SANTRAUKA Magistro darbe aptariama individualių darbo ginčų nagrinėjimo ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ypatumai. Darbo ginčai kyla tarp svarbiausių socialinių partnerių - darbuotojo ir darbdavio. Darbdavys yra nepalyginamai pranašesnis socialiniu ir ekonominiu požiūriu nei darbuotojas, todėl egzistuoja viešasis interesas apsaugoti silpnesnę šalį. Darbo ginčų nagrinėjimas ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadijoje ypatumai yra specifiniai ir teoriniu, ir praktiniu aspektu, kuriuos būtina analizuoti. Šiame darbe remiamasi Lietuvos valstybės normine ir specialiąja literatūra, teismų praktika, bei siekiama aptarti esminius ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje ypatumus, pavyzdžiui darbo ginčų komisijos sudarymas, jos aktyvus vaidmuo priimant sprendimus ir jų vykdymas, bei sprendimų apskundimo tvarka. / Summary The peculiarities of the analysis of individual industrial disputes in the pretrial stage of analysis of disputes were discussed in this Master Thesis. The industrial disputes arise between the main social partners – an employee and an employer. The employer is undoubtedly superior to the employee in the social as well as the economical point of view. So, there is a public interest that protects the weaker side. The peculiarities of individual industrial disputes in the pretrial stage of analysis of disputes are specific ones in both – theoretical and in the practical aspects, so these peculiarities are necessary to be analysed. This work is based on Lithuanian standard and special literature as well as jurisprudence. Moreover, it was pursued to discuss the essential peculiarities of the disputes in the pretrial stage, for example, the decision-making, execution as well as the appeal.

Lietuvoje individualius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistema skirstoma į dvi grandis – ikiteisminę ir teisminę. Ikiteismine tvarka individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Darbo ginčų komisija – privaloma pirminė individualių darbo ginčų institucija. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtina kiekvieno individualaus darbo ginčo nagrinėjimo stadija. Tai, kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo 1940 metais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva mažiausiai reformavo ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką ir su tam tikrais pakeitimais ši tvarka galioja iki šiol. Pagrindinė ikiteisminės stadijos funkcija – šalis sutaikyti. Individualaus darbo ginčo išsprendimas ikiteisminėje stadijoje reiškia, jog pasiekiamas ikiteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taikinimo funkcijos realiai neįgyvendina. Į pirmą vietą yra iškeliamas ginčo išsprendimas, darbo ginčų komisija prilyginama teismui. Ikiteisminės individualių darbo ginčų institucijos teorijos ir praktikos lyginamoji apžvalga darbe atliekama analizuojant ikiteisminio individualių darbo ginčų nagrinėjimo istoriją, ikiteisminės stadijos... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the system which deals with the resolution of individual labour disputes can be divided into two segments: pretrial and juridical. During the pretrial stage, individual labour disputes are handled by labour disputes commissions which are established internally by companies, institutions and organizations. Labour dispute commission is an obligatory primary institution for handling individual labour disputes. Pretrial procedure is a mandatory stage of every individual labour dispute resolution. The fact that the law assigns certain categories of individual labour dispute as falling within direct competence of court is considered an exception to the common rule. Pretrial procedure for resolving individual labour disputes in Lithuania was established in 1940. After the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, the pretrial individual labour dispute resolution system did not undergo major reform, and therefore, with only slight changes, the same order prevails at present. The main function of the pretrial stage is to help the parties to reach settlement. When an individual labour dispute is resolved during the pretrial stage, it means that the goal of the pretrial procedure has been achieved: the conflict has been settled peacefully and without juridical intervention. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which regulate the pretrial individual labour dispute resolution procedure, do not implement the actual settlement of... [to full text]

