Galvos smegenų pilnavertiškam funkcionavimui turi būti palaikoma optimali galvos smegenų kraujotaka ir įsotinimas deguonimi. Darbo tikslas - nustatyti ir palyginti galvos smegenų kraujotakos pokyčius neurochirurginių operacijų metu naudojant sevofluraną ir propofolį. Mokslinio darbo tikslui pasiekti nustatyti uždaviniai: nustatyti galvos smegenų kraujotakos pokyčius transkranijiniu ultragarsiniu doplerografu matuojant vidurinės smegenų arterijos kraujo tėkmės greitį viršpadangtinių galvos smegenų navikų ir galvos smegenų arterinių aneurizmų operacijų metu bei operuojant ligonius, neturinčius galvos smegenų susirgimų (kontrolinė grupė); palyginti galvos smegenų kraujotakos pokyčius viršpadangtinių galvos smegenų navikų šalinimo operacijų metu naudojant sevofluraną ir propofolį; palyginti galvos smegenų kraujotakos pokyčius sevoflurano anestezijoje atliekant galvos smegenų navikų šalinimo, arterinių aneurizmų išjungimo operacijas ir operuojant ligonius, neturinčius galvos smegenų susirgimų (kontrolinė grupė); nustatyti ir palyginti sisteminės kraujotakos pokyčius bei įvertinti ir palyginti ligonių būklę po neurochirurginių operacijų naudojant sevofluraną ir propofolį. Klinikinio tyrimo metu ištirta 260 ligonnių. Nustatyta, kad bendrosios anestezijos palaikymui, atliekant neurochirurgines operacijas, sevofluranas gali būti naudojamas taip pat saugiai, kaip ir propofolis. Sevofluranas, naudojamas dozėmis iki 2,0 proc. tūrio iškvėpiamose dujose chirurginiam anestezijos gyliui... [toliau žr. visą tekstą] / Optimal cerebrovascular circulation and oxygen saturation must be maintained for full cerebral functioning. The aim of the study is to determine the changes of the cerebral circulation during supratentorial tumour resection or cerebral arterial aneurysm clipping surgery under sevoflurane and propofol anaesthesia. The following objectives were established: to determine and evaluate changes of the cerebral circulation by measurements of cerebral blood flow velocity in the middle cerebral artery using transcranial Doppler ultrasonography during supratentorial brain tumour resection or cerebral arterial aneurysm clipping surgery or operations for patients without cerebral pathology (control group); to compare the changes of the cerebral circulation during supratentorial brain tumour resection surgery under sevoflurane and propofol anaesthesia; to compare the changes of the cerebral circulation during supratentorial brain tumour resection, cerebral arterial aneurysm clipping or operations for patients without cerebral pathology (control group) under sevoflurane anaesthesia; to determine and compare the changes of the systemic hemodynamic during neurosurgery under sevoflurane and propofol anaesthesia; to determine and compare recovery period after sevoflurane and propofol anaesthesia.After giving written informed consent 260 eligible patients were enrolled in the study. The obtained results showed, that sevoflurane can be used as safely as propofol for maintaining general... [to full text]

The aim of the study: by historical and prospective cohort studies to investigate the validity of postconcussion syndrome as a useful clinical entity in adults. The objectives of the study: 1. To determine the prevalence and degree of headache, dizziness and cognitive dysfunction as well as headache diagnoses after concussion and in controls with minor non-head injuries 2-3 years after the trauma and to make a comparison of these symptoms in both groups. 2. To evaluate the degree of all other symptoms attributed to the postconcussion syndrome 2-3 years after concussion and to compare it with the degree of the same symptoms experienced by controls. 3. To determine the prevalence and duration of acute posttraumatic headache. 4. To determine the prevalence and degree of symptoms of the postconcussion syndrome after concussion and in controls 3 months and 1 year after the trauma and to make a comparison of these symptoms in both groups. 5. To compare the severity of symptoms 1 year after the trauma between concussion patients and controls in relation to marital status and education. 6. To evaluate the influence of duration of unconsciousness and anterograde amnesia on the severity of headache and cognitive dysfunction. The present study was unable to confirm the concept of the postconcussion syndrome as a useful diagnostic entity. The postconcussion syndrome has therefore little validity.

