Darbo problema – vis dar lieka neaiškus PRR efektyvumas ir jos sąsajos su amžiumi, lytimi, išsilavinimu, IŠL forma, subjektyvia savijauta, subjektyviu sveikatos vertinimu bei organizmo raumenų įtampa, sergantiems IŠL. Todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti progresuojančios raumenų relaksacijos taikymo efektyvumą AKS reguliavimui, atsižvelgiant į lytį, amžių, ligos formą, subjektyvų sveikatos vertinimą, išsilavinimą, raumenų įtampą ir subjektyvią savijautos įtampą, sergantiems IŠL, stacionarinės reabilitacijos etape. Tyrime buvo pakviesti dalyvauti 204 Abromiškių reabilitacinės ligoninės, kardiologinio skyriaus pacientai, tačiau į 1 užsiėmimą atėjo 53 (48,18 %) vyrai ir 40 (42,55 %) moterų, į 2 – 20 (18,18 %) vyrų ir 14 (14,89 %) moterų, į 3 – 15 (13,63 %) vyrų ir 12 (12,76 %) moterų ir į 4 – 12 (10,9 %) vyrų ir 8 (8,51 %) moterys. Tiriamieji dalyvavo 4 vienos valandos užsiėmimuose, kurie vyko 4 kartus per savaitę. Siekiant įvertinti PRR efektyvumą AKS mažinimui ir efektyvumo sąsajas su prieš tai išvardintais faktoriais, tiriamiesiems buvo pateikiamos anketos, vedami relaksaciniai užsiėmimai. Kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje buvo matuojamas AKS ir duodamas užpildyti manekenas (raumenų įtampai įvertinti) bei subjektyvios savijautos skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad po relaksacijos AKS statistiškai reikšmingi sumažėjimai buvo tik vyrų tarpe, taip pat tarp jaunesnių pacientų, žmonėms sergantiems lengvesne IŠL forma, pacientams su aukštuoju išsilavinimu ir blogesniu... [toliau žr. visą tekstą] / It is still unclear if effectiveness of PMR is related with age, gender, education, IHD form, subjective health status, subjective tension and muscle tension for ischemic heart disease patients. So the aim of this survey is to analize how effectiveness of progressive muscle relaxation in blood pressure regulation is related with these factors for ischemic heart disease in-patients at their rehabilitation period. 204 patients from Abromiškės rehabilitation hospital, cardiac department were invited to participate in relaxation groups, but in the first group participated only 53 (48,18%) men and 40 (42,55%) women, in the second - 20 (18,18%) men and 14 (14,89%) women, in the third - 15 (13,63%) men and 12 (12,76%) women and in fourth - 12 (10,9%) men and 8 (8,51%) women. Participants attended in four hourly relaxation groups which were four times per week. With the purpose to evaluate PMR effectiveness for blood pressure regulation and its’ relation with factors, participants were given questionnaires also relaxation groups were provided. At the beginning and at the end of each session blood pressure was measured also muscle tension was evaluated with the given model and 10 score scale was given for subjective feeling evaluation. The results of this study showed that the statistically significant reductions of blood pressure were only for men also for younger patients and patients with higher education, for patients with easier IHD form and for patients with worse... [to full text]

Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion. / Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo.

Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo. / Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion.

