Darbe analizuojama 1980 m. Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo civilinių aspektų įgyvendinimo praktika Lietuvos teismuose, papildyta tarptautine šios srities bylų praktika. Pirmojoje darbo dalyje aptarti svarbiausi teoriniai klausimai, apžvelgtas šios kategorijos klausimų reglamentavimas tarptautiniu, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu, aktualūs proceso klausimai. Antroji darbo dalis – dviejų Lietuvos teismuose nagrinėtų vaikų grąžinimo pagal Konvenciją bylų teorinė ir praktinė analizė, ypač prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principo aspektu. Rinau byloje priimtas sprendimas grąžinti vaiką į Vokietiją atitinka teisinį reguliavimą, tarptautinę praktiką ir teisės doktriną, tačiau yra abejotinas vaikų interesų aspektu. Procesas vyko ilgai, mergaitė spėjo adaptuotis naujoje aplinkoje, prisirišti prie ją neteisėtai Lietuvoje laikiusios motinos ir kartu gyvenusio brolio. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį interpretavo siaurai. Dėl ilgai užsitęsusio proceso galbūt buvo pažeistos vaiko tėvo teisės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Manic bylos baigtis atitiko tikruosius vaiko interesus ir apsaugojo jį nuo galimos psichologinės traumos grįžus gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą išimtį teismas interpretavo plačiau, nei priimta teismų praktikoje. Dėl šio sprendimo galėtų kilti teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / In this work is analyzed The 1980 Hague Convention‘s on the Civil Aspects of International Child Abduction implementation in Lithuanian courts, supplemented by international case law in this area. The first part of the work is to discuss the most important theoretical questions, look at the legal regulation in international, the European Union and national level, the actual procedure questions. The second part of the work is to consider the theoretical and practical analysis of two child abduction cases heard in Lithuanian courts, in particular the priority of children's rights and interests of the principle point of view. In the Rinau case, the decision to return the child to Germany in accordance with legal regulation, international law and legal doctrine, but it is questionable in the light of child's interests. The process protracted, and the girl managed to adapt to the new environment, took a fancy to her mother and brother who lived together. The court failed to consider all the relevant circumstances of the Convention and narrowly interpreted paragraph 1 b of the Article 13 of the Convention. Because of the long-lasted procedure it may have been violated the father‘s rights under the Article 8 of European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. The judgement in the Manic case fulfiled actual interests of the child and prevented him from possible psychological trauma determined by return to live in the United Kingdom, but paragraph 1 b of the Article 13 of... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama afazijų ištiktų žmonių rašymo grįžimo dinamika. Suformuota hipotezė, kad gebėjimą rašyti padeda grąžinti ankstyvos rašymo pratybos. Tirti afazijų ištikti VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės ir VšĮ Klaipėdos ligoninės pacientai, patyrę galvos smegenų insultą ar po galvos smegenų naviko šalinimo operacijos. Atvejo analizės metodu išsiaiškinta, kaip kinta paciento rašymo įgūdžiai nuo reabilitacijos pradžios iki reabilitacijai skirto laiko pabaigos. Tyrimo metu identifikuotas rašymo sutrikimų pobūdis esant įvairioms afazijoms ir iškeltas tikslas, išsiaiškinti rašomosios kalbos grąžinimo ypatumus skirtingų afazijų atvejais. Norint įvykdyti numatytą tikslą, buvo išsikelti šie uždaviniai: • Išanalizuoti medicininę, pedagoginę, psichologinę literatūrą nagrinėjamu klausimu. • Identifikuoti rašymo sutrikimų pobūdį esant įvairioms afazijoms. • Atskleisti asmenų, praradusių gebėjimą kalbėti, rašymo kaitą nuo reabilitacijos pradžios iki reabilitacijai skirto laiko pabaigos. Išaiškėjo, kad rašymo sutrikimų pobūdis priklauso nuo afazijų rūšies. Tiriamųjų rašomosios kalbos grįžimas vyko individualiai, priklausomai nuo afazijų pobūdžio, formos, laipsnio, įtakos turėjo tiriamojo amžius, išsimokslinimas, lytis bei asmeninės žmogaus savybės. Atliktas tyrimas parodė, jog reabilitacijos pradžioje dauguma pacientų negebėjo savarankiškai rašyti ir tik iš dalies nurašinėjo pateiktus žodžius. Reabilitacijos pabaigoje tiriamieji aktyviai pradėjo nurašinėti, o dalis... [toliau žr. visą tekstą] / There is an analysis result of the return of writing skill in Aphasia in this Bachelor Final Work. The hypothesis says: early writing practice determinate faster return of writing skills. For the analysis there were examined patients with traumatic brains injuries and patients who had brain tumor operations in Šiauliai Country Hospital and Klaipėda Hospital. To find out how is changing patients writing skills in the beginning and the end of rehabilitation there was used a case study method. The analysis showed character of writing problems in different kinds of Aphasia. The mane goal of the analysis was to find out particularity of return of writing skills in the case of different kinds of Aphasia. To answer the mane goal there were formed there tasks: • Make an analysis of medical, pedagogical, psychological literature. • Indent the nature of writing skills in different kinds of Aphasia. • Reveal dynamics of writing skills in the beginning and in the end of rehabilitation for the patients who lost their speaking skills. The analysis showed that the nature of writing skills depends of the kind of Aphasia. The return of writing skills was individual, depended on the kind, form and grad of Aphasia. Age, education, sex and personal characteristics had also impact the return of writing skills. This investigation helped to find out that in the beginning of rehabilitation many patients could not write by themselves and partly could rewrite the words. In the end of... [to full text]