The scientific problem of the study Brain concussion is the most common subtype of the post-concussion syndrome in childhood. This is a mild traumatic brain injury that accounts for 80-90℅ of all cases. Individuals who have sustained brain concussion, i.e. mild traumatic brain injury, frequently complain of various symptoms that are commonly defined as the post-concussion syndrome. Such symptoms are headache, dizziness, nausea, attention disorders, memory problems, sleep disturbances, learning problems, fatigue, emotional instability, mood changes, anxiety, fear, etc. – all of these are defined in the International Classification of Diseases. The symptoms of the post-concussion syndrome are non-specific and subjective. Some patients indicate similar symptoms even without having experienced head injury; these symptoms can occur in the presence of other health disorders, such as the fatigue syndrome, neurasthenia, hyperactivity and attention disorders, as well as in cases of anxiety, mood and emotional disorders, and depression. During the last 25 years, over 500 articles on mild traumatic brain injury have been published in psychological literature, and a similar number of publications in medical literature. The results of scientific studies are quite different, and the variety of the results is still inciting heated scientific debates. Some researchers insist that brain concussion has long-tern sequelae. On the other hand, an opinion has emerged that even if... [to full text]

Tyrimo tikslas: Veiksnių, įtakojančių kineziterapijos efektyvumą, sergantiesiems GSI, ankstyvuoju ligos laikotarpiu, nustatymas. Kontingentas. Tyrimas buvo atliktas Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) neurologijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 25 ligoniai (17 moterų ir 8 vyrai), kuriems buvo diagnozuotas išeminis galvos smegenų insultas, ūmus ligos laikotarpis. Reabilitologas buvo paskyręs kineziterapiją. Tyrimas buvo atliekamas 2007 m. spalio – 2008 kovo mėn. Pacientai vidutiniškai skyriuje praleido 14 dienų. Tiriamieji buvo suskirstyti į keletą grupių: pagal lytį – vyrai ir moterys, pagal amžių – 50-69 bei 70-87 metų, bei pagal galvos smegenų pusrutulio pažeidimo pusę – kairės ir dešinės. Tyrimo metodai. Reabilitacijos veiksmingumui vertinti pasirinkta paciento bendros funkcinės būklės ( Bartelio indeksas), motorinės funkcijos (Rivermedo judesių įvertinimo skalė), bei pažintinių funkcijų (Trumpas protinės būklės tyrimo testas) pokytis po reabilitacijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad ankstyva sergančiųjų galvos smegenų insultu kineziterapija statistiškai reikšmingai pagerino pacientų bendrąją funkcinę būklę, motorinę funkciją bei pažintines funkcijas visose grupėse (pagal amžių, lytį ir galvos smegenų pažeidimo pusę)(p<0,05). Tačiau statistiškai reikšminga lyties, amžiaus, bei galvos smegenų pažeidimo pusės įtaka bendrai funkcinei būklei, motorinei, bei pažintinėms funkcijoms nenustatyta, kaip manoma dėl mažo tiriamųjų skaičiaus. / Aim of the research: Establishment of factors influencing the effectiveness of physiotherapy of people sick with stroke in the early period of illness. Contingent. The research was performed in the Division of Neurology of Kaunas University of Medicine Hospital. 25 patients took part in the research (17 women and 8 men) with the diagnosis of (išeminis) stroke, acute period of the illness. The rehabilitation physician had prescribed physiotherapy. The research was performed in October 2007 – March 2008. The patients spent in the Section on the average 14 days. The exploratory people were divided into several groups: according to the sex – men and women, according to the age – 50-69 and 70-87 years old, and according to the side of the hemisphere of head brains affection – left and right. Methods of the research. In order to evaluate the effectiveness of rehabilitation the alteration of patent’s general state (Barthel Index), motor functions (Rivermead Motor Assessment scale) and cognitive functions (Mini-Mental State Examination) after the rehabilitation were chosen. The results of the research have shown that the early physiotherapy of people sick with stroke statistically significantly improved patients’ general functional state, motor function and cognitive function in all groups (according to the age, sex and the side of the hemisphere of head brains affection) (p<0,05). However statistically significant influence of age, sex and the side of the hemisphere of head... [to full text]