Ischemic heart disease (IHD) is one of leading morbidity and mortality caused worldwide. Along with medical treatment currently there are two main methods of coronary revascularisation – percutaneous coronary intervention (PCI) and aortocoronary bypass surgery (ACBS). New heart revascularisation methods are under development, which are to be applied for routine practice in the future. One of methods stimulating angiogenesis is cardiac shock wave therapy (CSWT). CSWT is new reconstructive / regeneration treatment method offering alternative for revascularisation, as use of steam cells for such purposes is still in the stage of trials. Low frequency mechanical waves are used for CSWT. Their effect results in improved heart perfusion and development of blood vessels' network. Such waves for the first time in medicine were applied about 20 years ago for renal stones fragmentation. This treatment method has been recently applied in clinics worldwide and only few of them obtained some experience in this area. CSWT, along with medical and invasive treatment methods for patients with severely advanced ischemic heart disease, in Santariškių Clinics of Vilnius University Hospital was introduced in 2008. / MSBT– tai naujas atkuriamojo/ regeneracinio gydymo būdas, galintis tapti revaskuliarizacijos alternatyva, nes kamieninių ląstelių pritaikymas tokiais tikslais tebėra tiriamas. MSBT metu naudojamos žemo dažnio mechaninės bangos, kurioms veikiant, pagerinama širdies perfuzija ir sukuriamas kraujagyslių tinklas. Tokios bangos pirmą kartą medicinoje buvo pritaikytos inkstų akmenims skaldyti maždaug prieš 20 metų . MSBT tyrimai pradėti atlikti su pacientais, kuriems diagnozuota labai pažengusi išeminė širdies liga, lydima III−IV klasės krūtinės anginos(KA) pagal Kanados klasifikaciją (CCS), yra trijų vainikinių arterijų liga, kartais su kairės vainikinės arterijos kamieno stenoze. Šiems pacientams anksčiau atliktos angioplastikos ir stentavimo procedūros arba viena ar kelios aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos, tačiau KA atsinaujino, todėl nuolatos skiriamos maksimalios toleruojamos nitratų dozės. Tačiau krūtinės anginos epizodai kartojasi kelis kartus per dieną minimalaus fizinio krūvio metu ar net ramybėje. Pasaulyje šis gydymo metodas tik pradedamas taikyti ir pirminės patirties sukaupta tik nedaugelyje klinikų. Iki 2008m. VUL Santariškių klinikose išemine širdies liga (IŠL) sergantys pacientai buvo gydomi standartiniais metodais: medikamentais, PKI ir vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacija. 2008 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose labai pažengusia išemine širdies liga sergančių pacientų gydymui, be medikamentinio ir... [toliau žr. visą tekstą]

MSBT– tai naujas atkuriamojo/ regeneracinio gydymo būdas, galintis tapti revaskuliarizacijos alternatyva, nes kamieninių ląstelių pritaikymas tokiais tikslais tebėra tiriamas. MSBT metu naudojamos žemo dažnio mechaninės bangos, kurioms veikiant, pagerinama širdies perfuzija ir sukuriamas kraujagyslių tinklas. Tokios bangos pirmą kartą medicinoje buvo pritaikytos inkstų akmenims skaldyti maždaug prieš 20 metų . MSBT tyrimai pradėti atlikti su pacientais, kuriems diagnozuota labai pažengusi išeminė širdies liga, lydima III−IV klasės krūtinės anginos(KA) pagal Kanados klasifikaciją (CCS), yra trijų vainikinių arterijų liga, kartais su kairės vainikinės arterijos kamieno stenoze. Šiems pacientams anksčiau atliktos angioplastikos ir stentavimo procedūros arba viena ar kelios aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos, tačiau KA atsinaujino, todėl nuolatos skiriamos maksimalios toleruojamos nitratų dozės. Tačiau krūtinės anginos epizodai kartojasi kelis kartus per dieną minimalaus fizinio krūvio metu ar net ramybėje. Pasaulyje šis gydymo metodas tik pradedamas taikyti ir pirminės patirties sukaupta tik nedaugelyje klinikų. Iki 2008m. VUL Santariškių klinikose išemine širdies liga (IŠL) sergantys pacientai buvo gydomi standartiniais metodais: medikamentais, PKI ir vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacija. 2008 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose labai pažengusia išemine širdies liga sergančių pacientų gydymui, be medikamentinio ir... [toliau žr. visą tekstą] / Ischemic heart disease (IHD) is one of leading morbidity and mortality caused worldwide. Along with medical treatment currently there are two main methods of coronary revascularisation – percutaneous coronary intervention (PCI) and aortocoronary bypass surgery (ACBS). New heart revascularisation methods are under development, which are to be applied for routine practice in the future. One of methods stimulating angiogenesis is cardiac shock wave therapy (CSWT). CSWT is new reconstructive / regeneration treatment method offering alternative for revascularisation, as use of steam cells for such purposes is still in the stage of trials. Low frequency mechanical waves are used for CSWT. Their effect results in improved heart perfusion and development of blood vessels' network. Such waves for the first time in medicine were applied about 20 years ago for renal stones fragmentation. This treatment method has been recently applied in clinics worldwide and only few of them obtained some experience in this area. CSWT, along with medical and invasive treatment methods for patients with severely advanced ischemic heart disease, in Santariškių Clinics of Vilnius University Hospital was introduced in 2008.

