Straipsnyje yra nagrinėjamas privataus juridinio asmens atstovavimo institutas, aptariami jo teoriniai ir praktiniai aspektai. Daugiausiai dėmesio yra skiriama juridinio asmens sutartinio ir įstatyminio atstovavimo santykiams, taip kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Darbe aptariamos pagrindinės atstovavimo teorijos, tačiau didesnis dėmesys skiriamas toms, kurių įtaka yra jaučiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Trumpai apžvelgiamos juridinio asmens teorijos. Teisės doktrinoje juridinis asmuo yra laikomas išvestiniu teisės subjektu, kuris civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip savarankiškas teisės subjektas, tačiau pats atlikti teisinių veiksmų negali, o jo teisnumą realizuoja veiksnūs fiziniai asmenys. Tokiu atveju privačiam juridiniam asmeniui paprastai atstovauja fiziniai asmenys, kurie jį valdo. Atsižvelgiant į tokią juridinio asmens specifiką, straipsnyje plačiau analizuojami juridinio asmens valdymo organai, aptariama valdymo struktūra, jų funkcijos veikiant privataus juridinio asmens vardu bei sutartinis atstovavimas. Nagrinėjamu klausimu yra apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiamos teisės doktrinoje vyraujančios nuomonės, bandoma išsamiau išanalizuoti diskutuotinas atstovavimo privatiems juridiniams asmenims pozicijas. / This thesis analyses the institution of acting on behalf of private legal persons, theoretical and practical aspects are discussed. The attention is mainly concentrated to relations of representation by different forms: representation according to the contract (contractual representation) and acting according to law (ex officio representation), as these are defined in Civil Code of the Republic of Lithuania. The article discusses the major theories of representation, concentrating on those, influencing Civil Code of the Republic of Lithuania the most. Theoretical stands on legal persons are also discussed shortly. According to legal doctrine legal person is artificial subject, which operates in legal relationships as separate legal subject, but it is not able to act by itself and it’s legal capacity is realized by natural persons. In such case private legal person is represented by natural persons who act on behalf of it. Taking into consideration such specific features of legal person, thesis analyses the governing bodies of legal person, the governing structure, the functions in acting on behalf of private legal person and the contractual representation of private legal person. The praxis of the Supreme Court of Lithuania is reviewed, the most popular opinions in legal doctrine are pointed out, and the most discussed positions due to acting on behalf of private legal person are analyzed deeper.

Šiame darbe, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjama juridinio asmens reputacijos gynybos specifika. Visų pirma aptariama juridinio asmens reputacijos bei dalykinės reputacijos sąvokos, jų atskyrimas, pateikiama pavyzdžių iš teismų praktikos. Rašto darbe smulkiai aptariamas ikiteisminis pažeistų teisių gnybos būdas – tai privaloma stadija šios kategorijos bylose. Taip pat nagrinėjama ir žurnalistų savireguliavimo institucijų veikla. Išsamiausiai aptariama Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija bei Žurnalistų etikos inspektorius. Ginant juridinio asmens reputaciją, teismas turi nustatyti šių faktų visumą: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina juridinio asmens reputaciją; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Siekiant išsamiai aptarti nagrinėjamą klausią, kiekviena iš šių aplinkybių rašto darbe yra aptariamos atskirai – kiekvienos iš jų analizė paįvairinama pavyzdžiais iš teismų praktikos. / This paper deals with peculiarities of protection of a legal person‘s reputation according to the legal acts of the Republic of Lithuania, case law of the Supreme Court of Lithuania and the European Court of Human Rights. First, concepts of reputation and business reputation of a legal person, as well as their differences are discussed, examples of case law are provided. The paper covers in detail the means of out-of-court protection of infringed rights – it is a mandatory stage in cases pertaining to this category. The work of press self-regulation institutions is also analysed. The issues related to the Ethics Commission of Journalists and Publishers and the Inspector of Journalist Ethics are discussed in most detail. During the process of protection of a legal person’s reputation, the court has to establish the totality of the following facts: a) the fact of dissemination of information; b) the fact that the disseminated information is related to the plaintiff; c) the fact that the disseminated information is defamatory to a legal person; d) the fact that the disseminated information is false. In order to discuss the analysed issue in more detail, the paper covers each of the aforementioned circumstances separately. The analysis of each of the circumstances is illustrated by the examples from the case law.