Tyrimo tikslas. Palyginti eisenos atsigavimą asmenims, patyrusiems trauminį galvos smegenų sužalojimą (TGSS) ar galvos smegenų infarktą (GSI), pirmajame reabilitacijos etape taikant kineziterapiją. Tyrimo uždaviniai.1) Įvertinti asmenų, patyrusių TGSS ar GSI, protinę būklę ir mobilumą prieš ir po kineziterapijos; 2) Įvertinti asmenų, patyrusių TGSS, eiseną taikant kineziterapiją pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje; 3) Įvertinti asmenų, patyrusių GSI, eiseną taikant kineziterapiją pirmojo reabilitacijos etapo pradžioje ir pabaigoje; 4) Įvertinti asmenų, patyrusių TGSS ar GSI, proto būklės ir mobilumo atsigavimo įtaką eisenos atsigavimui, taikant kineziterapiją. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 60 asmenų: 30 asmenų, patyrusių TGSS, ir 30 asmenų, patyrusių GSI. Visiems tiriamiesiems buvo sutrikusi eisena. Vertinome tiriamųjų proto būklę pagal Trumpą Proto Būklės Tyrimo Testą, (TPBVT), mobilumą pagal Rivermead’o mobilumo indeksą (Rivermead Mobility Index) ir eiseną pagal Dinaminį Eisenos Indeksą (Dynamic Gait Index). Rezultatai skaičiuoti atliekant matematinę statistinę analizę. Visiems tiriamiesiems buvo taikoma kineziterapija siekiant eisenos atsigavimo. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad taikant kineziterapiją pagerėjo proto būklė, mobilumas ir eisena abiejose tiriamųjų grupėse. Atlikus asmenų po TGSS ar GSI proto būklės, mobilumo ir eisenos palyginamąją analizę, gavome, kad kineziterapija turi teigiamą įtaką abiejų grupių proto būklės, mobilumo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim. To compare gait recovery of individuals after Traumatic Brain Injury (TBI) or Ischemic Brain Stroke (IBS) using Physical Therapy during first rehabilitation stage. The tasks were: 1) To evaluate individuals after TBI or IBS mental state and mobility before and after Physical Therapy. 2) To evaluate individuals gait after TBI before and after Physical Therapy during first rehabilitation state. 3) To evaluate individuals gait after IBS before and after Physical Therapy during first rehabilitation state. 4) To find correlation between mental state, mobility and gait recovery of individuals after TBI or IBS using Physical Therapy. Methods and Material. In this study there were 60 persons participated: 30 after TBI and 30 after IBS. All patients had gait disorders. We evaluated mental state using Mini Mental State Examine (MMSE), mobility using Rivermead Mobility Index (RMI) and gait using Dynamic Gait Index. The results were calculated using mathematical statistical analysis. All patients received Physical Therapy to improve their gait. Results. The results showed significant mental state, mobility and gait recovery after Physical Therapy in both groups. Comparative analysis of persons after TBI or IBS mental state, mobility and gait showed that Physical Therapy has a statistically significant influence on mental state, mobility and gait recovery in both groups. We found correlation between mental state, mobility and gait recovery for patients after TBI or IBS. Gait... [to full text]

Šiuo metu reabilitacijos įstaigose trūksta paprastų tikslių instrumentinių tyrimų GSI patyrusių pacientų raumenų jėgai matuoti. Svarbu išsiaiškinti, ar instrumentiniai tyrimai naudingi galvos smegenų insultą patyrusiųjų funkcijų atgavimo prognozei. Tyrimo objektas. Galvos smegenų insultu sergančiųjų apatinių galūnių jėgos deficitas (JD). Tyrimo tikslas buvo įvertinti dinamometrinių parametrų informatyvumą galvos smegenų insulto pažeistos motorinės funkcijos atgavimo prognozei. Tiriamųjų kontingentą sudarė 59-73 metų vyrai ir moterys (n=24) sergantys galvos smegenų insultu. Tiriamieji atrinkti naudojantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos pripažintu Barthel indeksu, kuris skirtas vertinti paciento savarankiškumą bei pagal mini mąstymo testą, skirtą protiniam sutrikimui nustatyti. Testavimai buvo atliekami standartinio gydymo laikotarpio reabilitacijos įstaigoje pradžioje bei