Darbe atlikta teorinė dailės terapijos reikšmės mažinant mokinių hiperaktyvumą analizė. Interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti dailės terapijos reikšmę mažinant hiperaktyvumą. Atlikta hiperaktyvių mokinių atvejų analizė. Tyrime dalyvavo septynios dailės terapijos užsiėmimus vedančios darbuotojos iš keturių tipų įstaigų ir skirtingų miestų bei trys hiperaktyvūs mokiniai. Empirinėje dalyje įvertinta dailės terapijos reikšmė hiperaktyvumui mažinti bei dailės terapijos taikymo mažinant vaikų aktyvumą atvejų analizė. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dailės terapijos užsiėmimų metu mokiniai išmoksta bendrauti, didėja dėmesingumas, mažėja per didelis aktyvumas ir judrumas. Dailės terapija skatina jausmų raišką, padeda labiau pasitikėti savo jėgomis. 2. Specialistai, dirbantys su mokiniais, turinčiais hiperaktyvumo sutrikimą, pirmiausiai linkę įžvelgti negatyvius šių vaikų bruožus: išsiblaškymą, nekantrumą, didelį judrumą, dėmesio sutelktumo stoką, negebėjimą vertinti savo elgesio. 3. Geriau pažinus mokinius, išsiaiškinus jų elgesio priežastis, nuosekliai ir pastoviai dirbant, skiriant ypatingą dėmesį, taikant individualų priėjimą ir asmeninį motyvavimą, atsiskleidžia ugdytinių pozityvūs bruožai: kūrybiškumas, imlumas naujovėms, gebėjimas jausti pasitenkinimą. 4. Atvejų analizės rezultatai atskleidžia pozityvią dailės terapijos reikšmę vaikų hiperaktyvumo mažinimui. Vaikai išmoksta kontroliuoti instinktyvius troškimus, sulaikyti per didelę energiją... [toliau žr. visą tekstą] / An analysis of the theoretical value of art therapy in reducing the student’s hyperactivity was carried out at work. A research was carried out using an interview method, the objective of which was to evaluate the significance of art therapy in reducing hyperactivity. A case study analysis, involving hyperactive pupils, was conducted. The research involved the participation of 7 (seven) art therapy leading professionals from 4 (four) types of institutions and different cities and 3 (three) hyperactive students. The empirical part assessed the analysis and its significance of art therapy on hyperactivity reduction and the application of art therapy toward reducing children’s activity. Main conclusions of the empirical research: 1. During the art therapy involvement, the pupils learn to communicate, to be among others, they have an increase in attention span, and a decrease in hyperactivity and restlessness. Art therapy increases pupil’s self-confidence, encourages the expression of feelings, and helps to feel assertive. 2. Specialists, working with pupils who have hyperactivity disorder, tend to initially perceive the negative traits of these children: distraction, impatience, high mobility, lack of focus, inability to evaluate own behavior. 3. Getting to know the pupils, finding out the reason for their behavior, constantly and consistently working, paying particular attention, and by applying an individual approach and personal motivation, positive traits start to show up:... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama patyrinėti hiperaktyvumo reiškinį ikimokykliniame amžiuje ir darbo su minėtąjį sutrikimą turinčiais vaikais galimybes, remiantis aktualia teorine literatūra bei tyrimais valstybinėse Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Darbe pateikiamos įžvalgos bei rekomendacijos gali būti naudingos pedagogams praktikams, susiduriantiems su anksčiau pateiktąją problema kasdienio darbo metu. Tyrimo tikslas — sukurti ikimokyklinio amžiaus hiperaktyvių vaikų ugdymo modelį (laisvojo ugdymo paradigmos ribose) ir įvertinti jo taikymo galimybes pagal hiperaktyvių vaikų ugdymo situaciją ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iškelta hipotezė, kad metodinėse rekomendacijose pateikiamų ir valstybės numatomų ugdymo paslaugų teikimą hiperaktyviems ikimokyklinio amžiaus vaikams riboja konkrečių ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės narių domėjimosi darbo su hiperaktyviais vaikais būdais stoka. Naudojami metodai yra literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, pedagoginis stebėjimas, aplinkos stebėjimas, pokalbis su pedagogu, empiriniu tyrimu gautų duomenų statistinė analizė ir sintezė. Tyrimas atliktas 7 skirtingo amžiaus vaikų grupėse iš 6 Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų: viso tyrime dalyvavo 25 pedagogai ir 102 vaikai, tarp kurių numanomai hiperaktyvūs — 9. Teigiama, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra visuotinai pripažįstamas kaip realiai egzistuojantis neurobiologinis sutrikimas, kuris turi būti diagnozuojamas ir gydomas įvairiomis... [toliau