Teisė į juridinio asmens dalykinę reputaciją kartu su kitomis neturtinėmis teisėmis bei vertybėmis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.114 straipsnio 1 dalyje. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtintos bei nacionalinių teismų taikomos minėtos teisinės priemonės turi nepažeisti teisės laisvai reikšti mintis bei įsitikinimus, kuri yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos („Konvencija“). Nacionalinės valdžios institucijos nustatydamos, o nacionaliniai teismai taikydami teisės normas dėl dalykinės reputacijos gynimo, kurios riboja teisę laisvai reikšti mintis bei įsitikinimus, turi įsitikinti, kad tokios teisės normos ir jų taikymas atitinka tris kumuliacines sąlygas, nustatytas Europos Žmogaus Teisių Teismo. Šios trys sąlygos yra: 1. ribojimai turi būti numatyti įstatymuose, 2. ribojimai turi turėti tikslą ginti vieną ar daugiau Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje išvardintų teisių ar vertybių, 3. ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje. Vertinant Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą teisės į juridinio asmens dalykinę reputaciją apsaugą, galima teigti, kad pirmosios trys sąlygos yra išpildytos, tačiau kiek abejonių kyla dėl atitikties trečiajai sąlygai, ypatingai vertinant prevencinio ieškinio taikymą ar įpareigojimą visuomenės informavimo priemonei atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kai ji atsisako atskleisti paskleistos informacijos šaltinį, nors visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Legal right of a legal person to its professional reputation is enshrined in 1 paragraph of Article 1.114 of the Civil Code of the Republic of Lithuania among other non-property rights and values. It is important to note that the mentioned legal measures contained in the legal system of the Republic of Lithuania and applied by the national courts must not violate the freedom of expression, protected by the European Convention on Human Rights (ECHR) and fundamental freedoms (hereinafter – the “Convention”). The national authorities when establishing and national courts when applying the legal rules for the protection of professional reputation that interferes with the freedom of expression, must make sure that such rules and their application do fulfill three cumulative conditions, determined by the European Court of Human Rights. Such conditions are: (1) the interference must be prescribed by law, (2) the interference must be aimed at protecting one or more of the interests or values listed in 2 paragraph of Article 10 of the Convention, (3) the interference must be necessary in a democratic society. With respect to the protection of a right of a legal person to its professional reputation in the legislation of the Republic of Lithuania, one may state that the first two conditions are fulfilled, but there are some doubts regarding the third condition, especially assessing the appliance of a preventive action or obligation for the media to pay pecuniary or (and) non-pecuniary... [to full text]

Darbas parašytas aktualia tema, kuri apima plačią civilinių teisinių santykių reglamentavimo sferą. Pažymėtina, kad darbe nėra aptariama problematika susijusi su viešąja teise, bei nėra aptariamos visos juridinio asmens dalyvio pareigos bei su jomis susijusi problematika, kadangi pareigų gausa bei kiekvienos iš jų aptarimas reikalauja detalios analizės, o to padaryti neleidžia nustatyta darbo apimtis. Svarbu paminėti tai, jog šiame darbe aptariamos svarbiausios autoriaus nuomone juridinio asmens dalyvio pareigos, dabartinis reglamentavimas bei taikymo praktika, nurodomos ydingos reglamentavimo ar jo taikymo vietos, teikiami pasiūlymai dėl galimų sprendimo būdų į iškeltas problemas. Atsižvelgtina ir į tai, jog aptariamos ir juridinio asmens dalyvio bei pareigos sąvokos, siekiant terminologinio aiškumo. Autorius pasirinko nagrinėti trijų juridinių asmenų teisinių formų dalyvių pareigas – akcinių bendrovių, individualių įmonių bei žemės ūkio bendrovių. Darbe juridinio asmens pareigos, atsižvelgiant į jų atsiradimo pagrindus, suskirstytos į dvi grupes: atsirandančias iš sutarties ir kitų įmonės dokumentų, bei į atsirandančias iš įstatymo. Iš įstatyminių pareigų labiausiai akcentuota juridinio asmens pareiga atsakyti už nesąžiningus savo veiksmus, kartu pateikiant lyginamąją analizę su bendrosios teisės tradicijos šalių reglamentavimu bei taikymo praktika. Taip pat išskirtina tai, jog analizuota dalyvių pareiga inicijuoti bankroto procesą, bei aptarta galima atsakomybė už minėtos... [toliau žr. visą tekstą] / The work is concentrated on an important topic, which covers sphere of broad civil legal relations. It should be noted that the paper does not deal with issues related to public law in any extent and it does not cover every single obligation of legal person’s member and related issues, as well as an abundance of duties and the discussion of each requires a detailed analysis, however the scope of the research limits this possibility to a certain extent. It is important to mention the fact that this work expresses the author's opinion on the most important obligations of the legal person’s member, current regulation and the application of the law, the defects of present regulation, making proposals for possible solutions to the issues unveiled. Taking into account the fact that it is being discussed the concepts of member of legal person and legal obligation in accordance with clarity of terminology. The author decided to research the obligations of members of three legal forms of entities – limited liability companies, private companies and agricultural companies. Obligations of a legal person’s member are divided into two groups which are based on their origin bases: those arising from the contract and other documents of legal entity, as well as the emerging out of the statute. The most emphasized statutory duties of legal person’s member are to answer for their fraudulent actions, which are reflected by providing a comparative analysis with the common law tradition countries... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas populiariausiai privačių juridinių asmenų formai - bendrovei. Darbe nagrinėjama ribotos atsakomybės istorinė raida, analizuojami ribotos atsakomybės taisyklės netaikymo pagrindai Lietuvoje ir užsienio valstybėse. / This work concentrates on limited liability of the most popular form of private legal entities - corporate. This work introduces to historical development of limited liability and analyses the reasons not to apply the rule of limited liability both in Lithuania and foreign countries.