INTRODUCTION: The association of Sleep-Related Movement Disorders (SRMDs) such as Restless Legs Syndrome (RLS) and Periodic Limb Movements (PLMs) with cerebrovascular disease is underexplored. Emerging evidence links them to vascular disease, for which white matter hyperintensities (WMHs) are a well-recognized biomarker. METHODS: We conducted a cross-sectional hospital-based observational study in which high-risk TIA and minor stroke patients were assessed for vascular risk factors, WMHs and polysomnography-determined sleep variables. RESULTS: Ninety-seven patients were enrolled, of whom 44 completed polysomnography. Twenty-five percent had RLS, which was associated with lower quality of life. Independent of the effect of classical vascular risk factors, PLMs (but not RLS) were associated with WMHs on linear regression analyses (p=0.016). CONCLUSIONS: SRMDs are prevalent after minor stroke/TIA. RLS is associated with poor quality of life, while PLMs are associated with WMHs. Whether PLMs are implicated in the pathogenesis of WMHs or whether WMHs exacerbate PLMs remains uncertain.

Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pradinės AGDD paplitimą vidutinio amžiaus (40 – 64 metų) pacientų, sergančių IŠL grupėje bei atsitiktinėje to paties amžiaus Kauno miesto gyventojų imtyje. 2. Palyginti pacientų, sergančių tik IŠL ir IŠL bei pradinės AGDD klinikinius duomenis. 3. Nustatyti MMP-2 (-735 C/T), MMP-2 (-1306 C/T), MMP-3 (-1171 5A/6A), MMP-9 (-1562 C/T) genotipų dažnį bei genotipų derinių įtaką AGDD susiformavimui. 4. Nustatyti MMP-2 (-735 C/T), MMP-2 (-1306 C/T), MMP-3 (-1171 5A/6A), MMP-9 (-1562 C/T) genotipų dažnį esant minkštoms ir kietoms drūzoms, sergant AGDD. 5. Nustatyti MMP-2 (-735 C/T), MMP-2 (-1306 C/T), MMP-3 (-1171 5A/6A), MMP-9 (-1562 C/T) genotipų dažnį bei genotipų derinių įtaką AGDD ir IŠL drauge bei tik IŠL pasireiškimui. 6. Nustatyti funkcinio kontrastinio jautrumo tyrimo rodmenis pacientams, sergantiems pradine lengva ir pradine vidutine AGDD bei spalvų juslės pokyčius sergantiems pradine AGDD, ir oftalmologiškai sveikiems pacientams. / The goals were as follows: 1. To determine the prevalence of AMD in patients with IHD and compare with the prevalence in a random sample of Kaunas population (at 40-64 yrs old). 2. To compare the main clinical characteristics of the patients exhibiting early AMD and IHD together with the patients with IHD alone. 3. To determine the frequency of the genotypes of the matrix metalloproteinases (MMP-2 (-735 C/T), MMP-2 (-1306 C/T), MMP-3 (-1171 5A/6A), MMP-9 (-1562 C/T)), and genotype combinations that have an influence on the development of early AMD. 4. To determine the frequency of the genotypes of the matrix metallo¬proteinases (MMP-2 (-735 C/T), MMP-2 (-1306 C/T), MMP-3 (-1171 5A/6A), MMP-9 (-1562 C/T)), in early AMD patients with soft or hard drusen. 5. To determine the frequency of the genotypes of the matrix metallo¬proteinases (MMP-2 (-735 C/T), MMP-2 (-1306 C/T), MMP-3 (-1171 5A/6A), MMP-9 (-1562 C/T)), and the influence of genotype combi¬na¬tions on the development of AMD and IHD together, and only on IHD development. 6. To determine the results of functional acuity contrast sensitivity test in patients with early mild and early intermediate AMD, and color contrast sensitivity in patients with AMD, and in ophthalmologically healthy patients.

