The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work: 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers. / PĮ internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu.

Programinės įrangos (PĮ) internacionalizavimas yra gamintojo prerogatyva ir tai yra PĮ gamybos proceso dalis. Todėl didelę įtaką jam turi gamybai naudojamų priemonių internacionalizacijos lygis. Jei priemonės nėra pakankamai internacionalizuotos, tuomet šis procesas yra neįmanomas arba reikalauja didesnių papildomų investicijų. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad programuotojas susidurs su sunkumais kurdamas internacionalizuotą PĮ, jei programavimo priemonės neleidžia pirminiame tekste naudoti daugiakalbio teksto. Ankstesni PĮ lokalizavimo darbai [DL03] [La03] [DL04] ir Free Pascal kompiliatoriaus pritaikymo Lietuvos mokykloms [DL01] [La01] srityse atskleidė, kad lokalizuojant PĮ vis dar išskyla daugybė problemų, kurių priežastimi yra nepakankamas jos internacionalizacijos lygis. Daugelis autorių linkę šių priežasčių ieškoti PĮ gamybos (internacionalizavimo) procese [Yo01] [Ye03] [Su01]. Tačiau pagrindinės priežastys kyla iš giliau t. y. iš nepakankamo PĮ gamybos priemonių internacionalizacijos lygio. Darbe pateiktas kompiliatorių internacionalizuotumo lygio įvertinimo metodas leis įvertinti kompiliatorių internacionalizuotumo lygį. Tai leis įvertinti kompiliatorių galimybes kurti internacionalizuotą PĮ, juos palyginti internacionalizuotumo aspektu. / The experience gained when participating in the projects of “OpenOffice.org”, “Mozilla”, “AbiWord” and other software localization has revealed that even the software developed for international markets is often insufficiently internationalized. Because of that its localization is more difficult and followed by various problems. By investigating the origin of a low software internationalization level and looking for the solution of this problem, some hypotheses have been made and tested. Tasks of the work 1. To analyse scientific and methodical literature, related with software internationalization and discuss the theoretical aspects. 2. To analyse and compare the most frequently used compilers in terms of internationalization. 3. Experimentally internationalize the chosen compiler. After corroboration of the hypotheses, additional objectives have been made: 4. To analyze aspects of internationalization of compilers and systemize them. 5. To prepare the method of internationalization of compilers.

The aim of master thesis is to create and adapt for Lithuanian case a theoretical conception that lets mass media companies to internationalize their activities. It is based on the analysis of Lithuanian and foreign authors’ methodological and methodical literature and the results of empirical research. Master thesis consists of the extensive analysis of Lithuanian mass media market, covering internationalization and concentration level, financial situation, problems and trends of the market. Furthermore a study was done to determine potential markets of expansion for Lithuanian mass media companies and a survey, which shows how consumers react to media outlets from different countries. Thesis consists of 8 parts: introduction, internationalization as a key in expansion of mass media business, theoretical study of internationalization process in expanding mass media business, methodology of empirical research, empirical research on the internationalization of mass media companies in the international context, possibilities for mass media companies to go through internationalization process, conclusions, references. Thesis consists of: 81 p. text without appendixes, 11 tables, 11 pictures and 64 bibliographical entries. Appendixes included. / Magistrinio darbo tikslas - sukurti ir pritaikyti Lietuvos atvejui teorinę koncpeciją, kuri leidžia žiniasklaidos bendrovei internacionalizuoti savo veiklą. Koncepcija yra paremta lietuvių ir užsienio autorių metodologinės ir metodinės medžiagos analize bei atliktų empirinių tyrimų duomenimis. Darbe buvo atlikta išsami Lietuvos žiniasklaidos rinkos analizė, apimanti internacionalizacijos ir koncentracijos lygius, finansinę situaciją, rinkos problemas ir tendencijas. Taip pat buvo atlikta studija, siekiant nustatyti potencialas rinkas plėtrai Lietuvos bendrovėms bei apklausa, kuri parodo, kaip skirtingai vartotojai reaguoja į žiniasklaidos bendrovės kapitalo kilmę. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, internacionalizacija kaip esminė grandis žiniasklaidos verslo plėtrai, teorinė internacionalizacijos procesų plečiant žiniasklaidos verslą studija, empirinių tyrimų metodologija, žiniasklaidos verslo internacionalizacijos tarptautiniame kontekste empiriniai tyrimai, žiniasklaidos verslo galimybės įgyvendinti internacionalizaciją, išvados, naudoti informacijos pasiūlymai. Darbo apimtis: 81 psl. teksto be priedų, įskaitant 11 lentelių ir 11 paveikslų, 64 informacijos šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.