Santrauka Lietuvoje individualius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistema skirstoma į dvi grandis – ikiteisminę ir teisminę. Ikiteismine tvarka individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Darbo ginčų komisija – privaloma pirminė individualių darbo ginčų institucija. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtina kiekvieno individualaus darbo ginčo nagrinėjimo stadija. Tai, kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo 1940 metais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva mažiausiai reformavo ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką ir su tam tikrais pakeitimais ši tvarka galioja iki šiol. Pagrindinė ikiteisminės stadijos funkcija – šalis sutaikyti. Individualaus darbo ginčo išsprendimas ikiteisminėje stadijoje reiškia, jog pasiekiamas ikiteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taikinimo funkcijos realiai neįgyvendina. Į pirmą vietą yra iškeliamas ginčo išsprendimas, darbo ginčų komisija prilyginama teismui. Ikiteisminės individualių darbo ginčų institucijos teorijos ir praktikos lyginamoji apžvalga darbe atliekama analizuojant ikiteisminio individualių darbo ginčų nagrinėjimo istoriją, ikiteisminės stadijos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Before-the-trial Institution of Individual Labor Conflicts: Comparative Review of Theory and Practice In Lithuania, the system which deals with the resolution of individual labour disputes can be divided into two segments: pretrial and juridical. During the pretrial stage, individual labour disputes are handled by labour disputes commissions which are established internally by companies, institutions and organizations. Labour dispute commission is an obligatory primary institution for handling individual labour disputes. Pretrial procedure is a mandatory stage of every individual labour dispute resolution. The fact that the law assigns certain categories of individual labour dispute as falling within direct competence of court is considered an exception to the common rule. Pretrial procedure for resolving individual labour disputes in Lithuania was established in 1940. After the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, the pretrial individual labour dispute resolution system did not undergo major reform, and therefore, with only slight changes, the same order prevails at present. The main function of the pretrial stage is to help the parties to reach settlement. When an individual labour dispute is resolved during the pretrial stage, it means that the goal of the pretrial procedure has been achieved: the conflict has been settled peacefully and without juridical intervention. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which... [to full text]

Darbo ginčų instituto ypatybes Magistro darbe išnagrinėtos darbo ginčų instituto ypatybės: instituto dualizmas darbo teisės šakos viduje bei tarpšakinis instituto dualizmui. Magistro darbe analizuojami elementai, per kuriuos pasireiškia darbo ginčų instituto šakinis dualizmas: darbo ginčų šalys, darbo ginčų turinys, darbo ginčų kilimo pradžia, darbo ginčų nagrinėjimo procedūros. Daroma išvada, kad nors darbo ginčų institutas pasižymi dualizmu, tačiau šiuolaikiniame visuomeniname gyvenime vyksta darbo ginčų sintezė, vienodėjimas. Darbo ginčų instituto tarpšakinis dualizmas tiriamas ir atskleidžiamas per tris aspektus: pirma, darbo ginčų instituto dvejopą –materialinį-procesinį-pobūdį, antra, darbo ginčų institutą reglamentuojančius principus (bendruosius teisės principus, civilinio proceso, darbo teisės principus bei specialiuosius darbo ginčų instituto principus). Pažymima, kad specialieji darbo ginčo instituto principai formuojami specifiniu būdu apjungiant darbo teisės ir civilinio proceso teisės. Specialūs darbo ginčų instituto principai detaliai ištiriami. trečia, darbo ginčų instituto procesinių normų dualizmą. Atsižvelgiant į išnagrinėtas darbo ginčų instituto ypatybes, pateikiamas teisinis esamo darbo ginčų instituto reglamentavimo vertinimas. / Distinctive features of labor disputes The final paper of Master analyzes the distinctive features of labor disputes: dualism of institute in the branch of labor law and dualism of institute between the branches of law. The final paper of Master analyses elements revealing dualism in the branch of labor law: the parties of labor dispute, the object of labor dispute, the origin of labor disputes and the procedures of labor disputes resolution. Drawing the conclusion that although dualism in the branch of labor law is the specific feature of labor disputes, nowadays labor disputes becoming more and more resemblance. The dualism of labor disputes between the branches of law are studied and displayed in three dimensions: Firstly, dual-nature (material and procedural) of the institute of labor disputes; Secondly, the principle regulating the institute (common law principles, principles of labor law, civil procedure and specific labor disputes principles). Indicating that the specific principles of labor law disputes are formulating integrating civil procedure and labor law principles in the specific way. These specific principles of labor law disputes are analyzed in detail; Thirdly, the dualism of procedural rule of the institute of labor law disputes. The labor dispute institute is legally assessed in accordance to distinctive features of the institute.

