Magistro baigiamasis darbas skirtas ginčų, kylančių tarp vartotojų ir verslininkų, alternatyvaus sprendimo analizei. Darbo pradžioje nagrinėjama problemos, susijusios su alternatyvaus ginčų sprendimo (toliau - AGS) samprata, atskleidžiami AGS privalumai ir trūkumai, jo reikšmė vartotojų teisių gynimo sistemoje. Antroje darbo dalyje apžvelgiama atskirų AGS procedūrų įvairovė, jų ypatumai bei taikymo sąlygos, taip pat pateikiama šių procedūrų visumos (tame tarpe - jų klasifikacijų) analizė. Galiausiai yra gvildenamos neteisminiam vartotojų teisių gynimui esminės įtakos turėjusios Europos Sąjungos (toliau - ES) iniciatyvos, ES valstybių narių praktika, ir, įvertinus Lietuvoje vyraujančias tendencijas, jos institucinę ir įstatyminę bazę, atskleidžiamos problemos, su kuriomis susiduria mūsų valstybės vartotojai. Darbas aktualus ir naudingas tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje: kadangi AGS vartotojų teisių srityje Lietuvoje pakankamai naujas, tradicijų kol kas dar neturintis reiškinys, tyrimo rezultatai galės būti panaudoti ne tik gerosios praktikos kūrimui, veiksmingos teisinės duomenų bazės formavimui, bet ir problemų, su kuriomis susiduria AGS procedūras taikančios struktūros, sprendimui. Remiantis šiuo darbu, bus galima toliau tęsti ginčų, kylančių iš vartojimo sutarčių, alternatyvaus sprendimo analizę, jo teigiamų ir neigiamų savybių tyrimą. Atnaujinus statistinius duomenis, papildžius praktinių pavyzdžių sąrašą, priėmus naujus teisės aktus, jau galiojančius - pakeitus... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis is attributed to the analysis of alternative dispute resolution between consumers and businessmen. At the beginning of the thesis problems related to the alternative dispute resolution (hereinfather reffered to as the ADR) concept are researched, later on, advantages and disadvantages of ADR, its importance to consumer rights protection system are described. The second part of the thesis discusses the diversity of particular ADR procedures, their features and application possibilities, as well as provides the analysis of whole these procedures (including their classification). Finally, it provides European Union (hereinfather reffered to as the EU) initiatives substantially influenced the extrajudicial consumer rights protection, EU Member States‘ practice and challenges facing our state‘s consumers in accordance with the assessment of the prevailing trends in Lithuania, its institutional and legal framework. The thesis is relevant and useful at theoretical as well as at practical level, because ADR of consumer rights is new phenomenon with no traditions in Lithuania yet. Therefore, results of the research could be used not only in order to create good practice and to form effective juridical database, but also in order to deal with problems facing the structures that apply the ADR procedures. Based on this study, further improvements will be possible of the analysis of alternative resolution of disputes arising from consumers’ agreements, research of positive... [to full text]

Santykiuose, kuriose susiduria skirtingi šalių interesai, manytina, ginčai neišvengiami. Dėl nuolatinio ginčų egzistavimo bei sudėtingėjančių santykių, visuomenė ieško efektyvių jų sprendimo galimybių. Teisminis kilusių ginčų sprendimas yra paskutinė sprendimo stadija. Įvairių šalių įstatymai numato galimybę ir siūlo šalims, prieš kreipiantis į teismus, pabandyti tarpusavio ginčus išspręsti pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimais. Tiek mokslinėje literatūroje minimi, tiek įvairių užsienio šalių įstatymuose dažniausiai yra įtvirtinti trys alternatyvūs ginčo sprendimo būdai – taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Tačiau nei teisminis, nei alternatyvus ginčų sprendimas nėra universalus ir tinkantis visiems ginčams. Teigiama, kad tarpininkavimo metodas labiausiai tinkamas tais atvejais, kai be ginčo išsprendimo yra svarbu išlaikyti ar atkurti gerus ginčo