The study is about the foundation and registration procedures of legal entities. The author compares Lithuanian procedures with the proceduresof various different countries. Also the historical base of foundation procedures in Lithuania are described. The study is finished with detail analysis of different forms of legal entities in Lithuania.

Lietuvos teisėje, reguliuojant uždarosios akcinės bendrovės vadovo teisinę padėtį, kyla nemažai prieštaravimų. Nors teisės aktuose yra įtvirtinta organinė juridinių asmenų valdymo organų teorija, teismų praktikoje bendrovės vadovas laikomas įstatyminiu bendrovės atstovu. Be to, Akcinių bendrovių įstatyme nurodyta, jog su bendrovė vadovu privalo būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymas suponuoja darbo teisės normų taikymą. Kai kurie darbo teisėje įtvirtinti imperatyvai (pavyzdžiui, griežta darbuotojų atleidimo tvarka) trukdo taikyti įprastas bendrovių teisės normas (pavyzdžiui, akcininkų teisę bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų). Taigi, faktinė bendrovės vadovo teisinės padėties reglamentavimo situacija yra gana problematiška. Tuo tarpu Vokietijoje, taikant organinę teoriją, daroma išvada, kad bendrovės vadovas yra bendrovės organas, arba organinis jos atstovas, su kuriuo bendrovė sudaro paslaugų teikimo sutartį. Darbe daroma išvada, jog siekiant išspręsti Lietuvos teisėje iškilusias problemas, verta pritaikyti Vokietijoje įtvirtintą ribotos atsakomybės bendrovės vadovo statuso modelį. Analogiško modelio Lietuvoje įgyvendinimui, darbe yra pateikiami konkretūs teisės aktų pakeitimų pasiūlymai ir rekomendacijos. / Im litauischen Recht gibt es erhebliche Kontroversen in der Regulierung der wichtigsten Rechtsordnungen der Gesellschaft mit beschränkter Haftung. Obwohl die Organtheorie in den Rechtsvorschriften verankert ist, ist der Geschäftsführer laut der Rechtsprechung der gesetzliche Vertreter des Unternehmens. Darüber hinaus ordnen die Gesetze der Gesellschaft mit beschränkten Haftung und der Aktiengesellschaft, dass der Arbeitsvertrag mit dem Geschäftsführer der Gesellschaft abgeschlossen werden muss. Arbeitsvertrag bezeugt die Anwendung der Vorschriften des Arbeitsrechts. Ein Teil der arbeitsrechtlichen Gesetze (wie die strenge Vorschriften über die Entlassungen) schließt die Anwendung des traditionellen Gesellschaftsrechts (z. B. dass die Aktionäre jederzeit, unabhängig von Umständen den Geschäftsführer absetzen dürfen) aus. So ist der rechtliche Status des Geschäftsführers ziemlich problematisch. In Deutschland besagt die Organtheorie, dass der Geschäftsführer das ausführende Organ der Gesellschaft ist, ihr organschaftlicher Vertreter, mit dem das Unternehmen Dienstleistungsverträge abschließt. In dieser Arbeit wird festgestellt, dass wenn man die im litauischen Recht entstandenen Probleme lösen möchte, das Model der rechtlichen Stellung des Geschäftsführers aus dem deutschen Recht der Gesellschaft mit beschränkter Haftung übernehmen sollte. Um ein analogisches Model in Litauen einführen zu können werden in der Arbeit konkrete Vorschläge und Empfehlungen gegeben.