Baigiamajame darbe aptariamas neteisminis vartotojų ginčų sprendimo mechanizmas, dar žinomas kaip alternatyvus ginčų sprendimas. Europos Sąjunga, siekdama sukurti saugumu ir teisingumu grindžiamą erdvę, gerinant ir lengvinant vartotojų galimybes pasiekti teisingumą, skatina naudoti alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Magistro darbe išsamiai analizuojama mediacija, kaip alternatyvus vartotojų ginčų sprendimo būdas ir pagrindiniai šio ginčų sprendimo būdo probleminiai aspektai: mediacijos išlyga vartojimo sutartyse, ieškinio senaties terminų eigos sustabdymas, mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas, konfidencialumo užtikrinimo problema, mediacijos metu pasiektų susitarimų teisinė galia ir vykdymo galimybės. Mediacija tai konsensusu pagrįstas socialinio sutaikymo ir ginčų sprendimo būdas, kurio metu šalims bendradarbiaujant ginčą išspręsti padeda neturintis galios priimti įpareigojančio ginčo šalims sprendimo neutralus trečiasis asmuo. Siekiant, kad mediacija būtų efektyvi vartotojų ginčams nagrinėti, reikia užtikrinti, kad šis procesas išliktų lankstus, taip pat teisės aktais nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurie garantuoja proceso kokybę bei darnų susiejimą su teisinėmis procedūromis. Pažymėtina, kad didelį vaidmenį mediacijos procese užima mediatorius, kuris aktyviai vadovaudamas procesui, išlikdamas neutralus ir nešališkas, užtikrindamas šalių teisių apsaugą turi įtakos proceso efektyvumui. Be to, siekiant užtikrinti sąžiningą mediacijos procesą, reikia garantuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Out-of-court consumer dispute settlement, also known as alternative dispute resolution is the main object of research in this master work. European Union by striving to establish an area of freedom, security and justice, improving and facilitating better access to justice for consumers, has been active in promoting alternative dispute resolution. This master thesis analyses mediation as an alternative consumer dispute resolution process, discloses the main problematic aspects of this method: mediation clauses in consumer contracts, suspension of limitations periods, impartiality and neutrality of mediator, confidentiality of mediation, the legal power of the settlements, which are reached during the mediation process and the enforcement of such agreements. Mediation is a dispute resolution process based on consensus, where the parties to a dispute are assisted by the third neutral party, who is not authorized to take a binding decision, to reach and agreement on the settlement of the dispute. In order to make mediation effective for consumers, it is necessary to ensure the flexibility of the mediation process and a sound relationship between the mediation process and judicial proceedings, also to establish minimal criteria to ensure the quality of mediation. It should be also noted that an active role and participation of the mediator is essential in consumer disputes. In order to ensure fairness in mediation process is it necessary to guarantee the protection of consumer... [to full text]

SANTRAUKA Magistriniame darbe analizuojama socialinio konflikto samprata: pateikiama socialinio konflikto sąvoka, pagrindinės teorijos, socialinio konflikto priežastys, struktūra ir dinamika, socialinių konfliktų klasifikacija, jų funkcijos, pasekmės, sprendimo strategijos. Pagal pasirinktą darbo tikslą detaliai analizuojami darbo nesutarimai, ypatingai tie, kurie perauga į darbo ginčus ir yra nagrinėjami teisinėmis priemonėmis, aptariama metodų teisės ginčams nagrinėti samprata, jų privalumai ir trūkumai, nagrinėjami konkretūs darbo ginčų teisiniai reguliavimo būdai. Darbe analizuojamos socialinio konflikto sampratos, darbo konflikto ir darbo ginčo atskyrimo, darbo ginčų reguliavimo Lietuvoje problemos. Aptariami esminiai Lietuvos Respublikos DK numatyti darbo ginčų reguliavimo trūkumai, atkreipiamas dėmesys į vartojamų sąvokų nenuoseklumą, vientisos darbo ginčų reguliavimo priemonių sistemos