Namų ūkiuose kaupiami nebenaudojami vaistai gali kelti pavojų gyventojų saugumui. Kaupiami nenaudojami ir pasibaigusio tinkamumo laiko vaistai padidina apsinuodijimo tikimybę tiek vaikams, tiek suaugusiems. Be to, netinkamai iš namų ūkių šalinami naikintini medikamentai gali sukelti ir rimtų aplinkosaugos problemų. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Pagrindiniai šio tyrimo siekiai yra išanalizuoti farmacinių atliekų susidarymo namų ūkiuose priežastis, nustatyti tolimesnius pacientų veiksmus šalinant netinkamus vartoti medikamentus iš namų ūkių ir įvertinti pacientų turimas žinias ir pasirinkimą juos grąžinti į vaistines. Tyrimo metodai. Šio tyrimo respondentai buvo pasirinkti atsitiktinai, o tyrimo dalyvių pildyta anketa - anoniminė. Anketa buvo sudaryta iš 18 klausimų ir į ją atsakyti sutiko 378 respondentai, apsilankę trijose visuomenės vaistinėse, esančiose Šiaulių mieste. Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad nenaudojamų ar pasibaigusio tinkamumo laiko vaistų galima aptikti atitinkamai 92,1 proc. ir 61,1 proc. namų ūkių. Nustatyta, kad vyrai, vyresni nei 50 metų asmenys ir sergantieji lėtine liga pacientai dažniau nesilaiko vaistų vartojimo nurodymų. 65 metų ir vyresniems pacientams gydytojas dažniau keičia gydymo metodą, jiems dažniau pasireiškia šalutinis vaisto poveikis, dėl kurių priežasčių jų namų ūkiuose dažniau susidaro farmacinės atliekos. Netinkamų vartoti vaistinių preparatų grąžinimas į vaistines nepriklauso nuo paciento išsilavinimo, lyties, amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Home-generated pharmaceuticals that are no longer used can jeopardize the safety of residents. The generated expired medications increase the probability of poisoning in both children and adults. In addition, medical wastes improperly disposed of household can cause environmental problems. Aim and Goals. The survey primarily aims at analyzing the causes of pharmaceutical waste generation by households, identifying further steps taken by patients towards the removal of medical wastes and assessing the patient knowledge about the proper disposal of medications from the household kits. Methods.A random sample of the survey respondents completed the anonymous questionnaire. The questionnaire was composed of 18 questions. Responses were provided by 378 respondents who visited three community pharmacies located in the city of Šiauliai. Findings. The research results revealed that 92.1% of the households kept unused medications whereas 61.1% of the households had expired medications. It was determined that the male patients as well as the patients older than 50 years and those who were afflicted with chronic diseases were more frequent to ignore the instructions on medication use. The physicians would frequently alter the method of treatment for 65-year-old or older patients. Such patients were also more frequent to experience adverse effects of the medications therefore excess pharmaceutical waste would accumulate in their households. The return of unsuitable medications back to... [to full text]

The author poses a question whether the current legal regulation of waste is proper. The question is answered by analyzing five issues: variety of the concepts of waste (waste can be perceived in distinct manners and the current concept aggravates the solution of two principal waste problems – danger to the environment and danger to human health); non-systematic use of terms (improper terms are used in Lithuanian legal acts); the jurisprudence of Lithuanian courts in explaining the concept of waste (the courts do not perceive waste properly); the twofold term of the municipal/household waste in Lithuanian legal acts (municipal/household waste is regulated by using the same term, thus it is not clear for which waste persons are taxed); the application of the municipal levy for waste management (the current model does not encourage to preserve the environment). The author concludes that the variety of the concepts of waste, the disagreements among the scholars on the question, the difficulties encoutered by the courts and non-ameliorating status of the environment show that it should be reasonable to discard the current legal regulation of waste. The two principal problems posed by waste and unsuccessfully solved by the current legal regulation are determined principally by the objects which are not in any possesion. Then waste should be perceived as an object which is not in a possesion and the legal regulation should be orientated in making all the objects to have a possesor. / Disertacijoje keliamas klausimas, ar esamas atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas yra tinkamas. Į šį klausimą atsakoma analizuojant penkis atliekų tvarkymo teisinio reguliavimo probleminius aspektus: (1) atliekų sampratų įvairovę (atliekas galima suvokti labai įvairiai, o dabartinė atliekų samprata apsunkina dviejų pagrindinių atliekų keliamų problemų – pavojingumo aplinkai ir žmogui - sprendimą); (2) nesusistemintą terminiją (teisės aktuose vartojami netinkami terminai); (3) Lietuvos teismų praktiką aiškinant atliekų sąvoką (teismai atliekas suvokia netinkamai); (4) dvilypę komunalinių atliekų sąvoką (komunalinės atliekos teisės aktuose suvokiamos dvejopai, todėl neaišku, už kokių konkrečiai atliekų tvarkymą asmenys yra apmokestinami); (5) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą taikymą (rinkliava neskatina asmenų tausoti aplinkos). Daroma išvada, kad atliekų sampratų įvairovė, teisės mokslininkų nesutarimai, ką laikyti atliekomis, teismų patiriami sunkumai nagrinėjant atliekų bylas ir negerėjanti aplinkos padėtis rodo, kad būtų tikslinga atsisakyti esamo atliekų teisinio reguliavimo. Dvi pagrindines atliekų problemas, kurias siekiama išspręsti esamu atliekų teisiniu reguliavimu, iš esmės kelia tik nevaldomi objektai. Tuomet atliekomis reikėtų laikyti tik tuos objektus, kurie nėra valdomi, o teisiniu reguliavimu siekti, kad visi objektai būtų valdomi.