šalių santykius, t. y. tarpininkavimas rekomenduojamas tais atvejais, kai ginčo šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Būtent tokie ir yra kolektyviniai darbo santykiai. Ir nors Lietuvos kolektyvinėje darbo teisėje tarpininkavimo institutas yra žinomas pakankamai neseniai, tuo tarpu užsienio valstybės žymiai seniau įtvirtinto galimybę kilusius kolektyvinius darbo ginčus spręsti pasitelkiant tarpininkavimą. Priešingai nei Lietuvos, kai kurių užsienio valstybių darbo teisės įtvirtinta ir dvi tarpininkavimo rūšis – privalomąjį ir teisminį tarpininkavimą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis privalomąjį ir teisminį... [toliau žr. visą tekstą] / It is thought that disputes are inevitable in relations where different interests of many parties meet. Due to the existence of disputes and relations that are becoming more complicated, society searches for effective ways of their settlement. Judicial settlement of the occurred disputes is the last stage of settlement. The laws of various countries foresee opportunities and offer the parties to try to employ alternative ways to settle the disputes emerging between them before applying to court. Both, scientific references describe and the laws of various foreign countries most often consolidate three alternative ways for dispute settlement – conciliation, mediation and arbitration. However, neither judicial nor alternative settlement of disputes is universal and suitable for all disputes. It is stated that the method of mediation is the most suitable in cases when in addition to the settlement of a dispute it is very important to maintain or restore good relations between the parties of a dispute, i.e. mediation is recommended in cases when the relations of the parties of the dispute are of continual character. These are the collective labour relations. The institute of mediation is known rather recently in Lithuanian collective labour law; meanwhile foreign countries have consolidated an opportunity to settle collective labour disputes by means of mediation rather long ago. Differently from Lithuania, the labour laws of some foreign countries consolidate two kinds of... [to full text]

Europos šalys tarpininkavimą pradėjo taikyti palyginus neseniai, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius šis alternatyvus ginčo sprendimo metodas sparčiai išplito ir tapo populiaria priemone kilusiems ginčams spręsti daugelyje valstybių. Atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimas susideda iš kelių stadijų bei skiriami tarpininkavimo stiliai, šiame darbe pateikiama keletas pavyzdžių. Priklausomai nuo to, ar tarpininkavimas yra privalomas etapas ginčui spręsti, yra skiriamas privalomas ir savanoriškas tarpininkavimas. Lietuvoje privalomasis tarpininkavimas netaikomas, Darbo kodekse įtvirtintas savanoriško tarpininkavimo modelis. Lietuvoje tarpininkavimo institutas įsitvirtino neseniai. Siekiant geriau išanalizuoti tarpininkavimą kaip kolektyvinių darbo ginčų sprendimo metodą Lietuvoje, šiame darbe taip pat pateikiama kolektyvinio darbo ginčo sąvoka bei trumpai aptariami kiti pozityvieji kolektyvinio darbo ginčo sprendimo metodai. Tarpininkavimo institutui būdingi požymiai – savanoriškumas, konfidencialumas, proceso lankstumas, šalių bendru sutarimu priimtas - sprendimas padeda jį atskirti nuo kitų ginčų sprendimo metodų ir skatina šalis kilusius ginčus spręsti pasitelkiant tarpininką ir taip išsaugoti gerus santykius ateityje. Tikėtina, jog abiejų šalių sutarimu priimtas susitarimas gali būti daug veiksmingesnis už prievarta grindžiamą teismo sprendimą. Dėl daugelio aspektų įvairiose šalyse skiriasi tarpininkavimo, kaip kolektyvinių darbo ginčo sprendimo metodo... [toliau žr. visą tekstą] / Most European countries became familiar with mediation process relatively recently, only in a last few decades this alternative labour disputes solving method became increasingly popular in majority of the countries. Considering