nebuvimą. Taip pat aptariami Lietuvos Respublikos Seimui pateikti DK pakeitimai ir numatomos naujovės, susijusios su darbo ginčų sąvokų koregavimu, aiškesniu kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės ir dėl interesų atskyrimu, darbo ginčų nagrinėjimo metodų sistemos pakeitimais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad socialinių konfliktų tyrimas tampa vis labiau kompleksinis, mokslinis požiūris į patį socialinį konfliktą nuo pirmųjų tyrimų pradžios gerokai pakito: nuo visuomenės dezintegracijos veiksnio, socialinės aplinkos anomalijos iki integraciją ir identifikaciją lemiančio... [toliau žr. visą tekstą] / Social Conflicts: the Concept and Potential for Legal Regulation SUMMARY In the master work the conception of social conflict is analyzed: the concept of social conflict, the main ideas, the reasons, structure and dynamics of social conflict, the classification of social conflicts, their functions, results, strategies of solution are given. The odds of cross-purposes of work are particularly analyzed by the chosen purpose of work, mainly those which grow into contentions of work and are investigated by the legal means, the conception of methods for the investigation of the legal contentions, their merits and demerits are disputed, the particular ways of legal regulation of the contentions of work are analysed In the work the conceptions of social conflict, the problems of separation of the conflict of work, the contention of work and the regulating of contentions of work in Lithuania are analyzed. The main demerits of the contentions of work, which are intended in the Code of work of the Republic of Lithuania are disputed, the inconsequence of the used conceptions, the absence of solid system of means to regulate the contentions of work are noticed. Also the intended innovations and changes of the Code of work, proposed to the Seimas of Republic of Lithuania, connected with the correction of conceptions of contentions of work, the clearer separation of collective contentions of work due to the law and the interest, the changes of system of methods of investigation of the... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai skirstomi į dvi grandis: ikiteisminę ir teisminę. Ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reprezentuoja darbo ginčų komisijos. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtinas kiekvieno darbo ginčo etapas. Tai, kad įstatymas kai kurias ginčų kategorijas priskiria nagrinėti tiesiogiai teismams, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Jei individualus darbo ginčas išsprendžiamas darbo ginčų komisijoje, tai reiškia, kad pasiekiamas neteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Nors darbo ginčų komisijos tikslas – taikinti šalis, tačiau darbo ginčo nagrinėjimo tvarka neužtikrina taikinimo funkcijos, į pirmą vietą iškeliamas ginčo išsprendimas. Darbo ginčų nagrinėjimo neteisminėje stadijoje ypatumai atskleidžiami aptariant darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, prašymo nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, jo apskundimą ir vykdymą. / Individual labour disputes are solving in the two stages: pretrial and judicial. The labour disputes commissions represent the pretrial stage. The pretrial research is binding stage for the individual labour disputes. The part of individual labour disputes must be researched straight in the court, but it is the exception to the rule. When the dispute is settled in the labour disputes commission, it means that the dispute is settled peacefully and out of court. The main point of labour disputes commissions is to reconcile litigants, but the law do not secure this function, because the solving of labour dispute is in the first place. Peculiarities of research of individual labour disputes in the pretrial stage will be explained by analyzing the formation of labour disputes commission, hearing of application, making decision, appealing against the decision of commission ant enforcement of decision.