pabaigoje. Tiriamieji testuoti raumenų jėgos testavimui naudojant manualinį dinamometrą bei Reese NB (2005) “Muscle and sensory testing” protokolą. Buvo registruojamas abiejų kūno pusių maksimalus blauzdos lenkiamųjų, blauzdos tiesiamųjų, pėdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos dydis. Be šių matavimų, tiriamieji turėjo atlikti atsistojimo-atsisėdimo testą. Visų tirtųjų raumenų jėga reabilitacijos pradžioje buvo asimetriška lyginant sveikąją bei pažeistąją kūno puses. Visų tirtų apatinių galūnių raumenų jėgos dydžio vidurkis abiejose kūno pusėse reabilitacijos pabaigoje reikšmingai padidėjo lyginant... [toliau žr. visą tekstą] / There are not enough simple apparatus methods for the brain stroke suffers strength testing. It is useful to assess if apparatus methods are informative for the brain stroke suffers diaganostic. Subject of the study. Brain stroke suffers strength deficit of lower extremities. Aim. To assess the usefulness of the dynamometric parameters on the prognosis of recovering motor function after stroke. Subjects comprised males men and women aged 59-73 (n=24) with brain stroke. Subjects to be studied were selected according to the Barthel index acknowledged by the World Health Organization; this index is intended to assess patient’s self-dependence. Measurements were taken at a rehabilitation institution in the beginning and at the end of the standard treatment period. The researched people’s muscle strength was tested with a manual dynamometer on a protocol by Reese NB (2005) “Muscle and Sensory Testing”. Maximum values of knee flexors, knee extensors and foot flexor muscles (both dorsal and plantar flexion) of both sides of the body were analyzed. Besides these measurements, a stand-sit test was carried out. In the beginning of the rehabilitation, lower extremities’ muscle strength was asymmetric bilaterally in all of the recruited patients. At the end of the rehabilitation, muscle strength of both sides of the body increased significantly in comparison with the initial value (p<0.05). Muscle strength of the affected side of the body increased more markedly than that of the... [to full text]

Galvos smegenų insultas dėl aukštų mirtingumo ir ilgalaikio neįgalumo rodiklių išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Didelei daliai sergančiųjų galvos smegenų insultu išlieka judėjimo, apsitarnavimo, pažinimo funkcijų sutrikimų, kurie blogina jų gyvenimo pilnatvę. Ligonių, ištiktų galvos smegenų insulto, funkcinės būklės atsigavimas yra skirtingas, todėl labai svarbu nustatyti veiksnius, kurie gali turėti įtakos reabilitacijos efektyvumui. Darbo tikslas: įvertinti veiksnius, turinčius įtakos ligonių, patyrusių galvos smegenų insultą, reabilitacijos efektyvumui antrajame reabilitacijos etape ir nustatyti jų prognozinę vertę. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti galvos smegenų insultą patyrusių asmenų klinikinę ir bendrą funkcinę būklę bei susijusių su motorika ir pažinimo funkcijomis gebėjimų sutrikimus ir jų kitimą antrajame reabilitacijos etape. 2. Įvertinti kompleksinės reabilitacijos efektyvumą antrajame reabilitacijos etape priklausomai nuo ligonių amžiaus, lyties, insulto pobūdžio, galvos smegenų pažeidimo lokalizacijos ir insulto sunkumo. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos reabilitacijos efektyvumui ir jų prognozinę vertę. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad vyresnis amžius, kairiojo galvos smegenų pusrutulio pažeidimas ir sunkesnė neurologinė būklė antrojo reabilitacijos etapo pradžioje turi reikšmingos įtakos funkcinės būklės sunkumui antrojo reabilitacijos etapo pabaigoje. Įrodyta, kad sunkūs motorikos... [toliau žr. visą tekstą] / Stroke is one of the most relevant public health issues due to high mortality and long-lasting disability rates around the world and in Lithuania. As a consequence, stroke patients stay with such functional disorders as motoric, self-care, and cognitive dysfunctions, that impair their life satisfaction. Complex rehabilitation improves functional status in stroke patients. However, the recovery of functional status in stroke patients is different even if stroke diagnosis is the same. Aim of the study: to establish factors, influencing the effectiveness of second