that mediation process consists of a few different stages as well as multiple techniques in this research I am providing a few different scenarios. Depending if mediation is compulsory stage of dispute solving there are two types of mediation: compulsory or voluntary. In Lithuania compulsory mediation is not used in practice, only voluntary mediation process is approved by Labour Code. Only recently institute of mediation was established in Lithuania. In my article I am aiming to analyse mediation process as a tool of collective labour disputes solving in Lithuania as well as defining the nature of collective labour disputes and briefly describing other collective disputes solving methods. Certain rules need to be accomplished in order for mediation to be used, it has to be voluntary, confidential and flexible process acceptable by all parties involved in the dispute. Interestingly what makes mediation different to other dispute solving techniques is that mutual agreement must be reached in the course of the process, it encourages parties and organisations to use mediation as most, civilized and diplomatic way to solve the dispute to keep a professional working relationship. Many will agree that mutually reached agreement is more effective than a... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojama ginčo sprendimo organų jurisdikcija pagal 1982 m. JT Jūrų Teisės Konvenciją. Ši Konvencija nustato planetos jūrų ir vandenynų naudojimo teisinį rėžimą. Todėl, siekiant suderinti valstybių interesus ir pasiekti kiek įmanomą platesni Konvencijos pripažinimą, Konvencijos nuostatos dėl ginčo sprendimo procedūrų suteikia valstybėms laisvę rinktis pageidaujamas ginčo sprendinio procedūras ir platų spektrą pasirinkimo galimybių. Tačiau dėl šios aplinkybės Konvencijos nuostatos tapo labai sudėtingos ir apibrėžti ginčo sprendimo organų jurisdikciją tapo labai sudėtinga. Pirmiausia, Konvencijos nuostatos įtvirtina ginčo šalių savanoriško ginčo sprendimo prioritetą. Nepasiekus tokio sutarimo, pradeda veikti privalomos ginčo sprendimo procedūros, numatančios įpareigojančius sprendimus. Šiame darbe detaliai išanalizavus ginčo sprendimų procedūras, autorius konstatuoja, kad nors ir galima bendrais bruožais apibrėžti ginčo sprendimo organų jurisdikciją, tačiau tikslaus atsakymo dėl jurisdikcijos negalima pateikti abstrakčiai. Išvada, patvirtinanti darbo tezę yra tokia, kad į klausimą ar konkrečiu atveju atitinkamas teismas ar arbitražas turės jurisdikciją, gali atsakyti tik tas teismas ar arbitražas, išsamiai išnagrinėjęs visas bylos bei su bylos šalimis susijusias aplinkybes. / Present thesis aims to define jurisdiction of dispute settlement forums under the 1982 UN Convention on the Law of the Sea. The Convention embodies the regime-building conception for the two thirds of the planet, covered by the seas and oceans. Therefore in order to achieve high number of participating States in the Convention, it provides wide choice of dispute settlement procedures and freedom for the States Parties to choose their preferred means for dispute settlement. However this poses a problem of defining jurisdiction of the dispute settlement forums for the disputes under the Convention. First, it should be noted, the provisions of the Convention reflects the underlying view, that voluntary resolution of disputes are preferred. Where no such resolution has been reached, compulsory procedures, entailing binding decisions comes into play. Although the provisions of the Convention provides the framework to establish jurisdiction of the dispute settlement forum, the question whether the particular forum will have jurisdiction, could not be answered in abstract. Hence the author concludes that final answer whether particular dispute settlement forum under the Convention will have jurisdiction or not could be given only by that forum after thoroughly consideration on the merits of the dispute and legal relations of the dispute parties.