Diss. (sammanfattning) Uppsala : Univ., 2002. / Härtill 4 uppsatser.

Diss. (sammanfattning) Stockholm : Karol. inst., 2005. / Härtill 5 uppsatser.

Introdução: A hipotermia tópica e o pré-condicionamento isquêmico local isoladamente reduzem a lesão renal por isquemia-reperfusão (I/R). Possivelmente, a associação de ambas estratégias tem efeitos protetores sinergísticos. Objetivos: Estudar os efeitos do pré-condicionamento local associado a hipotermia tópica na lesão renal por I/R, principalmente quanto às alterações histológicas, dano por estresse oxidativo, atividade antioxidante tecidual e parâmetros bioquímicos funcionais. Métodos: Quarenta ratos Wistar foram aleatoriamente alocados para cinco protocolos experimentais realizados no rim esquerdo: hipotermia tópica por 40 min sem isquemia (HT), isquemia quente por 40 min (IR), pré-condicionamento isquêmico (15 min de isquemia + 10 min de reperfusão) seguido de isquemia quente por 40 min (PCI+IR), isquemia fria por 40 min (HT+IR) e pré-condicionamento isquêmico seguido de isquemia fria por 40 min (PCI+HT+IR). Nefrectomia direita foi realizada em todos os ratos antes de qualquer procedimento. Oito rins direitos aleatoriamente designados constituíram o grupo controle Após 240 min de reperfusão, o rim esquerdo foi retirado para avaliar as alterações histológicas, a peroxidação lipídica (níveis de F2-isoprostanos [F2IP]) e a atividade enzimática antioxidante (catalase [CAT] e superóxido dismutase [SOD]). A função renal foi avaliada através da creatinina e uréia séricas. Resultados: O grupo PCI+HT+IR não foi diferente dos outros grupos submetidos a isquemia quanto às alterações histológicas, peroxidação lipídica e atividade enzimática antioxidante. A creatinina no grupo PCI+HT+IR foi mais baixa comparado ao grupo PCI+IR, mas semelhante ao grupo HT+IR. Conclusões: A combinação de pré-condicionamento local e hipotermia tópica não resultou em proteção à lesão por I/R. Além disso, o PCI local isolado seguido de isquemia quente prejudicou a função renal mais que a isquemia quente isolada. / Purpose: Topical hypothermia and local ischemic preconditioning have been shown to reduce renal ischemia-reperfusion (I/R) injury individually. We examined whether combination of both strategies lessens renal I/R injury. Methods: Post right nephrectomy, 40 male Wistar rats were randomly assigned to five experimental protocols performed in the left kidney: topical hypothermia without ischemia (TH), warm ischemia (IR), ischemic preconditioning followed by warm ischemia (IPC+IR), cold ischemia (TH+IR), and ischemic preconditioning followed by cold ischemia (IPC+TH+IR). Eight randomly assigned right kidneys constituted the control group. After 240 min of reperfusion, the left kidney was retrieved to evaluate histological changes, lipid peroxidation and antioxidant enzymes activity. Serum was collected to evaluate urea and creatinine. Results: IPC+TH+IR group revealed no difference to any other group subjected to ischemia in relation to histological changes, lipid peroxidation and antioxidant enzymes activity. Creatinine was lower in IPC+TH+IR group compared with IPC+IR, but showed no difference compared to TH+IR group. Conclusions: Combination of local ischemic preconditioning (IPC) and topical hypothermia conferred no protection in renal I/R injury. Moreover, local IPC solely followed by warm ischemia impaired renal function more than warm ischemia alone.