Magistriniame darbe yra nagrinėjamas mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas Lietuvoje, bei užsienio valstybėse. Siekiama nustatyti ar mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas Lietuvoje sudaro sąlygas pažeisti mokesčių mokėtojo pagrindines teises, kurias jis turi mokesčių administravime. Pateikiami pasiūlymai reglamentavimo trūkumams taisyti. Lietuvos mokesčių administravimo sistema nuolat patiria naujus, tikrovės keliamus iššūkius. Svarbiausias iš jų yra mokestinių pajamų didinimas skatinant savanorišką mokesčių mokėjimą. Tai galima pasiekti tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas pasitiki valstybe. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojo teisių apsaugą. Mokestinių ginčų teisena yra vienas iš teisinių mechanizmų, skirtų realizuoti mokesčių mokėtojo teisę į gynybą. Magistriniame darbe buvo iškelta hipotezė – mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas sudaro sąlygas pažeisti mokesčių mokėtojo teises. Magistrinį darbą sudaro įvadas, keturi skyriai, išvados ir pasiūlymai. Pirmame skyriuje nagrinėjamos pagrindinės sąvokos. Antras skyrius skirtas mokestinių teisės aktų analizei, siekiant nustatyti pagrindines mokesčių mokėtojo teises mokesčių administravime. Trečiame skyriuje yra atliekama lyginamoji Lietuvos ir pasirinktų užsienio valstybių pagrindinių mokesčių mokėtojo teisių reglamentavimo analizė. Ketvirtame skyriuje nagrinėjamas mokestinių ginčų teisenos reglamentavimas. Iškelta hipotezė pasitvirtino dalinai. Buvo nustatyta, kad mokestinių ginčų teiseną... [to full text] / There is analysis of regulations of taxing disputes’ legal proceedings in Lithuania and in foreign countries performed in this master’s study. The goal of the study is to find out if regulations of taxing disputes’ legal proceedings in Lithuania allow breach of the taxpayer’s rights, which are given him in administration of taxes. The suggestions how to improve the legal system are given as the conclusion of analysis. The Lithuanian administrative system of taxes has to improve constantly to be modern enough to satisfy the needs of changing reality. One of the most important challenges it faces is the motivation of taxpayers to pay taxes honestly. Only by achieving this destination it can ensure steady grow of taxing incomes of the national budget. That’s why the safeguard of the taxpayer’s rights’ is so important. Citizens are cooperative with the state when they trust it. There are couples of legal mechanisms which allow taxpayer to defend his rights. Taxing disputes’ legal proceedings is one of them.

Nepaliaujantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai teisės mokslininkus verčia spręsti klausimą dėl darbo santykių, tame tarpe ir konkrečiai darbo ginčų teisinio reglamentavimo kokybės, kadangi nuo to priklauso darbo teisės sistemos funkcionavimo efektyvumas. Darbe siekiama nustatyti darbo ginčų instituto vietą darbo teisės sistemoje, darbo ginčų, kaip darbo teisės sistemos dalies teisinio reglamentavimo specifiką ir atsakyti į iškeltą problemą: „Ar darbo ginčus reglamentuojančios teisės normos sudaro darbo teisės institutą, ar teisės pošakį?“. Darbe nagrinėjama teisės sistemos sandara, aiškinamasi, kokiu būdu išskiriami atskiri teisės sistemos elementai, analizuojama darbo ginčų kaip socialinių konfliktų samprata, teisinio reglamentavimo kilmė ir raida, aptariamos esminės darbo ginčų instituto ypatybės, t. y. tarpšakinis pobūdis, kuris pasireiškia specifiniu darbo ginčų instituto reglamentavimu Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso teisės normomis, taip pat darbo ginčų instituto padalijimas į dvi dalis: individualių ir kolektyvinių darbo ginčų, darbo ginčų instituto vaidmuo kitų darbo teisės institutų atžvilgiu, atsižvelgiama į užsienio valstybių teisinį reglamentavimą darbo ginčų srityje, trumpai paliečiant ir tarptautinį reglamentavimą. Tikslui pasiekti buvo atlikta darbo ginčus reguliuojančios pozityviosios teisės, taip pat ir teisės doktrinos analizė, didžiausią dėmesį skiriant atskirai individualiems darbo ginčams ir kolektyviniams darbo ginčams, susitelkiant ties... [toliau žr. visą tekstą] / The law academics are induced by endless changes in economical and social affairs to solve an issue concerning the employment relations, including in particular the issue on the quality of legal regulation on labour disputes, since the effectiveness of operation by labour law system depends on it. The objective of this work is to determine the position of an institute of labour disputes in the entire labour law system, the particularity of legal regulation in labour dispute as the part of labour law system, and to answer the raised issue: “Whether the labour law institute or the sub-branch in the law is composed by the legal norms regulating the labour dispute?”. This work research the structure of law system, by explaining how the individual elements of law system are distinguished, by analysing the conception of labour disputes as the social conflicts, the history and development of legal regulation, by discussing the main features of labour dispute institute, id est inter-branch nature, which is evidenced by specific legal regulation of labour dispute institute in the Labour Code and Civil Procedure Code, as well as the division of labour dispute institute in two parts: individual and collective labour disputes, the role of labour disputes institute towards the others labour law institutes, also by taking account of the legal regulation by foreign countries in the labour disputes area, by adverting the international legal regulation. For the objective to be accomplished... [to full text]