Spelling suggestions: "subject:"hidroenergia"" "subject:"hidroenergijos""
1 |
Hidroenergijos panaudojimo raida ir perspektyvos / Hydroenergy use and developmentVizbaras, Andrius 28 June 2008 (has links)
Ilgą laiko tarpą hidroenergetika vertinta kaip sėkminga žmonijos vystimosi ir akivaizdžios naudos išraiška, pastaruoju metu siejama su reikšmingu poveikiu gamtinei aplinkai bei įtaka klimato kaitai. Lygumų šalyse, net ir mažos galios hidroelektrinių statyba pareikalauja didelių užliejamų žemės plotų. Šiame darbe atlikome aštuoniasdešimties iki 2007 metų pastatytų hidroelektrinių poveikio aplinkai analizę bei aptarėme galimą „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemoje„ numatytų statyti HE poveikį aplinkai palyginant didžiąją ir mažąją hidroenergetiką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nedidelės galios hidroelektrinės poveikis aplinkai, lyginant pagaminamos energijos vienetui yra daug didesnis nei didelių hidroelektrinių atveju. Tam, kad pagaminti 1 kW elektros energijos – 100 kW galingumo hidroelektrinėje, reikės užlieti apie 0,5 ha žemės, kai tokiam pačiam kiekiui pagaminti didelėje (100MW) galios HE prireiks 0,06 ha užliejamos žemės. Planuojamų statyti hidroelektrinių atveju, nepriklausomai nuo regiono, hidroelektrinių tvenkiniai užlietų didelius, žemių plotus. Įgyvendinant „Lietuvos hidroenergetinių išteklių schemą“ būtų sunaikinti 670 km2. miškų ir žemės ūkio naudmenų. Vien tik užtvankos ant Nemuno užlietų 278 km2 užimantį plotą. Užliejamos žemės vertintinos kaip didelę ekologinę ir estetinę vertę turinčios teritorijos, pasižyminčiomis unikaliomis gamtinėmis buveinėmis ir turtinga rūšine įvairove. Užliejus teritorijas radikaliai pakeičiamas kraštovaizdis, prarandamos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last century hydroenergy become one of the most important energy source in the world. However, the environmental impacts of dams have been disccused widely in recent years. Number of reserches indicates dams reservoir as an significant greenhouse gas source. The objective of this research was to evaluate the effects on environment made by electrical dams in country of flatlands. To assess all possible impact of designed power plants, analysis of more than 80 working electrical dams has been made. The impact of small and large power plants was considered. Analysis shows that there was a quite big difference in flooded land area per energy unit (kW), between low-power and high-power hydroelectric. Average flooded area for 100 kW power plant destroys over 0,5 hectare of species rich semi-natural grasslands forests and other landed property. When high-power (100MW) hydroelectric dam require only about 0,06 hectare of flooded land per unit. Thus, indicates that small water-plants gives much more negative impact per unit, than big ones. However, the impact of dams, are highly destructive in conditions of flatlands. Results has showed that further hydroenergy development in Lithuania, according to planned “Lithuanian hydroenergy resource use scheme” would require vast flooded area of total 670 km2. In addition, dams reservoir emit a significant amount of greenhouse gas to the atmosphere. The impact of Global warming will contribute 43960 thousand ton of CO2 and 580... [to full text]
|
2 |
Hidroenergijos gamybos tyrimai hidrologinių veiksnių ir klimato kaitos kontekste / Analysis of Hydropower Production in the Context of Hydrological Factors And Climate ChangeTirūnas, Dainius 14 January 2009 (has links)
Darbu siekiama išryškinti pagrindinių klimatinių-hidrologinių veiksnių sąveikos su hidroelektrinių gaminama elektros energija ryšį. Siekta: apžvelgti hidroelektrinių darbo režimo ypatumus pastarųjų keturių dešimtmečių periode; paanalizuoti bendras hidroelektrinių darbo proceso tendencijas Baltijos šalyse; padaryti įžanginę analizę į tolimesnius tyrimus, kurie padėtų efektyviau panaudoti turimus hidroenergijos išteklius ir sumažinant neigiamų klimato svyravimų įtaką. / The aim of work is to emphasize the connection of the main climate-hydrological factors interaction with generated electricity of hydropower plant. The task was to review the peculiarities of hydropower work regime in the period of recent four decades; to analyse general work process tendencies in the Baltic States; to make introductory analysis for further researches which could help use effectively hydropower resources, minimising the influence of negative climate variations.
|
Page generated in 0.0295 seconds