stage rehabilitation, and to evaluate their predictive value in stroke patients. Goals of the study: 1. to evaluate clinical and functional status, motoric and cognitive dysfunctions and its dynamics during second stage rehabilitation in stroke patients; 2. to establish the effectiveness of complex second stage rehabilitation depending on patients' age, gender, type of stroke, damage localization, and severity of stroke; 3. to establish the factors, influencing the effectiveness of rehabilitation and to evaluate their predictive value in stroke patients. Our study demonstrated, that older age, damage in left brain hemisphere, and severity of neurologic condition as measured at baseline all are related with subsequent functional status at the end of second stage rehabilitation. The study investigated, that low rehabilitation effectiveness during second stage rehabilitation on general functional status is predicted... [to full text]

Šio darbo tikslas – įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, prisitaikymą namuose pirmąją savaitę po reabilitacijos. Tyrimo uždaviniai: įvertinti pacientų, persirgusių galvos smegenų insultu, kasdienes veiklos sutrikimus išvykstant iš reabilitacijos; įvertinti veiklos sutrikimus namų aplinkoje pirmą savaitę po reabilitacijos; įvertinti veiklos sutrikimus namų aplinkoje, priklausomai nuo lyties, amžiaus, susirgimo pobūdžio ir gyvenamosios aplinkos. Tyrimas buvo atliktas VšĮ Šiaulių Apskrities Ligoninės, Fizinės medicinos ir reabilitacijos II-ame skyriuje ir pacientų namuose 2009-09 – 2010-02 mėn. Tyrime dalyvavo 55 pacientai, persirgę galvos smegenų insultu. Iš jų 36 (65,5%) moterys ir 19(34,5%) vyrai, amžiaus vidurkis 63,3±10,6 metų. 31 (65,9%) moteris persirgo smegenų infarktu ir 5 (62,5%) hemoragija. 16 (34,5%) vyrų persirgo smegenų infarktų ir 3(37,5) hemoragija. Pacientai buvo apklausti reabilitacijos pabaigoje ir pirmą savaitę po reabilitacijos namuose naudojant Kanadietišką Veiklos Vertinimo Testą (KVVT). Reabilitacijos pabaigoje buvo apklausti 55 pacientai, namuose atklausti 37 pacientai, su 18 pacientų nepavyko susisiekti. Vertinant veiklos sutrikimus KVVT, reabilitacijos pabaigoje, pacientai dažniausiai įvardino apsitarnavimo 62%, produktyviosios veiklos 22% ir laisvalaikio 16% veiklos sutrikimus. Reabilitacijos pabaigoje veiklos atlikimas ir pasitenkinimas atliekama veikla buvo sutrikę. Moterys veiklos atlikimą vidutiniškai įvertino 4,9±1,2 balais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is: to evaluate adjustment at home firs weak after rehabilitation of the persons who suffer from stroke. The objectives of the research are: to evaluate the functional state and disorders of activity of patients who suffer from stroke at the end of rehabilitation; to evaluate the functional state and disorders of activity of patients who suffer from stroke at home; to evaluate the adjustment at home according to the sex, age, the nature of the disease and living environment. The research took place at a Šiauliai Comunity Hospital, Physical medicine and rehabilitation II-nd inpations departments in 2009-09 – 2010-02. 55 patients were examined. 19(34,5%) men and 36(65,6%) women took part in the research. average of age 63,3±10,6 year. 3(5,45%) men had a hemoragia and 16(29,1%) men had an ishemic stroke. 31(56,4%) women had an ishemic stroke and 5(9,1%) women had a hemoragia. Patiens was evaluate at the end of rehabilitation ant first weak after rehanilitation at home using Cannadian Occupational Performance Measure (COPM). 55 patient was evaluate at the end of rehabilitation, 37 petiens was evaluate at home ant with 18 patient could not be contacted. Evaluated activities disorder with COPM, patient usualy named self care 62%, productive activity 22% and leasure 16% activities disorder. Women performance average evaluate 4,9±1,2 point out of 10 possible points according to the COPM at the end of rehabilitation... [to full text]