This legal study approaches the problems of legal entity’s participant’s civil liability under the legal entity’s obligation. In the first part of this work a historical evolution of a legal entity and its participant is being revealed, author introduces to the variety of the theoretical doctrines of a legal entity, a conception and main features of legal entity are presented. Hereafter, a conception of a juridical person’s participant is analyzed, also the peculiarities of the participant’s legal status is passed in review in light of the limited and unlimited liability. This study also presents general conditions upon which the liability of legal person’s participant may arose. Thereinafter the problematical aspects of the limited liability juridical person’s participant liability under the juridical persons’ obligation are being discussed, attention is paid to the advantages and drawbacks of the limited liability and also to the doctrine of piercing the corporate veil in Lithuanian and foreign jurisprudence and judiciary practice. This work also reveals the positive and negative features of unlimited liability in the context of social and economical life, brings up problems concerning unlimited liability legal entity’s participant liability under legal entity’s obligation in exaction, insolvency and liquidation procedures. Finally, conclusions and suggestions to the legislator and judicial bench are being brought up.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles taikymo ypatumai Lietuvos teismų praktikoje. Pirmoje darbo dalyje yra aptariamos juridinio asmens kilmės teorijos bei jų įtaka juridinio asmens dalyvio atsakomybei, analizuojamas dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutas, aptariami juridinio asmens dalyvio atsakomybės modeliai, remiantis teismų, doktrinos išaiškinimais bei teisės normų analize nustatinėjama dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles kilmė. Antroje darbo dalyje aptariama ribotos ir neribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyvių teisinio statuso ypatumai, analizuojami juridinio asmens dalyvių sampratos išaiškinimai Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje, taip pat aptariami teisės aktų prieštaravimai bei teismų praktikos probleminiai aspektai, susiję su ribotos ir neribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyvių teisinio statuso ypatumais. Trečioje darbo dalyje aptariama ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles atsiradimo pagrindai ir jų taikymas Lietuvos teismų praktikoje. Nagrinėjami dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles atvejai įstatymo ir steigiamųjų dokumentų pagrindu, analizuojamos dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles dėl nesąžiningų dalyvio veiksmų taikymo sąlygos, apžvelgiami šių sąlygų taikymo atvejai Lietuvos teismų praktikoje, aptariami jų praktinio taikymo probleminiai... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis analyzes peculiarities of application of the liability of a legal entity’s member under the legal entity’s obligations in Lithuanian case-law. The first part deals with theories on the origin of a legal entity and their impact on the liability of a legal entity’s member, analyzes the institution of a member’s liability under the legal entity’s obligations, discusses models of the liability of a legal entity’s member and determines the origin of the liability of a legal entity’s member under the legal entity’s obligations based on interpretations of courts and the doctrine as well as on an analysis of legal norms. The second part discusses peculiarities of a legal status of members of legal entities with limited and unlimited liabilities, analyzes interpretations of the conception of a legal entity’s member in Lithuanian case-law and legal doctrine and also deals with contradictions in legislation and problematic aspects of the case-law related to peculiarities of a legal status of members of legal entities with limited and unlimited liabilities. The third part of the thesis discusses grounds for the liability of a legal entity’s member under the legal entity’s obligations and their application in Lithuanian case-law. The part deals with cases of a member’s liability under the legal entity’s obligations on the basis of laws and incorporation documents, analyzes conditions for application of a member’s liability under the legal entity’s obligations as a... [to full text]

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas - viena esminių naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) naujovių. Šiuo klausimu suformuotos teisminės praktikos Lietuvoje kol kas nėra, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas svarstomas teoriniame lygmenyje, įvairiais aspektais nagrinėjamas mokslinėse publikacijose. Pradėjus taikyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę ekonominiuose, aplinkosauginiuose santykiuose, ilgainiui sąrašas veikų už kurias juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ilgėja. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus 2006 m. Lietuvos Respublikos BK įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir kitas, numatytas Lietuvos Respublikos BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Pažymėtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla tik tuomet, jei nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Jeigu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas suvokiamas ekonominiuose ir panašiose nusikalstamose veikose, tai kalbant apie juridinio asmens baudžiamumą už lytinius nusikaltimus pasigirsta nuomonių apie išimtinai fizinio asmens nusikalstamas veikas, tokias kaip išžaginimas, nužudymas ir pan. Derėtų paminėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigoja įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / One of the latest tendencies in international criminal law is legitimation of corporate criminal liability. Validation of corporate criminal liability in Lithuanian criminal code is one of the essential aspects of criminal law reform. According to new Lithuanian Criminal Code by volition of legislation legal person can be held liable for many crimes. Legitimation of corporate criminal liability is associated with international covenants and eurointegration. While implementing the Acts of European Union in 2006 under Lithuanian Criminal Code juridical person can be held liable for such criminal acts as rape, sexual abuse and other criminal acts in section XXI of Lithuanian criminal code (Crimes and misdemeanors against freedom of human sexual self-determination and inviolability). Legal person can be held liable for these crimes only in cases when the victim is a person under aged. The object of this work is liability of legal person for criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability The aim of this work is to evaluate the possibility of legal person to be the principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability, considering particularities of these criminal acts and peculiarities of corporate criminal liability in Republic of Lithuania. Hypothesis has been made in this work is that legal person can be principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability... [to full text]