments in order to inform stakeholders of a company's economic condition. Significant financial instrument using growth led foreign authors encouraged the financial instruments disclosure and presentation, while in Lithuania is just the beginning of financial instruments practice. The IASB has released standards for financial instruments disclosure, but companies still poses problems: what is the derivatives influence to the businesses and how some certain derivatives are associated with some risk. The object of research - the financial instruments accounting. The aim – to disclose the presentation of financial instruments, which reflect the true and fair the... [to full text]

Tvirtos tarpvalstybinės ir nacionalinės tarpbankinės rinkos yra svarbios gerai veikiančioms finansų sistemoms. Neprižiūrimos tarpbankinės pozicijos gali sukelti domino efektą. Paprastai tarpbankinė skolinimo rinka prisideda prie finansų rinkų efektyvumo, ji atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant likvidumą visai finansų sistemai. Būtent šioje rinkoje, bankai skolinasi ir skolina lėšas tarpusavyje, taip suteikdami likvidžias lėšas kitam bankui kuriam tuo metu reikia. Tačiau tarpbankinės paskolų rinkos yra neapdraustos, tokiu būdu jų poveikis skolininkams yra didelis, nes jie yra neapsaugoti. Darbe sprendžiama problema – kaip teisingai vertinti valstybės tarpbankinę rinką, jos sandorius, ir kaip jie priklauso nuo kitų finansinių rinkų. Tyrimo objektas – 2008-2010 m. Lietuvos finansinių institucijų tarpbankiniai sandoriai. Tyrimo tikslas – atlikti vidutinių tarpbankinių skolinimo sandorių sumų Lietuvoje 2008 – 2011 metais ekonometrinę analizę ir atlikti prognozę. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, išsikelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti finansinių institucijų veiklos įtaką ekonomikai. 2. Išnagrinėti finansinių institucijų priežiūros ypatumus. 3. Išanalizuoti finansinių institucijų sisteminės rizikos valdymo teorinius ir empirinius tyrimus. 4. Išanalizuoti veiksnius, kurie daro įtaką vidutinėms tarpbankinio skolinimo sandorių sumoms. 5. Sudaryti vidutinių tarpbankinio skolinimo sandorių sumų Lietuvoje ekonometrinį modelį. Šiame darbe iškeltos hipotezės: 1. Tarpbankinių sandorių... [toliau žr. visą tekstą] / Strong cross border and national interbank market are important for well-functioning financial systems. Unsupervised interbank exposures may lead to a domino effect. Usually interbank lending market is contributing to the efficiency of financial markets, it plays an important role in the market to ensure liquidity in the financial system as a whole. In this market, banks borrow and lend money among themselves, and providing liquidity to another bank which at the time of need. However, the interbank lending markets are not covered, so their impact on borrowers is high, because they are ex-posed. Main problem of final master’s work - how to correctly assess the state inter-bank market, the transactions and how they depend on other financial markets. The object of research – 2008-2010 Li-thuanian financial institutions' interbank transactions. The purpose of work – a medium-sized inter-bank lending transactions in amounts of Lithuania 2008 - 2011 was an econometric analysis and estimates. Tasks of the work: 1. Analyze the financial institutions in the economy. 2. Examine the features of supervision of financial institutions. 3. Analyze the financial institution of systemic risk management theory and em-pirical research. 4. Analyze the factors that influence medium-sized inter-bank lending transaction amounts. 5. Develop a medium-sized inter-bank lending transactions in Lithuania amounts of an eco-nometric model. The hypothesis of the paper: 1. Volume of interbank transactions... [to full text]

Šiame darbe siekiama ištirti paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms taikymo ypatumus naujose Europos Sąjungos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Darbe atskleidžiami paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) teoriniai aspektai, analizuojamos šiuolaikinės TUI tendencijos, keliamos hipotezės apie atskirų šalių teikiamas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms ir jų patrauklumą. Šioms hipotezėms patvirtinti ar paneigti vykdomas dviejų etapų tyrimas, kuriuo parodoma, kiek apskritai ir kokias paskatas teikia pasirinktos šalys, taip pat nustatomi paskatų tiesioginėms užsienio investicijoms reitingai, kuriais parodomas skirtingas kiekvienos šalies teikiamų paskatų patrauklumas. Tyrimo rezultatai parodė, jog visos nagrinėjamos šalys teikia skirtingas paskatas tiesioginėms užsienio investicijoms. Įvertinus šalis pagal suminį paskatų investicijoms reitingą, patraukliausios šalys investuotojams yra Vengrija, Rumunija, Latvija. Galiausiai pateikti atlikto tyrimo ribotumai bei rekomendacijos tolesniems šios srities tyrimams. / This paper deals with analyzing investment incentives for foreign direct investment (FDI) concentrating on new European Union countries’ practices (Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, Hungary, Slovakia, Czech Republic and Romania). Firstly, the theoretical aspects of FDI incentives are described, then modern trends of FDI are examined and hypotheses about the range and attractiveness of investment incentives in selected countries are formulated. In order to confirm these hypotheses, the carried out research is divided into two stages, where quantity and variety of investment incentives is estimated and summary score of FDI incentives’ attractiveness is attributed to each country, showing how much the incentives’ system is well-favoured by investors. The results of the research identifies a wide range of investment incentives that are currently offered in new EU countries. Also, in conformity with the attributed summary score of FDI incentives, the most attractive countries are Hungary, Romania and Latvia. Finally, the limitations of this research and recommendations for further studies are presented.