Konfliktai egzistuoja tiek, kiek ir pati visuomenė, tačiau dar niekam nepavyko atrasti tobulo mechanizmo jiems spręsti. Iš daugelio alternatyvių ginčų sprendimo būdų šiame darbe autorius nagrinėja tik vieną – mediaciją – į interesus nukreiptą konflikto sprendimo procesą, kurio metu neutralus ir nešališkas asmuo skatina ir padeda konfliktuojančioms šalims pasiekti jas abi tenkinantį sprendimą. Didelės išlaidos ir sprendimų priėmimo vilkinimas asocijuojasi su teisminiu civilinių bylų nagrinėjimu. Todėl žmonėms reikia naujo būdo, įgalinančio spręsti ginčus daug efektyviau. Vis labiau pripažįstama, kad būtent mediacija padeda išsaugoti tarpusavio santykius, nustatyti tikrąsias ginčo priežastis, jaustis vertinamiems teisingai ir sąžiningai, su pagarba ir nepažeidžiant asmens orumo. Tai pavyksta dėl keleto esminių priežasčių. Pirma, taikant mediaciją nenustatinėjama kaltė ar nekaltumas. Antra, šalys yra lygios, ir pačios nusprendžia, koks sprendimas geriausias. Trečia, teismo procesas šalims yra įtemptas, tuo tarpu mediacijoje nėra trikdančių formalumų. Lietuvoje prielaidos mediacijai atsirado tik 2003-01-01 įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui. Taikant mediaciją gali būti sprendžiami iš esmės daugiausia civiliniai ginčai kylantys iš šeimos, rangos, nuomos, darbo santykių, taip pat komerciniai ginčai, nesutarimai tarp kaimynų ir bendruomenių, vartotojų ir verslininkų, privataus kaltinimo bylos, ginčai dėl intelektinės nuosavybės ir kt. Nepaisant to, kad kol kas nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicts exist as long as all society, but nobody could devise a perfect mechanism for resolving their disputes. Of all the existing methods of alternative dispute resolution, in this job author will speak only about the one – mediation - an informal method of dispute resolution, in which a neutral third party, the mediator, attempts to assist the parties in finding resolution to their problem through the mediation process. The high cost and long delays is associating with trial of civil matters. That’s way human needs the new way, which could help them to resolve conflicts more effectively. More and more we recognize the mediation as a process for saving relationship, finding the main reasons of dispute, also people are treated with respect in this procedure, they can save their dignity. There are some reasons for this point. First, mediation has no goal to find the guilty or innocence. The second, parties are equal and they can decide which settlement is the best in this situation. Third, litigation is always stressful, while mediation has no disconcerting formalism. Premises of mediation have come in Lithuania only with new Civil Code. By applying mediation can be resolved mostly civil matters as divorce, commercial treaties, employment. There is no direct regulation in Lithuanian domestic law, but we can find some regulations in various legal documents and international treaties. Direct procedure of mediation process is also not regulated, but the essential principles... [to full text]

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – tai pagrindinė Jungtinių Tautų Organizacijos teisminė institucija, nuolatinis teismas, kuris nagrinėja jam valstybių perduotus teisinius ginčus ir teikia Jungtinių Tautų institucijų bei kitų įgaliotų įstaigų prašymu konsultacines išvadas. Teismas gali nagrinėti ir spręsti ginčus tik tais atvejais, kai valstybės išreiškia sutikimą dėl jo jurisdikcijos. Toks sutikimas gali būti išreikštas tiesiogiai dėl tam tikro ginčo ar iš anksto tam tikroms ginčų rūšims; Tarptautinio Teisingumo Teismo Statutas taip pat nustato valstybių galimybę pripažinti Teismo privalomąją jurisdikciją vienašalėmis deklaracijomis su išlygomis ar be jų. Visos valstybės Jungtinių Tautų Organizacijos narės yra Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto dalyvės ir gali kreiptis į Teismą, tačiau tik nedidelis valstybių skaičius yra pripažinęs jo privalomąją jurisdikciją ir tai...Teisingumo Teismas taip pat turi teisę teikti konsultacines išvadas teisės klausimais, kai to prašo Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ar Generalinė Asamblėja; konsultacinių išvadų taip pat gali prašyti ir kitos Jungtinių Tautų institucijos bei įstaigos, kai jos turi Generalinės Asamblėjos joms suteiktus įgaliojimus. Teismo pateiktos konsultacinės išvados – tai autoritetinga Teismo nuomonė dėl tarptautinės teisės principų taikymo konkrečioms situacijoms, dėl kurių kreipiamasi į Teismą, ir jos nėra privalomos. Tarptautinis Teisingumo Teismas padarė svarbų indėlį skatindamas taikius ginčų sureguliavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The International Court of Justice (ICJ), the principal judicial organ of the United Nations, is a standing tribunal to which States may bring their disputes, and which is empowered to give advirsory opinions to United Nations organs and specialized agencies. No dispute can be the subject of a decision of the Court unless the States parties to it have consented to the Court‘s jurisdiction over that specific dispute, or over a class of disputes of which that dispute is one. The consent may be given either directly in respect of a specific dispute, or in advance in respect of a defined class or category of diputes; the Statute of the Court also provides for acceptance of a general compulsory jurisdiction by simple declaration, wich may however be subject to reservations. All members of the United Nations are automatically parties to the ICJ Statute and enjoy access to the Court, but its compulsory jurisdiction is accepted by only but a fairly small number of States, and for most part with reservations that limit effective jurisdiction to certain classes of dispute. The Court is further empowered to give advirsory opinions on legal questions at the request of the Security Council or the General Assembly; such opinions may also be requested by other organs and agencies autherized by the General Assembly. Advirsory opinions are not binding but are authoritative statements of the principles of international law applying to the speciffic situations on which the advice of the Court... [to full text]

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

This master of Thesis presents advantages and disadvantages of resolving international private disputes in arbitration. Arbitration is a modern method of dealing with disputes, it is one of the form of alternative dispute resolution. International arbitration provides the parties to a dispute with the opportunite to obtain a decision from a judge or judges of their own choice. Arbitration obviates a public hearing in open court by judge. Lithuania has made significant steps towards a free market economy in past decade. Therefore there was an intensive development in the area of international commercial contracts. Furthermore the growing number of commercial disputes arose and development on international commercial arbitration laws was in the great need. Nevertheles the practice of local courts and recources of doctrine are very poor, that‘s the main motive to investigate advantages and disatvantages of resolving disputes in arbitration in this thesis. Dispute resolving in arbitration has more advantages than disatvantages. It is an effective and convenient technique of resoving international privatel disputes. Arbitration offers advantages over litigation as a way of enabling disputes to be resolved relatively quickly and simply without the need to go to court. The thesis is made of four parts. The first part presents international arbitration and procedure of international disputes resolution in arbitration. The second part analizes differences between arbitration and... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas darbo konfliktų ir darbo ginčų institutas, aptariami svarbiausi aspektai, individualūs darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, jų įstatyminis reguliavimas bei teismų praktika Lietuvoje ir Vokietijoje. Palyginama Lietuvos ir Vokietijos įstatyminė bazė ir jurisprudencija, išskiriami pagrindiniai bruožai, būdingi Lietuvos darbo teisei ją lyginant su Vokietija, turinčia stiprų darbo teisės reguliavimą ir darbuotojų apsaugą. Pateikiama specializuotų darbo teismų vokiškoji koncepcija ir alternatyvūs darbo ginčų sprendimo būdai. Manoma, kad specializuotų darbo teismų Vokietijoje pavyzdys gali būti naudingas kuriant specializuotų darbo teismų mechanizmą Lietuvoje. Paminima ir socialinių partnerių įtraukimo į darbo ginčų dėl darbuotojo atleidimo sprendimo procesą Lietuvoje būtinybė, darbo ginčo pradžios ir pabaigos teisminiame procese išskyrimas, jo reikšmės įvardinimas praktikoje. Kadangi darbo ginčams yra būdingas latentiškumas, nes ne kiekvienas darbo konfliktas tampa darbo ginču, kurių viena iš priežasčių nurodytini darbuotojų baimė ar neryžtingumas ginti savo teises ir interesus, todėl iškeliamas klausimas dėl sprendimo būdų taikymo darbo konflikto stadijoje. Taip pat detaliau aprašomi alternatyvių darbo ginčų sprendimo būdai, tarp jų ir darbo ginčų perdavimo arbitražui ir darbo inspektoriams įtvirtinimo galimybės, darbuotojų atstovavimo darbo tarybose stiprinimas, taikinimo procedūros efektyvinimo