žr. visą tekstą] / In final master thesis a research on the phenomena of hyperactivity in an early childhood and the possibilities of educational work with children having the above-mentioned disorder is made on the basis of topical theoretical literature and scientific inquiry, made in public early education institutions in city of Vilnius. Discoveries and recommendations given can be serviceable for practicing educators confronting with the above-mentioned problem at their daily work. The aim of the work is to create a model of early education of children having ADHD (within the purview of paradigm of liberal education) and to evaluate the possibilities of its application according to the situation of education of hyperactive children in the early education institutions. Hypothesis of the work: the delivery of the education services proposed by methodical recommendations and provided in national laws for hyperactive children of early age is limited due to a low interest of members of communities of concrete early education institutions in ways of educating hyperactive children. The methods used for the investigation are: analysis of theoretical literature, questionnaire, pedagogical observation, examination of the educational environment, conversation with an educator, statistical analysis and synthesis of the data provided by the empirical investigation. The investigation was carried out in 7 groups of children of various age in 6 early education institutions in city of Vilnius, including 25... [to full text]

Objektas: jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajos. Tikslas: Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo ir fizinio pajėgumo sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) hiperaktyvumo simptomus. 2. Įvertinti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų (11-12 metų) fizinio pajėgumo rodiklius. 3. Nustatyti jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų hiperaktyvumo sąsajas su fiziniu pajėgumu. Tiriamieji klausimai: dėl sparčių fiziologinių pokyčių organizme, dar nesusiformavusios psichologinės ir socialinės brandos, paaugliai yra mažiau atsparūs aplinkos poveikiui. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių sutrikimų yra aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (angl. attention deficit hyperactivity disorder - ADHD). Jo paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje vis didėja. Tačiau ADHD sindromo tyrimų ankstyvosios paauglystės laikotarpiu beveik nėra. Todėl labai įdomu ir svarbu kaip dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromas yra susijęs su jaunuolių fizinio pajėgumo rodikliais. Rezultatai: vienas iš hiperaktyvumui būdingų požymių – nenustygimas vietoje, nesugebėjimas išlikti ramiam ilgesnį laiką – būdingas 23,5 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų (p>0,05). Didelė dalis respondentų – 70,6 proc. mergaičių ir 71,4 proc. berniukų neigia, kad dažnai pyksta ar nesivaldo (p>0,05), ir tik 5,9 proc. mergaičių ir 14,3 proc. berniukų šis požymis yra būdingas (p<0,05). Net 57,1 proc. berniukų greitai išsiblaško. Atlikti Eurofit‘o testai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / Reserach object: correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children Research problem: adolescents are more susceptible to environmental chantes due to their rapid physiological changes of the body, unformed psychological and social maturity. One of the most common disorders are attention-deficit/hyperactivity disorder (Attention Deficit Hyperactivity Disorder - ADHD). Its prevalence in the world and Lithuania is growing. However, early studies of ADHD syndrome during adolescence, is almost nonexistent. Therefore, it is interesting and important how attention deficit and hyperactivity disorder is associated with youth physical fitness indexes. Research aim: to evaluate correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age childrens. Tasks: 1. To rate younger school age (11-12 years old) children hyperactivity symptoms. 2. To rate younger school age (11-12 years old) children physical fitness indexes. 3. To establish correlation between hyperactivity and physical fitness of younger school age children. Results: one of the hyperactivity symptoms – restlessness, inability to stay quiet for a longer time – typical for 23.5 perc. of girls and 14.3 perc. of boys (p>0.05). A large part of respondents - 70.6 proc. of girls and 71.4 proc. boys denied that they were angry or demonstrative (p>0.05). 57.1 proc. of the boys were quickly distracted. EUROFIT’s tests showed that girls and boys balance, flexibility, leg muscle... [to full text]