The object of research: costs of physiotherapy’s services of stroke patients. The head stroke is the one main cause of disability, independency and social habits. Constantly the increasing number of stroke patients and the increasing cost of stroke treatment and rehabilitation are the main causes of great economical costs. Physiotherapy is one of the main rehabilitation methods, helps to reestablish the disordered functions and reach independency. Health’s functionary of Lithuania attitude towards physiotherapy is incomplete: not established new workplaces, unwarranted the individual physiotherapy, suffer the quality of patients’ treatment and daily life. We think that physiotherapy valuations are incomplete in our health care system and not reflect its real worth. So the aim of this research is to evaluate the costs of physiotherapy of stroke patients. The tasks to reach the aim of this study were: 1) to analyze the structure of physiotherapy valuations; 2) to estimate the valuations of physiotherapy in inpatient, outpatient hospital care and in rehabilitation centre; 3) to compare the real valuations of physiotherapy with norms of the Ministry of Health. The research was performed in neurological, rehabilitation departments of Kaunas Second clinical hospital and in Kaunas Šilainiai polyclinic. In the research took part stroke patients, who were treating in neurological, rehabilitation and outpatient care departments in the year 2005. There were analyzed the documentation... [to full text]

Kineziterapijos ir ciklinės treniruotės poveikis asmenų savarankiškumui ir mobilumui ankstyvuoju reabilitacijos periodu po galvos smegenų insulto Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kineziterapija yra efektyvi reabilituojant pacientus po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Atlikti įvairūs kineziterapijos efektyvumą analizuojantys tyrimai naudojant paprasčiausias kineziterapijos priemones bei sudėtingus aparatus įvairiais periodais pacientams po insulto. Tačiau ne visada siūlomi metodai buvo efektyvūs, nepakankamai nagrinėti metodai gerinantys pacientų pusiausvyros ir ėjimo funkcijas ankstyvuoju reabilitacijos periodu po insulto. Išlieka aktuali naujų metodikų paieškos problema, kaip pagreitinti pusiausvyros ir ėjimo funkcijų atsigavimą bei sutrumpinti pacientams po galvos smegenų insulto reabilitacijos periodą. Tyrimo metu taikytas Bobath‘o metodikos ir veloergometro treniruotės derinys pacientams po galvos smegenų insulto ankstyvuoju reabilitacijos periodu. Treniruotė veloergometru pasirinkta todėl, kad juo atliekamas dinaminis, bilateralinis veiksmas daug kuo panašus į ėjimą, tačiau yra saugesnis ir gali būti pradėtas taikyti ankstyvuoju periodu po insulto. Be to, šis metodas pagreitina kompensacinius mechanizmus. Įvertinta, kad kineziterapijos programa, kurios metu buvo taikoma Bobath‘o metodika ir ciklinė treniruotė, labiau veikė asmenų po galvos smegenų infarkto savarankiškumą, pusiausvyrą ir ėjimą negu programa, kurios metu buvo taikoma tik Bobath‘o metodika (p<0,05)... [toliau žr. visą tekstą] / That physical therapy is effective working with patients after cerebrovascular disease has for long been proved by research, but which methods works most effectively and should be widely applied are still in discussion. The research found that the traditional physical therapy is not sufficient quickly restore the balance and walk function. Scientists searching for new methods but not always the proposed methods are effective; there are some contradictory opinions in the literature. Actual problem for new methods searching how quicken balance and gait recovery and reduce rehabilitation period for patients after stroke still remains. We used combination of physical therapy program based on principles of Bobath and training with bicycle ergometer for patients in early period following stroke. This kind of cyclical training was chosen because it made a dynamic, bilateral action which has many similarities to walking, but is safer and can be performed when person is in early stage of motor recovery after the stroke. Also this method quickens compensatory mechanisms. We evaluated that complex physical therapy program based on Bobath method principles with cyclic training statistically significantly more influenced patients after brain infarction independence, balance and gait than the program based on Bobath method principles alone (p<0,05). Our research shows that patient’s after stroke independence, balance and gait was influenced by patient’s age, gender, functional status and... [to full text]