problematika, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / In der Masterarbeit wird das Institut für Arbeitskonflikte und Arbeitsstreitigkeiten analysiert, werden die wichtigsten Aspekte genannt, Individualstreitigkeiten um den Kündigungsschutz, die Gesetzregelung und Rechtsprechung über den Kündigungsschutz werden in Litauen und Deutschland vorgestellt . Die Rechtsprechung und Gesetzregelung des Kündigungschutzes in Litauen und Deutschland werden verglichen, die Haupteigenschaften der Regelung des Kündigungschutzes in Litauen wird veräußert und mit Deutschland als Land, das starke Arbeitsrechtregulierung und Kündigungschutz von Arbeitnehmern hat. Folgend die deutsche Konzeption der Arbeitsgerichte und alternative Lösungen der Arbeitsstreitigkeiten werden vorgestellt. Das Vorbild der Arbeitsgerichte in Deutschland könnte sehr wichtig für die Einrichtung des Arbeitsgerichts in Litauen sein. Außerdem beinhaltet die Masterarbeit die Bedeutsamkeit der Teilnahme des Sozialpartners an den Streitprozess zwischen Arbeitnehmer und Arbeitgeber um den Kündigungschutz, Bedeutung von Anfang und Ende der Arbeitstreitigkeit im Gerichtsprozess sowie die Rolle im Praxis. Die Arbeitsstreitigkeiten sind in der Regel latent, aus dem Grunde, dass die Arbeitnehmer vor dem Arbeitgeber nicht selten Angst oder Unschlüssigkeit haben. Dementsprechend werden in der Masterarbeit die Möglichkeiten der Lösung des Arbeitskonfliktes angegeben, bis es noch nicht in die Arbeitsstreitigkeit sich entwickelt hat. Es wird genauso die Auseinandersetzung der... [to full text]

Daugumoje išsivysčiusių šalių darbo ginčai yra sprendžiami specializuotuose darbo teismuose. Europos Sąjungos valstybėse tokie teismai yra labai paplitę. Darbo ginčų sprendimo procedūros turi užtikrinti socialinės taikos atkūrimą tarp šalių, procesas turi būti greitas, nemokamas arba pakankamai pigus, bylų nagrinėjimo formalumai – minimalūs, o pats ginčo sprendimas turi būti vykdomas specialiai kompetetingo organo darbo byloms nagrinėti. Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos valstybėse veikiančių darbo teismų atitinka šiuos kriterijus. Šis darbas yra skirtas išnagrinėti užsienio valstybių specializuotų darbo teismų organizavimo ir veiklos principus bei ypatumus. Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo procedūra specializuotuose teismuose yra paprastesnė, mažiau formali, greitesnė ir pigesnė nei bendros kompetencijos civiliniuose teismuose. Darbo bylas specializuotose teismuose nagrinėja kolegijos, susidedančios iš teisėjų – profesionalų ir neprofesionalių tarėjų. Dažniausiai teismo sudėtis atspindi trišalį bendradarbiavimą, bet kartais darbo bylos nagrinėjamos tik neprofesionalių teisėjų – socialinių partnerių atstovų, o dar rečiau – tik profesionalaus teisėjo. Bet kurioje teisminio nagrinėjimo proceso stadijoje pirmiausiai privalomai yra bandoma sutaikyti šalis. Lyginamoji užsienio valstybių darbo teismų patirties analizė suteikia galimybę nuodugniau apsvarstyti darbo teismų steigimo Lietuvoje galimybes. Nuolatinių diskusijų dėl specializuotos darbo justicijos įvedimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the industrialized market economies, labour courts which serve as vehicles for adjudicating labour disputes, have become quite prevalent. Resolution of industrial disputes requires, in order to ensure social justice, that cases be heard and decided rapidly, at no or with a minimum of cost to the litigants, with a relative lack of formality, and by bodies with specialized capability in labour matters. In the present situation labour courts in the most of European Community countries in which such courts exist substantially meet these criteria. This work presents the analysis of labour courts operating bases in foreign countries. The procedures in labour courts are somewhat simplified as compared with those before ordinary courts, cheaper and faster. Composition of labour courts is mostly tripartite (in some countries bipartite or unipartite). All judges, lay or professional, have a decision-making role. There are compulsory conciliation procedures in the majority of labour courts. Comparative analysis of labour courts practice enables to weigh is it necessary to establish specialized labour courts in Lithuania. World experience is very useful to deal with this difficult question, particularly in the period then lively discussions on the matter of labour court institution in Lithuania constantly take place. Lithuanian laws permits of establishment of bodies with specialized competence in labour matters but there are many economic obstructions to make it. In the work the... [to full text]